Elementarus įprotis, kurį įgijus, IQ pakils net 23 procentais

Priimta manyti, kad aukštas intelekto koeficientas (IQ) – genialumo požymis. Vis dėlto tai nėra konstanta – jį įmanoma pakelti gana nesudėtingai.

Išskiriamos dvi intelekto kategorijos – kristalizuotasis išmanumas ir takioji inteligencija. Kristalizuotasis intelektas – tai gebėjimas tinkamai pritaikyti anksčiau įsisavintą informaciją, įgytus įgūdžių ir patirtį, o takiojo intelekto apimtis plečiasi su amžiumi ir būtent šio tipo intelektas yra akcentuojamas Rytų kultūrose.

Takioji inteligencija – tai gebėjimas išspręsti naujas užduotis ir logiškai mąstyti sudėtingose situacijose. Šio tipo intelektas nėra susijęs su žinių bagažu: jis priklauso nuo kūrybingumo, sąmoningumo ir gebėjimo pažangiai, strategiškai mąstyti, pažvelgti į daiktus iš kitos perspektyvos.

Kaip pagerinti kristalizuotąjį išmanumą, daugelis žino kuo puikiausiai. Reikia skaityti rimtą, mokslinę literatūrą, klausytis naudingų tinklalaidžių – trumpai tariant, be perstojo mokytis. O štai takioji inteligencija nėra susijusi nei su žinomais faktais, nei su įsisavinta informacija: tai yra gebėjimas darbuotis su nauja, dar nepažįstama medžiaga.

Anksčiau buvo manyta, kad takusis intelektas – įgimtas žmogaus bruožas, kurio negalima nei įgyti, nei tobulinti. Tačiau visiškai neseniai atlikti tyrimai parodė, kad jis lavėja per meditaciją. Reguliariai medituojant, pasirodo, ne tik taisosi psichinė sveikata, mažėja streso lygis ir gerėja nuotaika bei emocinė pusiausvyra, bet ir išauga intelektinės mūsų galios. Paprasčiau tariant, medituodami daromės protingesni.

Psichologas ir fiziologas Siegfriedas Othmeris net tris dešimtis metų tyrinėjo meditacijos poveikį žmogaus intelektui. Dalykas tas, kad meditaciją praktikuojančių asmenų intelektas (arba IQ), kaip paaiškėjo, gali išaugti net 23 proc. Tam tikro laipsnio pozityvių IQ pokyčių pavyko nustatyti ir tiems tyrimo dalyviams, kurie meditacija neužsiiminėjo, tačiau praėjus metams atliktas tyrimas parodė, kad medituojančių asmenų atveju teigiami pokyčiai yra ilgalaikiai. Negana to, pastaroji grupė pasirodė kaip kūrybingesni, sąmoningesni, nuovokesni ir geriau sutelkti dėmesį gebantys individai.

Kodėl gi meditacija lemia IQ padidėjimą? Pagrindinė priežastis ta, kad medituojant sulėtėja mąstymo procesai, jie tampa plastiškesni, lavėja savarankiškos reorganizacijos įgūdžiai. Medituojant daugiausia dėmesio reikia skirti kvėpavimui, muzikai arba mantrai, todėl smegenys gauna galimybę pailsėti, užtat vėliau efektyviau funkcionuoja. Ypač svarbu tai, kad prie tokių išvadų privedusiame tyrime dalyvavę asmenys, kurių IQ, kaip teko konstatuoti, ilgainiui padidėjo, nebuvo jogai, o apie teigiamus rezultatus buvo galima kalbėti jau po keturių meditacijos seansų.

Tyrimo dalyviai meditavo po 20 minučių per dieną. Maždaug tiek laiko mes sugaištame pietaudami arba vakarieniaudami. Taigi, per keturias dienas susidarė 80 meditacijai skirtų minučių. Nors daugelis puikiausiai žino, kad meditacija naudinga, visgi pradėti nesiryžta. Su meditacija, panašiai kaip su sportu, – pradžia gana sunki. Kartais padėti gali kokia nors tam skirta programėlė, kurių dabar visa galybė. Klasikinė sąmoningumo meditacija ganėtinai paprasta: reikia atsisėsti, užsimerkti ir visą dėmesį sutelkti į kvėpavimą. Tuo užsiimti galima tyloje arba paleidus ramią klasikinę muziką ar gamtos garsų įrašą.

Kad pasijustų teigiamas poveikis sveikatai ir intelektui, medituoti reikia ne mažiau kaip 12 minučių per dieną. Kasdienės trumpalaikės meditacijos daug naudingesnės nei ilgai trunkantys, tačiau, pavyzdžiui, dukart per savaitę arba ypač nereguliariai įvykstantys seansai. Pavasario pradžia tikrai galėtų būti tinkamas metas pasirūpinti sveikata ir leisti protui pailsėti.