Pavyzdžiui, mes galime skatinti save labiau rūpintis sveikata, sportuoti ir sveikiau maitintis. Išsikėlus tokį tikslą, susidarius sporto ir mitybos planus, lieka tik jų laikytis. Iš pradžių motyvacija ir noras daryti būna didžiulis. Savaitę, dvi ar mėnesį viskas vyksta sklandžiai. Tačiau, kas nutinka, kai dar neturint suformuoto tvirto įpročio, susiduriama su pirmomis „kliūtimis“ (prastas oras, bloga nuotaika, netinkamas laikas)? Tada tikslas apleidžiamas, nes dabar „nepalankios aplinkybės“ arba ieškoma motyvacijos būdų, UAB „Tęstinių Mokymų Centras“ pranešime žiniasklaidai pasakoja „DaVinci 365“ pokyčių programos trenerė Ineta Morkūnienė. Specialistė dalijasi žiniomis, kaip vis dėlto mums reikėtų save motyvuoti, kad pasiektume savo tikslų.
Svarbi vaikystės patirtis
Ar jus dažniau girdavo ar bardavo? Skatindami mokytis, pagirdavo už dedamas pastangas, daromą progresą ar gavus mažesnį pažymį sulaukdavote kritikos lavinos („nesugebi susikaupti“, „per mažai skiri laiko“, „esi niekam tikęs ir gyvenime nieko nepasieksi“ ir pan.) ir taip būdavote motyvuojamas labiau stengtis ir turėti geresnius rezultatus?
Pagalvokite, kaip dabar elgiatės su savimi, kai kažkas nepavyksta? Barate save už padarytas klaidas ar paguodžiate ir pasiimate iš to pamokas ateičiai? Dažnas iš mūsų kartoja tuos pačius žodžius ir frazes, kurias girdėjo iš kitų būdami vaikais.
Savikritika – laikinam rezultatui
Atlikti tyrimai rodo, kad žmonės motyvuojantys save kritikuodami, gali pasiekti pokyčių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai neduoda gerų rezultatų – savikritika motyvuoja tik trumpam. Kiek ilgai žmogus gali jaustis motyvuotas vedamas prievartos, kaltės jausmo? Kiek džiaugsmo tai suteikia viso proceso metu ir pasiekus galutinį rezultatą? Visai kita situacija, kai žmonės susikoncentruoja ties teigiamais dalykais, ties jau pasiektu pokyčiu, padarytais darbais, ties tais mažais žingsneliais link didelės pergalės. Toks motyvacijos būdas ne tik padeda pasiekti konkretų tikslą, bet ir suformuoja įprotį sistemingai siekti visų tikslų ir pokyčių bei nepasiduoti susidūrus su pirmaisiais sunkumais.
Aptarkime anksčiau minėtą pavyzdį apie sveiką gyvenseną. Jeigu savaitę ar dvi puikiai sekėsi laikytis sudaryto plano ir kelias dienas pasukčiavote, ką sakysite sau? Jeigu „užkibsite“ ant savigraužos, pats planas ir jo siekimas taps nebemieli. Po antro, trečio tokio paslydimo ir motyvacijos, kuri vedama kaltės jausmo, tiesiog pasidarysite išvadą, kad „tai ne man“ ir galiausiai viską mesite.
Visai kitokiomis nuotaikomis grįšite prie tikslo, jei stabtelėsite ir įvertinsite savo dvi savaites dėtas pastangas, prisiminsite, kaip jausdavote tiek fizinį, tiek emocinį pasididžiavimą ir energijos antplūdį, pradėjus keistis vidinei savijautai. Kelis kartus pagyrus ir paskatinus save toliau siekti pokyčių, visos ateityje atsirandančios kliūtys neatrodys tokios didelės, nes jau būsite patyrę tai, kad galite jas įveikti ir judėti pirmyn.
Ar girti save egoistiška?
Neretai girdžiu klausimą: „Kaip aš dabar save girsiu, juk tai yra egoistiška?“. Dažnai žmogus nesijaučia vertas savęs pagirti, nes tai juk „savaime suprantami dalykai“. Tačiau, jei padaro mažą klaidą, labai greitai save „nubaudžia“. Natūralu, kad dažnai įsijungia protas, nes vaikystėje matyti scenarijai lemia tai, jog dažniausiai sureikšminame bet kokios situacijos neigiamas detales.
Siekiant ambicingų tikslų tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje ar norint suformuoti tvirtus naujus įpročius, pasirinktas savęs motyvavimo būdas yra labai svarbus. Todėl kiekvieną kartą susidūrus su kliūtimis ir kilus norui save pabarti, prisiminkite, kad kaltės jausmas stabdo bet kokį progresą. Pasieksite daug daugiau, jei prisiimsite atsakomybę už esamą padėtį, paskatinsite save atkreipti dėmesį ir pagirti už jau nuveiktus darbus. Motyvacija pagiriant suteikia teigiamų emocijų, kurios labiau lemia pasitikėjimą savimi ir suteikia ryžto siekti pokyčių savo gyvenime.