1. Darboholikas jaučia nerimą, jeigu nedirba
Net jei darbas nepatinka, darboholikui atrodo, kad darbo procesas teikia paguodos, struktūros ir prasmės, todėl nedirbdamas toks žmogus jaučiasi kaltas, bejėgis, nerimastauja, rašoma tinklalapyje theladders.com. „Jei nėra kasdienių užduočių sąrašo, darboholikui atrodo, kad jis švaisto laiką arba jo gyvenimas neturi prasmės“, – aiškina A. Jovanovič. Darboholikai turi nedaug laisvo laiko ir retai leidžia sau juo džiaugtis.
2. Darboholikui darbas visada yra prioritetas
Šventės? Nesvarbu. Šeimos vakarienė? Pamirškite. Susirgo? Kam rūpi? Psichologės teigimu, darboholikui svarbiausia – darbas, kad ir kaip sunku bus dirbti, nedirbti jam – dar sunkiau. Dėl didelio darbo krūvio darboholikai dažnai turi sveikatos problemų. Netinkamas prioritetų suvokimas galiausiai veikia darboholiko nuomonę apie aplinkinius. „Jie nuvertina asmeninius prioritetus, smerkia žmones, kuriems asmeniniai prioritetai svarbesni už darbą“, – aiškina A. Jovanovič. It apskritai darboholikai mažiau linkę megzti ryšius su žmonėmis – darbe ir už jo ribų.
3. Kitiems gyvenimo aspektams darboholikas skiria nedaug laiko arba apskritai jo neskiria
Laisvas laikas darboholikams nebūna laisvas. Jie nuolat būna pasiekiami kolegoms, yra pasirengę važiuoti į darbą, jei tik prireiktų. Kaip aiškina A. Jovanovič, darboholikas elgiasi taip, kad nuolat būtų reikalingas: „Darboholikai neinvestuoja į pagalbą komandai, kad ši apsieitų be jo, jei jis išvykęs. Jie sukuria tokią sistemą, kad nuolat būtų reikalingi, – nepaskirsto užduočių, nepasitiki savo komandos nariais.“ Kadangi jiems nuolat reikia „užsukti į biurą“, jie negali skirti daugiau laiko artimiesiems, draugams, pomėgiams ar sau.
4. Darboholikas nesuvokia savo problemos
Kaip ir visi priklausomybių turintys žmonės, darboholikai ilgai neigs savo priklausomybę, jie veikiau vers bėdą aplinkybėms – neva, reikia siekti paaukštinimo, kolegos – tinginiai, didelis darbo krūvis... Darboholizmo priežastys gana miglotos. Pasak psichologės, ilgos darbo valandos – socialiai leidžiamas būdas slopinti įvairias gyvenimo problemas. Štai kodėl sunkiausia – pripažinti sau, kad darbas – būdas pasitraukti iš gyvenimo.
5. Darboholikas nesijaučia laimingas
Žmonės, kurie aistringai mėgsta savo darbą, skiria savo veiklai daug energijos, jaučiasi laimingi, o darboholikai nėra laimingi, pasak psichologės, nes „nes jaučia neįveikiamą potraukį per daug dirbti. Jie daug dirba ne todėl, kad tai džiugintų, o todėl, kad darbas – būdas nuraminti negatyvias emocijas, kylančias, kai nedirbama.“ Taigi, norėdami nuslopinti nerimą, darboholikai visa galva pasineria į darbą – iki visiško išsekimo.