Atostogų metas: kaip suvaldyti nepakeičiamumo jausmą ir grįžti į darbą be streso

Vasara – atostogų bumo laikotarpis, kuris tuo pačiu atneša ir rūpesčius tiek darbuotojams, tiek vadovams. Pasiruošimas atostogoms, darbų perdavimas tampa tikru galvos skausmu. Šiuo atveju kartais labiau iškyla ne darbų paskirstymo, o nepakeičiamumo klausimas, kuriame neretai vieną pagrindinių vaidmenų sužaidžia ego.

Raimonda Alonderienė, IT įmonės „Devbridge“, žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė, pranešime žiniasklaidai primena, kad niekas negali dirbti nepertraukiamu ritmu – žmogus kažkada turi sustoti ir vėl pasikrauti bei persikrauti.

„Kiekvienam yra būtina bent kelis kartus per metus pakeisti aplinką, kad į darbus norėtųsi grįžti, o grįžus būtų jėgų juos atlikti įprastiniu ritmu – kitaip žmogus bus neįgalus funkcionuoti. Čia kaip ir su dylančiu stabdžių disku – stebime, kad tai nepasiektų avarinės būklės, taip ir su žmogumi – negali dirbti iki tol, kol pasieksi perdegimo ribą. Tik esminis skirtumas tas, kad stabdžių diską gali pakeisti, o žmogaus ne – jam atsistatyti reikės žymiai daugiau laiko“, – teigia HR ekspertė.

Savaitgalio nepakanka

Tai, kad žmogus turi polinkį į nepakeičiamumo jausmą, gali išduoti ir tai, kad ilgesnių atostogų jis vis neima, motyvuodamas tuo, kad jam pakanka ir savaitgalio poilsio.

„Dviejų ar trijų dienų, jei tai – ilgasis savaitgalis, tikrai nėra gana kokybiškam poilsiui. Tai jau greičiausiai signalas, kad žmogus dirba vedinas baimės ir jausmo, kad niekas geriau už jį darbų nepadarys“, – įvardija R. Alonderienė.

Pasak jos, kai žmogus sąmoningai arba ne, atidėlioja ir atostogų neima, nes „taigi pailsiu per savaitgalį“, tokiu būdu dirbama vienu režimu, kaip mašina.

„Ilgai vienu režimu dirbanti mašina greičiau sugenda. Tad žmonėms būtina keisti užimtumo intensyvumą, lokaciją, dienos režimą, kad galėtų „nesubyrėję“ veikti ilgiau“, – pataria pašnekovė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, jog jei kasdienis krūvis labiau fizinis, patartina leisti kūnui pailsėti ir užsiimti priešingomis veiklomis. Jei protinis – galima duoti kūnui daugiau fizinio krūvio, kad mąstymas apie darbines veiklas „atsijungtų“.

Taip žmogus gali ne tik pailsėti, bet ir išlaisvinti protą iš įprastų mąstymo modelių. Dėl to grįžus į darbą vykdomas veiklas išvys kitu kampu, atras sprendimų iš užstrigusių situacijų ir ne taip jautriai reaguos į erzinančius dirgiklius.

Baimės faktorius

Vis dėlto, darbas komandoje yra nulemiamas vadovo pavyzdžio. Jei jis vengia imti laisvadienius, kai jam akivaizdžiai reikia poilsio, ar būna pasiekiamas visų atostogų metu – taip tarsi elgtis skatinami ir darbuotojai.

Ko bijo vadovai? Anot R. Alonderienės, čia jau „įsijungia“ ego.

„Ne vienas, o ypač pradedantysis vadovas, bijo išgirsti – be tavęs viskas praėjo labai gerai. Tačiau vertėtų įsisąmoninti, kad jei vadovas išeina atostogų ir vėliau darbuotojai dalijasi, kad be jo skyrius ar įmonė negalėjo visapusiškai funkcionuoti – tai signalas, kad komandos darbas blogai sudėliotas“, – kalba įmonės žmonių ir organizacijos vystymo direktorė.

Ji primena, jog kiekvieno vadovo siekiamybė turėtų būti sukurti tokią sistemą, kurioje būtų įmanomas pamainumas – tai rodo profesionalumą, brandą, gebėjimą deleguoti, sukuria erdvę augti bei galimybę įgyti naujas kompetencijas kitiems darbuotojams.

„Būtent tokiu būdu dalis žmonių taip save atranda naujoje rolėje ir išauga kaip vadovai, tad atostogos gali tapti puikia praktika ateities lyderiams auginti. O nepakeičiamumas gali atnešti didžiulės žalos įmonei. Pavyzdžiui, rankos lūžis ar dar rimtesnės sveikatos problemos – negalint dirbti mėnesį ar kelis ir turint komandą, kuri nėra įgalinta veikti be vadovo – tuomet kentės visi, kas vėliau gali vadovui kainuoti net ir jo poziciją“, – apibendrina ekspertė.

Kaip išeiti ir sugrįžti iš atostogų be streso

„Savo organizacijoje reguliariai teiraujamės darbuotojų apie naudas: kaip jie vertina esamas, kokių trūksta. Kai vis dažniau ėmė skambėti noras turėti daugiau atostogų dienų, darbuotojams pridėjome dvi papildomas atostogų dienas. Ir ši nauda yra viena labiausiai vertinamų organizacijoje“, – dalijasi R. Alonderienė.

Tiesa, ji pripažįsta, kad papildomos atostogų dienos – papildomos atsakomybės, dėl prieš išeinant į atostogas, ji rekomenduoja laikytis kelių esminių gairių:

1. Planuoti iš anksto ir mėgautis planavimu bei laukimu. Tyrimai rodo, kad žmonės laimingesni prieš atostogas jų laukdami, nei po jų.
2. Tinkamai ir kokybiškai perduoti darbus pavaduojantiems kolegoms arba iš anksto perspėti reikiamus žmones, kiek vėluos darbai.
3. Paskutinę darbo dieną išjungti visas darbines prieigas – el. paštą, kitų kanalų žinučių perspėjimus. Susitarkite su vadovu ir kolegomis, kad jums skambins telefonu tik tada, kai jau tikrai tikrai dega ir negali palaukti.
4. Pilnai atsijungti iš darbo režimo. Jei žmogus negeba „išjungti darbo“, skaito el. paštą, žinutes, įsitraukia į darbinius sprendimus, domisi, kas vyksta darbe atostogaudamas, tai nėra visavertis poilsis.
5. Nepamiršti po atostogų išlaikyti, dalintis ir džiaugtis gerais prisiminimais, kad atostogų laimė taip greitai neapleistų.

Be to, ekspertė siūlo atitinkamai pasiruošti ir grįžimui – realiai įėjimas į darbus gali užtrukti iki trijų dienų – tiek laiko gali prireikti susipažinimui, kas įvyko po atostogų; prioritetų susidėliojimui ir darbų planavimui.

„Labai svarbu nepasiduoti kaltės jausmui ir iškart neįkristi į susitikimus – vertėtų ramiai peržiūrėti laiškus, susisiekti su pavaduojančiais kolegomis ir atsirinkti, kas yra svarbiausia dabar, o kas gali palaukti. Be to, svarbu, kad apie sudėliotus prioritetus žinotų ir kartu komandoje dirbantys žmonės“, – pataria vadovė.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.