– Paula, jūsų specialybės pavadinimas yra toks įmantrus – kaip jis skamba lietuviškai?
– Mano kursas yra jungtinis. Pirmoji jo dalis – tiesiog trenerio specialybė. O antroji – sporto vadyba.
– Tai specialybė vadintųsi – treneris ir sporto vystymo sporto vadybos specialistas?
– Taip, išvertus į lietuvių kalbą skambėtų kažkaip taip.
– Kodėl pasirinkote studijuoti Anglijoje? Ar Lietuvoje neradote tokios ar panašios specialybės, ar tiesiog norėjote mokytis užsienyje?
– Tokios specialybės Lietuvoje neradau. Ieškojau, kad būtų jungtinis kursas. Norėjau, kad apimtų ir trenerės specialybę, ir sporto vadybą. Anglija yra viena iš tų šalių, kuri tokias studijas siūlo.
– Renata, kodėl jaunimas renkasi studijas užsienyje? Kokios pagrindinės priežastys? Ką jie ten randa?
– Vienas pirmųjų klausimų, kurį užduodu į konsultaciją atėjusiam mokiniui, yra, ko jis pats iš studijų užsienyje tikisi. Ir jau daug metų atsakymai nesikeičia. Pirmiausia – tai yra sričių gausa. Ji yra didesnė negu didelė. Per išties ilgai trunkančią savo karjerą nesu sutikusi jaunuolio, kuris užsienio universitetuose nerastų sau tinkamos studijų krypties. Taip pat jiems svarbi tarptautinė patirtis. Dėstytojų gausa. Jie čia susirinkę iš viso pasaulio. Kitas dalykas – išėjimas iš komforto zonos, noras tapti savarankišku, palikti namus, užaugti.
– Laidos pradžioje minėjau tokį dalyką kaip specifinės žinios. Paula, ar gebėtumėte pasakyti, ką tokio studijuodama išmokstate, kad galite išsiskirti iš minios jaunuolių. Įsivaizduokime, kad jūs jau pabaigusi mokslus, laikote tą nuostabų universiteto diplomą rankose. Kuo būsite ypatinga, kitokia?
– Visų pirma – didžioji dalis mano kurso yra praktika, mes iš karto įgyjame galimybę taikyti teorines žinias įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, turiu modulį, kurio metu mokomės pritaikyti sportą įvairių gabumų žmonėms, kas Anglijoje yra labai populiaru. Taip pat Vusterio universitetas studentams siūlo prie diplomo įgyti papildomų kvalifikacijų. Kiekvienas studentas gali pasirinkti papildomai, ką nori studijuoti. Netgi turime galimybę vienam semestrui išvykti mokytis į kitą žemyną. Esu tikra, kad mano diplomas bus įrodymas, kad turiu nemažai specifinių žinių.
– Renata, kiek jaunimui yra svarbu diplomas, o kiek specifinės žinios?
– Pastebėjau, kad didžioji dalis mokinių, kurie ateina į konsultacijas, pirmiausia ieško tinkamiausios akademinės įstaigos. Bet esminis klausimas turėtų būti: ką studijuoti? Kur studijuoti reikėtų rinktis paskui, atsižvelgiant į savo akademinius pasiekimus, šalį, kuri labiausiai traukia. Labai svarbu suprasti, kad privalu žinoti, ką konkrečiai mokysiesi, kokie moduliai bus dėstomi. Tai leis suprasti, kokių specifinių žinių jaunas žmogus gaus. Tai atskleis, ar vienos ar kitos studijos jam iš tiesų tinka. Praktika, specifinės žinios lemia labai daug.
– Paula, ar žinote, ką mokysitės antrame, trečiame kurse. Ar turite mėgstamus modulius?
– Mane sužavėjo absoliučiai visa mano kurso programa, kadangi ji labai įvairiapusė. Taip, žinau, ką mokysiuosi antrame kurse. Neturiu kokių nors labiausiai mėgstamų modulių, laukiu kada galėsiu įgyti daugiau žinių.
