Garsus verslo konsultantas išskyrė 6 patarimus norintiems tapti gerais praktikantais – tai turi tapti jūsų Biblija

Koks praktikantas yra geras? Punktualus, pareigingas, kruopštus, linkęs įsigilinti į kiekvienos užduoties kontekstą, tyrinėjantis ir mėgstantis naujoves. Šias savybes įmonių atstovai dažniausiai aptaria ir vertina per pokalbius su studentais, norinčiais atlikti praktiką organizacijoje. Vis dėlto kiekviena įmonė yra unikali, tad studentai per kelis praktikos mėnesius gali įgyti skirtingą patirties, įgūdžių ir žinių bagažą. Kaip iš praktikos gauti daugiausia naudos, bandoma atsakyti pranešime žiniasklaidai.

Garsaus konsultanto patarimai – tarsi praktikanto Biblija

JAV verslo konsultantas, investuotojas Johnas Colemanas savo straipsnyje žurnale „Harvard Business Review“ (HBR) kadaise išskyrė šešis patarimus, kuriuos jis sugalvojo apibendrindamas pokalbius su 20 profesionalų, atsakingų už praktikantų įsitraukimą į bendrovių darbą. Pirmasis J. Colemano patarimas skamba taip: „Niekada nevėluok. Ateik anksčiau, išeik vėliau“ – prie tokios realybės tenka priprasti praktikantams garsiose JAV bendrovėse.

Antras patarimas: „Užduotis atlikite nepriekaištingai“ – net jeigu tai tik duomenys „Excel“ lentelėje, padarykite ją tvarkingą, aiškią ir lengvai suprantamą. Net ir menka, bet puikiai ir kruopščiai atlikta užduotis kolegas paskatina skirti įdomesnių ir didesnės atsakomybės reikalaujančių darbų.

Trečias patarimas: „Paimkite daugiau darbo negu jūsų prašo“. Iniciatyva ir entuziazmas yra tos „degančios akys“, kurių ieško visi darbdaviai. J. Colemano žodžiais, kai matai, kad gali ką nors nuveikti, būtinai veik! O kas dirba ir nuolat proaktyviai ieško progų būti naudingas, visada gaus įdomių užduočių, bus pastebėtas ir įvertintas.

Ketvirtas patarimas: „Tapkite patikimu informacijos šaltiniu“. Dažnai praktikantams tenkanti užduotis – surinkti, išanalizuoti ir susisteminti informaciją. Profesionalams ši pagalba padeda sutaupyti begalę laiko. O į temą įsigilinęs ir į papildomus klausimus iškart galintis atsakyti padėjėjas – tikras lobis.

Penktas patarimas: „Kurkite profesinius ryšius“. Kitaip tariant, praktikos pabaigoje kolegų, su kuriais „tik prasilenkėte koridoriuje arba pažįstate iš matymo“, turėtų būti mažiau negu praktikos pradžioje. Draugiški trumpi pokalbiai, paprasti klausimai padeda susipažinti ir patiems organizacijos viduje pasijausti jaukiai.

Šeštas patarimas: „Klauskite gerų klausimų“. Mat klausimai parodo, kiek esate savarankiški ir gebate patys rasti atsakymus. Žinoma, sugalvoti gerą, tikslingą klausimą nėra paprasta – tai yra savotiška smalsumo ir intelektinio raumens treniruotė. Todėl, „kai išgirstate ką nors užduodant puikų, pokalbį praturtinantį klausimą, paskubėkite jį užsirašyti, kad vėliau galėtumėte apmąstyti, kodėl tas klausimas buvo toks išskirtinis“, – pataria konsultantas J. Colemanas savo straipsnyje žurnale HBR.

Kokie patarimai veikia Lietuvoje?

Kad gerai apgalvoti ir vertingi klausimai yra profesionalo kelio pradžia, sutinka SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė. Bet pašnekovė atkreipia dėmesį, jog pirmiausia klausimus derėtų užduoti sau pačiam ar pačiai, nagrinėjant praktiką siūlančios organizacijos vertybes: „Ar šios vertybės man artimos ir priimtinos? Ar noriu imtis veiklos, kuri šias vertybes skleistų ir įtvirtintų? Tai – svarbūs klausimai, ieškant organizacijos, kurios dalimi norėtumėte tapti bent 2–3 mėnesiams“.

Pasak E. Dovbyšienės, didelėje ir atviroje organizacijoje erdvės klausimams, pokalbiams ir apmąstymams yra ypač daug. Antai į banko organizaciją įsiliejęs praktikantas įgyja kone pusantro tūkstančio kolegų, darbo pozicijų banke – apie 200, dirba gausybė įvairiausių sričių ekspertų. Praktikantai įgyja plačias galimybes „šešėliauti“ – visur kasdien lydėti profesionalus, kurie tampa svarbiausiais praktikantų pagalbininkais ir mentoriais.

„Tai žmonės, kuriems niekada nenusibosta klausimai. Žinoma, geriausiai studentai naują informaciją įsimena tada, kai patys gali ieškoti ir rasti atsakymus“, – mano E. Dovbyšienė. Anot jos, sklandžiai sekasi praktikantams, kurie iš anksto apsibrėžia, ką norėtų sužinoti, išmokti ir patirti organizacijoje. Todėl patarimas – iš anksto pasiruošti – nustatyti tikslus ir kryptį, kuria judėsite visos praktikos metu.

