Dėl pandemijos stresą sukeliančių veiksnių tik padaugėjo. Kaip rodo neseniai atliktas tyrimas, net 41 proc. dirbančių piliečių perdegimą patiria dėl tokių aplinkybių kaip nuotolinis darbas, viršvalandžiai, būtinybė atsižvelgti į šeimos poreikius, grėsmė prarasti darbą ir baimė dėl darbo aplinkos saugumo.
Išvardytos aplinkybės neretai tampa liūdesio ir nerimo priežastimis, priveda prie motyvacijos praradimo, mažina gebėjimą sutelkti dėmesį.
Visgi užvis blogiausia, kad net 37 proc. apklaustųjų prisipažino ničnieko nedarantys, kad išsklaidytų negatyvias emocijas.
Darbuotojų perdegimo prevencija turėtų būti ne tik pačių darbuotojų, bet ir jų viršininkų rūpestis. Jiems, aišku, tenka itin svarbus vaidmuo kovojant su stresu darbe. Tačiau šiukštu nereikia laukti, kol veiksmų imsis bosas, rašoma „Forbes“ karjeros skiltyje. Toliau – keletas patarimų, kaip pasakyti viršininkui, kad galbūt perdegėte, ir kaip gvildenti perdegimo temą, kad pokalbis būtų abipusiškai naudingas.
Nemanykite, kad bosas viską žino
Dabar, kai didelė dalis personalo darbuojasi per nuotolį, vadovams daug sunkiau suprasti, kad kurį nors pavaldinį galbūt ištiko perdegimas. Kaip tik dėl to darbuotojai turi atsikratyti skrupulų ir žengti pirmą žingsnį – užvesti kalbą šia tema.
„Vadovas gali nežinoti, kad darbo krūvis darosi nepakeliamas. Jei šitai pasakysite, tikėtina, jis ims mąstyti apie sprendimus: gal perskirstys užduotis, pratęs terminus, pasiūlys, kaip racionalizuoti procesus, kad viską spėtumėte ir pavyktų pasidžiaugti rezultatais. Jei tylomis kankinsitės, vadovas neturės jokios galimybės jums padėti“, – sako personalo valdymo platformą „Hibob“ teikiančios įmonės specialistė Rhiannon Staples.
Kiekvienas turi teisę pademonstruoti, kad yra pažeidžiamas, todėl nėra dėl ko drovėtis arba nuogąstauti. Tikri lyderiai puikiai supranta, kad pozityvus darbuotojų nusiteikimas – tai nepaneigiamas prioritetas, turintis didelę įtaką įmonės rezultatams. Štai kodėl galite tikėtis, kad vadovas elgsis geranoriškai ir padės nugalėti iškilusius sunkumus.
Nesate vienintelis
Atminkite: vadovai taip pat kartais perdega, todėl gebės suprasti, apie ką jūs kalbate, ir pasistengs patarti, kaip ištrūkti iš aklavietės ir su nauja energija sugrįžti prie darbų.
Nuoširdus pokalbis atveria galimybę iš naujo apsibrėžti normas, nusistatyti taisykles, pavyzdžiui, garantuojančias teisę atvirai išsakyti savo nuomonę arba pasakyti „Ne“, jei žinote, kad užduoties atlikti negalėsite.
Jei vien nuo minties, kad teks kreiptis tiesiai į bosą, darosi nejauku, pirmiausia kreipkitės į ką nors kitą. Net kontaktuodami virtualiai galite rasti bendraminčių, panašiai mąstančių kolegų. Galite kreiptis net į specialistą – lavybininką (koučerį) arba psichologą. Prieš auditoriją, kuria pasitikite ir kurios nesibaiminate, galite net surepetuoti būsimą pokalbį su viršininku. Iškilusias problemas išmokite dėstyti taip, kad neatrodytų, jog skundžiatės ar ieškote kaltų. Kai pasijusite pasirengęs lemiamai diskusijai, pasistenkite, kad ji įvyktų, kai busite nusiraminęs, nesudirgęs. Turite aiškiai duoti suprasti, kad tikitės paramos ir esate nusiteikęs drauge ieškoti galimų sprendimų.
Patys siūlykite sprendimus
Būtų labai gerai, jeigu vadovas išgirstų ne tiktai apie problemas, bet ir apie būdus, kaip jas išspręsti.
„Per pokalbį su vadovu ant virtualaus stalo turėtų rastis vietos ne vien nusiskundimams, todėl turėkite ir kitokių idėjų – iš anksto pasvarstykite, ko iš tiesų jums reikia ir kaip vadovas galėtų padėti. Juk jūs save pažįstate geriau nei bet kas kitas, todėl privalote žinoti, ar jums padėtų laisvadienis, per kurį galėtumėte atgauti psichologinę pusiausvyrą, ar norite, kad būtų perskirstytos užduotys, ar manote, kad būtina pagalba dirbant prie projekto, ir t. t. Taigi, kalbėkite ne tiktai apie iššūkius, bet ir apie sprendimus“, – pataria Rh. Staples.
Pagalvokite, kokios permainos jus tenkintų. Gal pageidaujate papildomų resursų, o gal daugiau laiko atsakingoms užduotims? Nesvarbu, ar aptarti ketinamų problemų priežastys – kokie nors trukdžiai, ar neadekvatūs lūkesčiai, kalbant su vadovu reikia judėti link konkretaus tikslo – abipusiškai priimtino sprendimo.
Nepamirškite, kad dėmesio centre turėtumėte atsidurti ne tiktai jūs, bet ir visa komanda. Jei akcentuosite, kad jus ištikęs perdegimas ne tiktai smukdo asmeninį produktyvumą, bet ir neigiamai veikia visos įmonės darbą, pokalbis kaipmat taps daug konstruktyvesnis. Jei bosas patikės, kad jūsų indėlis į verslo sėkmę galėtų būti daug svaresnis, jis noriai ims svarstyti, kaip jums padėti atsitiesti.
Jūsų savijauta – iš dalies jūsų reikalas
Galų gale privalu pasakyti, kad tai, kaip jaučiatės, priklauso ir nuo jūsų, todėl apsibrėžkite ribas ir raskite laiko pusiausvyrą padedančiai palaikyti veiklai. Atsitraukite nuo darbo reguliarioms pertraukėlėms, per kurias galite pasivaikščioti lauke, pasimankštinti, pabendrauti su draugu arba šeima. Kai dirbti tenka iš namų, nesunku ištisą dieną prasėdėti prie kompiuterio, bet šitoks elgesys – tiesiausiais kelias perdegimo link. Tiesiog privalote atrasti laiko sau asmeniškai.
Kai kuriems būtent pandemija tapo tiesiogine perdegimo priežastimi, tačiau tikrai yra tokių, kuriems šiuo sudėtingu laikmečiu prasiveržė seniai ištikęs, užsisenėjęs perdegimas. Jei tik įmanoma, išeikite atostogų, kad galėtumėte iš tam tikros perspektyvos įvertinti situaciją, kurioje atsidūrėte. Galbūt suvoksite, kad reikia keisti darbą arba profesiją? Bet kuriuo atveju, nesitaikstykite su besireiškiančiais simptomais. Aiškus supratimas ir atidi savistaba gali paversti perdegimą galimybe: įkvėpti jėgų apsibrėžti kryptį, kuri ilgainiui pasiteisins