– Renata, kiek jūs sutinkate tokių žmonių kaip Paula, kurie trokšta žinių, su nekantrumu laukia studijų? Iš mano patirties, daug žmonių tiesiog nori gauti gero universiteto diplomą...
– Konsultacijų metu mokiniai išsako savo lūkesčius: ko ieško, kas patinka. Keletas galbūt ir vadovaujasi nuostata, kad neva vieno ar kito universiteto diplomas man garantuos sėkmę, bet didžioji dalis būsimųjų studentų visgi gilinasi į tai, ką jie gaus, ką mokysis. Džiaugiuosi, kad tokių mokinių daugėja.
– Tikra praktika, tikras žinių taikymas prasideda tada, kai pradedame dirbti. Mėgstu paklausti jauno žmogaus, ar jis žino, ką veikia jo studijuojamos srities specialistas visą dieną? Paula, ar gebėtumėte atsakyti į šį klausimą?
– Būna sporto salėje ir dirba su klientais.
– Įsivaizduokite, kad aš nieko nežinau apie jūsų specialybę – paaiškinkite, ką reiškia „dirba su klientais“?
– Baigusi mokslus, galėsiu įsidarbinti sporto klube asmenine trenere. Mano darbo diena prabėgtų sudarinėjant žmonėms sporto programas, gilinantis, kokių rezultatų jie nori pasiekti, ir toje kelionėje juos lydint.
– Renata, jaunuoliai, kurie ateina konsultuotis, ar jie suvokia, ką žmogus veikia visą dieną po to, kai įgyja aukštojoje mokykloje specifinių žinių?
– Rinkdamiesi studijų kryptį, akademinę įstaigą, jie nori susirasti gerą darbą, kur galėtų pilnai save realizuoti, atskleisti savo potencialą. Apie pinigus taip pat pagalvoja.
Darbo skelbimuose nerašoma „– Tie, kurie turite X universiteto diplomą, prašome, kandidatuokite pas mus.“ Ten rašoma, kokios specifinės žinios, gebėjimai reikalingi darbui atlikti.
Lygiai taip pat ir moksleiviams sakau, kad paskaitytų, kam skirtas kursas, kurį jie renkasi. Ką jie galės dirbti, ar tai atitiks jų asmeninius gebėjimus, jų asmenybę.
– Paula, neabejoju, kad jūs kaip profesionali sportininkė žinote, ką veikia sporto instruktorius. Visgi, kaip studijas rinkosi jus supantys žmonės?
– Iš patirties galiu pasakyti, kad karjeros pasirinkimo klausimas moksleiviams kelia daug streso. Dažnai jie pasirenka skambų pavadinimą arba tai, kas yra populiaru. Nesigilina, ką turės mokytis, todėl dažnai nusivilia studijomis.
– Renata, kokias dažniausias klaidas, renkantis studijas, daro jaunimas?
– Pirmiausia – studijų pasirinkimas pagal etiketes arba labai skambų pavadinimą. Vienas iš vyraujančių dabar – Kūrybinės industrijos. Skamba labai patraukliai, tačiau, ką mokysis, ką veiks baigę, atsakyti sugeba retas. Tada dar yra labai svarbu kitų nuomonė. Ką žmonės pagalvos? Ne kartą esu susidūrusi su tuo, kad pasidarome karjeros testą, dvi valandas apkalbame žmogaus savybes, gebėjimus. Paaiškėja, kad vadyba – jam ideali sritis. O moksleivis sako, kad vadybininku tikrai nebus...Vėlgi, dėl to, kad realiai nesuvokia, ką šios profesijos atstovas veikia.
Dar viena iš klaidų ta, kad didžioji dalis mokinių sprendimą padaro jau išlaikę egzaminus. Turiu brandos atestatą rankose, o tada jau sugalvoju, kur ir ką studijuosiu.
– Paula, visi turime daug potencialo. Kai rinkotės specialybę, ar tai buvo vienintelis pasirinkimas, ar svarstėte daugiau variantų?