E. Dovbyšienė atkreipia dėmesį, kad didelės organizacijos paprastai turi aiškias praktikos programas, kurios kiekvienam studentui padeda lengvai susiorientuoti ir planuoti laiką. Kasmet praktikantai ateina į kone kiekvieną banko sritį – nuo rinkodaros ar žmogiškųjų išteklių iki produktų plėtros ir technologijų ar operacijų. Paprastai studentai atlieka darbines funkcijas padaliniuose, kuriuose jie prioriteto tvarka pasirinko atlikti praktiką, tačiau turi galimybę susipažinti ir su kitų banko Lietuvoje padalinių veikla. O praktika vasarą, pačių dalyvių teigimu, yra pati vertingiausia, nes banko „Jaunimo laboratorijoje“ kiekvienas praktikantas 60 proc. laiko praleidžia darydamas srities, kurioje atlieka praktiką, užduotis, o kitus 40 proc. laiko su tarptautine komanda (praktikantais iš kitų Baltijos šalių) kuria realius prototipus, kad išspręstų tikrus banko veiklos iššūkius. Tarptautinė komanda sprendimų ieško pasitelkdama dizaino mąstysenos metodiką.

Pasak E. Dovbyšienės, labiausiai praktikantai nustemba, kad banke dirbantys žmonės visai neatitinka iki tol įsivaizduoto bankininko, kaip rimto ir kostiumuoto dėdės, įspūdžio. Netgi, atvirkščiai, tokį įvaizdį kolegos išsklaido. Tad dar vienas patarimas iš Lietuvoje veikiančio banko – neprisirišti prie stereotipų apie organizaciją ir profesiją.

Svarbiausias patarimas – būti drąsiems

Praktikos programą studentams siūlo ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovės Personalo vadovė Odeta Zubrienė teigia, kad kurdama programą su kolegomis norėjo atskleisti, kad elektros inžinerija yra išties platus laukas, sudarytas iš daugybės sričių, kuriose galima specializuotis.

Todėl kiekvienam kandidatui ir kandidatei, pasak pašnekovės, verta žinoti, kad ateinate į labai platų temų lauką – praktikos programą sudaro net 23 skirtingos temos.

Kitas svarbus patarimas – susipažinti su profesionalais, kurie organizacijoje aktyviai įsitraukia pasakodami apie savo darbo kasdienybę, užduotis, strateginius įmonės tikslus.

O svarbiausias patarimas – drąsiai pasitikti iššūkius ir nežinomybę. „Su praktikantais dalijamės nuolat darbe pasitaikančiais galvosūkiais – klausiame, kokį sprendimą jie priimtų konkrečioje situacijoje, kokias žinias pasitelktų. Tikriausiai dėl to praktiką įmonėje atlikę jaunuoliai ir jaunuolės dažniausiai sako, kad su mūsų specialistais ir komandose praleistas laikas padėjo apsispręsti, kuri sritis jiems patinka labiausiai, kur jie norėtų gilintis ir kokias kompetencijas ugdyti“, – teigia Personalo vadovė O.Zubrienė.

Organizaciją praktikai atlikti dažniausiai renkasi studentai ir studentės, kurios domisi elektros inžinerija, atsinaujinančia energetika, automatika, elektronika. Turime ir kandidatų iš statybos inžinerijos, projektų valdymo, vadybos, IT ar komunikacijos studijų programų. Didžiausias prašymų atlikti 3 mėnesių praktiką srautas pastebimas rudenį ir pavasarį, kai universitetuose artėja privalomų praktikų laikotarpis. O norintys atlikti savanorišką 2 mėnesių praktiką, kviečiami prisijungti ištisus metus.

Kalbėdama apie praktiką atlikusių žmonių atsiliepimus, O. Zubrienė pastebi, kad didžiausią įspūdį jaunuoliams palieka ekskursijos po pastotes, kitus svarbius bendrovės objektus, galimybė iš arti apžiūrėti sudėtingus įrenginius, įžengti į Lietuvos elektros perdavimo sistemos širdį – dispečerinę, kartu su profesionalais įsitraukti į praktinę veiklą.

Praktika nėra formalumas

Tiek E. Dovbyšienė, tiek O. Zubrienė pastebi, kad beveik netenka susidurti su studentais, kurie praktiką vertina tik kaip formalumą – universiteto primestą prievolę. „Jeigu jaunas žmogus nori atlikti praktiką, mes dažniausiai esame tikri, kad jam ar jai tai iš tiesų įdomu. Pagal studento profilį parenkame jam darbo vadovą – pagalbininką ir palydovą, nes specifinių užduočių ir iššūkių mūsų veikloje yra apstu. O dalintis žiniomis mūsų organizacijoje yra įprasta, darbuotojai jaučia malonumą galėdami parodyti ir papasakoti, kaip kas veikia. Norą žinoti ir mokytis iškart atpažįstame“, – sako O. Zubrienė.

Pašnekovė sutinka su J. Colemano įžvalga, kad didžiausią naudą iš praktikos gauna studentai, kurie kelia apgalvotus klausimus ir ieško atsakymų, taip pat nevengia abejoti, nes geresnių sprendimų gali būti visada.

***
Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.