Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigia, kad pagal savo finansinius įpročius visi esame skirstomi į apdairiuosius, nerūpestinguosius ir sutelktus į resursus arba į poreikius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Todėl keturis pagrindinius elgesio su pinigais tipus išskiriantis specialistas pastebi – mūsų finansinį charakterį lemia gebėjimas tvarkytis piniginėje. O. Lapinui antrinantys finansų ekspertai priduria: tik perpratę savo kasdienius įpročius, išmoksime juos valdyti lengviau bei efektyviau.
Vos keturi tipai
Nors su pinigais elgiamės skirtingai, tačiau galima išskirti vos keturis mūsų finansinio charakterio tipus. Tuo įsitikinęs O. Lapinas sako – pirmajai kategorijai priskiriami tie, kurie finansus suvokia kaip resursus. Anot jo, paprastai tokie asmenys pirmenybę teikia pinigų kaupimui.
„Šios asmenybės dažnai sau daug ko neleidžia, tarsi laukdamos geresnių laikų. Jos nesiima jokių veiksmų, jei nėra resursų, ir veikia tik tada, kai atsiranda finansiniai šaltiniai. Kitas tipas – priešingas. Tokių asmenybių pagrindinis tikslas yra poreikiai, kurie tenkinami bet kokiomis sąlygomis. Joms svarbiausi yra ne resursai ar pinigai, o norai“, – komentuoja psichoterapeutas.
Likusius du charakterių tipus O. Lapinas priskiria finansų planavimui. „Vieną pavadinčiau nerūpestinguoju, kitą – apdairiuoju. Pirmasis tipas yra įsitikinęs, jog neįmanoma pasiruošti jokiai situacijai, todėl planuoti nemėgsta. Tokia asmenybė gyvena šia diena, negalvodama apie rytojų. Jai priešingas – apdairusis tipas, gebantis planuoti, numatyti. Tokie žmonės yra sėkmingi investuotojai, turi sukaupę atsargas senatvei, žino, kada pirkti nekilnojamąjį turtą, kada jį sėkmingai parduoti, daro tai iš anksto, numato valiutų kursų svyravimus“, – finansinius charakterius apibūdina O. Lapinas.
Geriausio charakterio nėra
Psichoterapeuto teigimu, dalis polinkių vienaip ar kitaip tvarkyti finansus gali būti įgimti, tad nutinka ir taip, jog visiškai pakeisti žmogaus finansinio charakterio nepavyksta net ir kryptingu auklėjimu.
„Pavyzdžiui, jei nuo mažumės yra ugdomas taupumas, tačiau prigimtis linksta į nerūpestingumą, iš inercijos kurį laiką bus taupoma, bet vis tiek šis įprotis atrodys kaip kvailystė. Todėl net kryptingas auklėjimo orientavimas į resursus ar apdarumą ne visada lemia tokios asmenybės susiformavimą. Auklėtas taupyti vaikas gali išaugti išlaidautoju“, – mano psichoterapeutas.
Tačiau paklaustas, ar galėtų išskirti teigiamus ar neigiamus finansinius charakterius, O. Lapinas to daryti nelinkęs. Specialistas tikina – visi šie tipai yra saviti, o jų savybių išraiška priklauso nuo aplinkybių: „Besibaigiantis karantinas parodė: tie, kurie įpratę teikti pirmenybę ne resursams, o poreikiams, jautėsi blogai, nes buvo suvaržyti. Tačiau linkusieji kaupti resursus liko patenkinti, nes daugiau sutaupė ir mažiau išleido“.
Pataria vadovautis stiprybėmis
Nuomonei, jog visi finansiniai charakteriai yra saviti ir negali būti apibūdinami tik teigiamai arba neigiamai, pritaria ir „General Financing banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius. Tačiau pašnekovas įsitikinęs – sąlygas „įdarbinti“ pinigus turi kiekvienas, nesvarbu, juos taupo ar yra linkęs išleisti.
„Finansinis racionalumas prasideda nuo gebėjimo taupyti ateičiai ir savo finansinio stabilumo užtikrinimo. Net ir šiandien rinkoje galime rasti būdų saugiai taupyti lėšas terminuotojo indėlio forma ne už nulines palūkanas. Nors tyrimai rodo, jog didžioji dalis lietuvių vis dar kaupia grynuosius ar taupo pinigus einamojoje banko sąskaitoje, finansinių įpročių ugdymas nuo finansinio charakterio priklauso ne visada. Gebėjimą „įdarbinti“ pinigus gali išsiugdyti kiekvienas“, – sako V. Bernatavičius.
Finansų ekspertas papildo – visi finansiniai charakteriai turi stiprybes, kurias vertėtų pasitelkti dar sklandesniam ir efektyvesniam finansų valdymui.
„Mėgstantys taupyti galėtų pasidomėti sąlygomis mažesniuose bankuose. Jaučiantys malonumą leisti pinigus pasižymi beribe vaizduote, todėl galėtų ją pasitelkti racionalesniam finansų planavimui. Logikams pravartu vadovautis ne tik 50–30–20 taisykle, bet ir ieškoti taupymo alternatyvų. Beje, minėta taisyklė reiškia, kad 50 proc. gaunamų pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas, 30 proc. atitenka kintančioms išlaidoms – laisvalaikiui, renginiams, drabužiams, avalynei, nenumatytiems pirkiniams. Likusi dalis – 20 proc. – skiriama taupyti ir investuoti. Tiems, kurių racionalumą nusveria impulsyvumas, planuoti geba, tik kartais pamiršta, kad taupymui užtenka ir kaskart atsidėti 10 proc. pajamų“, – apibendrina finansų ekspertas.