– Visada žinojau, kad noriu studijuoti trenerės specialybę, bet pradėjusi gilintis, pamačiusi, kiek yra galimybių, supratau, kad prie trenerio specialybės galiu įgyti ir kitokių žinių. Anglijoje labai populiaru jungtinės studijos. Kai sužinojau, kad galiu mokytis ir būti trenere, ir sporto vadybininke, supratau, kad noriu to mokytis.
– Bendru sutarimu šiuo metu yra apie 600 specialybių. Kaip vienetą skaičiuojant tokią specialybę kaip daktaras, nors žinome, kad yra bent 60 rūšių daktarų. Taigi, tokių didelių yra vien 600, o jų variantų skirtingais duomenimis yra nuo 45 tūkst. iki 100 tūkst. Kaip žmogui pasirinkti?
– Konsultuodama moksleivius matau, kad pasirinkti jiems yra labai sudėtinga. Šiaip dažnai jų klausiu, ar įsivaizduoja, ką mama arba tėtis veikia visą dieną. Dažnai jie negali atsakyti...Vienintelis atsakymas – dirbti: ieškoti, skaityti, domėtis specialybėmis, universitetais. Svarbiausia yra suvokti, kad tai nėra vienkartinis veiksmas. Dvyliktos klasės uždavinys užpildyti stojimo paraišką į užsienio ar Lietuvos universitetą. Tai yra kelias, kurio rezultatas, ir yra sėkmingas būsimos karjeros pasirinkimas.
Jau nuo dešimtos klasės yra svarbu išsigryninti sritis, tinkamai pasirinkti dalykus, ugdymosi planą. Tada vienuoliktoje klasėje jau nerti gilyn į tą sritį – domėtis universitetais, praktika, šešėliavimu ir dvyliktoje klasėje apgalvotai pasirinkti. Kažkada mes su kolega esame skaičiavę, kiek užtruktų, jei skaitytume kiekvienos specialybės aprašymą – tai užtruktų dešimt metų! Manau, kad tiek laiko neturi niekas. Juolab, kad per tą laiką atsirastų ir naujų specialybių. Truputėlį juokaudama sakau, kad yra bent du keliai kaip pasirinkti specialybę. Vienas – savarankiškai. Dirbi, ieškai, domiesi. Kitas – su pagalba. Tai yra karjeros konsultantai, įvairūs testai ir kiti įrankiai, kurie padėtų žmogui atsirinkti iš tų 40 tūkst. specialybių jam tinkamiausias sritis.
– Sakykite, Paula, ar jūs taip pavyzdingai – jau nuo dešimtos klasės – pradėjote eiti savo specialybės link? Žinau žmonių, kurie taip daro, tačiau nemanau, kad jų daug?
– Taip, nuo dešimtos klasės pradėjau vaikščioti į visokias studijų parodas, po truputį domėtis kas ir kaip. Vienuoliktoje klasėje jau pradėjau rinktis universitetus, nagrinėti jų studijų programas. Norint stoti į užsienio universitetą, paraišką reikia pateikti vos pradėjus eiti į dvyliktą klasę.
– Renata, ką daryti, jei staiga dvyliktoje klasėje nubudau. Galvojau, kad noriu studijuoti viena, o paskui supratau, kad kita. Juk dar ne vėlu?
– Tokių pabudusių yra ne vienas, ne du ir ne trys. Manau, kad geriau vėliau negu niekada. Geriau jau prieš baigiant mokyklą ateiti pasitarti, negu metus praleisti ir ieškoti pačiam. Šiuo atveju manau tinkamiausia yra profesionalų pagalba, karjeros konsultantų, į kuriuos kreipiasi vis daugiau moksleivių. Tokiu būdu žmogus gali gauti ir objektyvią pagalbą, savęs kaip asmenybės įvertinimą, na, ir aišku tą žemėlapį, būsimų karjerų, hobių, veiklų, kur geriausiai galėtų save realizuoti.
– Paklabėkime apie šešėliavimą – žinojimą, ką žmonės dirba visą dieną. Paula, ar esate mačiusi pilną darbo dieną žmonių, kurie dirba darbą, kurį, baigusi mokslus, dirbsite jūs?
– Susipažinti turėjau daug progų, nes paskutiniais mokslo metais teko pabūti trenerio asistente, padėti savo treneriui. Nuo ryto iki vakaro prabūdavau sporto salėje. Turėjau galimybę pati pravesti treniruotę, man patiko ir neblogai sekėsi, todėl nusprendžiau ir toliau gilinti žinias šioje srityje.
– Renata, kiek šešėliavimo jauni žmonės patiria?
– Šiais metais karantinas pakoregavo mūsų planus, bet pati tendencija iš esmės auga, daugėja moksleivių, kurie nori pabandyti vieną ar kitą sritį. Kiekvienais metais, organizuodami mokslo ir studijų parodas, patys priimame būrį savanorių. Kartais konkursas būna gana didelis. Skaitydama mokyklose paskaitas, stengiuosi paminėti savanorystę, šešėliavimą. Kasmet daugėja klausiančiųjų, kur galėtų tai padaryti. Yra mokyklų, kurios organizuoja pažintines dienas, suderina su moksleivių tėvais, veža mokinius į darbovietes, kad jie turėtų galimybę stebėti, ką gi veikia specialistai visą dieną.
– Paula, jūs sėkmingai studijuojate universitete, kaupiate specifinių žinių bagažą, ką palinkėtumėte jauniems žmonėms, kurie tik renkasi savo kelią – kaip pasirinkti ir nepaklysti?
– Palinkėčiau įdėti daug darbo, pasėdėti prie kompiuterio, paieškoti informacijos, klausti žmonių patarimų ir nebijoti išvažiuoti studijuoti į užsienį.
– Renata, koks būtų jūsų palinkėjimas jauniems žmonėms, kurie dar neapsisprendė, nežino, kaip jiems rasti tų specifinių žinių?
– Mano palinkėjimas panašus kaip Paulos. Tiesiog ieškoti savęs, savo stipriųjų pusių, gebėjimų. Esu linkusi patarti pasikalbėti su profesionalais: karjeros konsultantais, mokykloje dirbančiais specialistais, kurie gali palengvinti pasirinkimą, pagelbėti, kad tiesesnis būtų tas kelias sėkmingo karjeros pasirinkimo link.
„1toks unikalus“ edukacinė laida paremta daugialypių prigimčių ir intelektų teorija (angl. Multiple Natures), kurią sukūrė Stevenas Rudolphas, JAV pedagogas, knygų autorius ir lektorius.
Stevenas Rudolphas, nagrinėjęs Howardo Gardnerio daugialypių intelektų teoriją, iškėlė klausimus, kodėl vienas žmogus, kurio lingvistinis intelektas aukštas, gerai rašo knygas, o kitas – kalba didelėms minioms. Kas juos skiria? Stevenas tai aiškinosi ir sukūrė dar vieną sistemą, papildančią daugialypius intelektus. Jis sukūrė daugialypių prigimčių ir intelektų sistemą. Ši sistema aiškina, kaip išreiškiamas tam tikras intelektas. Pavyzdžiui, vieni žmonės savo kūrybinį intelektą išreiškia mokydami kitus, kiti – piešdami, treti – scenoje.
Stevenas Rudolphas išskyrė būtent tuos laidininkus – prigimtis. Daugialypių prigimčių ir intelektų teorija leidžia paaiškinti, kodėl vieni žmonės domisi vienais dalykais, kiti – kitais. Kodėl turime skirtingus pomėgius, ir kodėl vieniems sekasi vienos veiklos, o kitiems – kitos.
Teorija siūlo žiniomis apie savo prigimtis ir intelektus naudotis, priimant įvairius asmeninio ir profesinio gyvenimo sprendimus.
Laidas „1toks unikalus“ su edukacinių bendrovių „Kalba“ ir „EgoPerfectus“ kūrėju, karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu žiūrėkite per „Delfi TV“ kiekvieną šeštadienį 12 val.