Išvardijo, ką svarbu žinoti darbdaviams, priimantiems darbuotojus iš užsienio: padėkite, bet nepersistenkite

Trūkstant darbuotojų Lietuvoje, darbdaviai jau kurį laiką jų vis aktyviau žvalgosi ir užsienyje, taip išplėsdami talentų pasiūlą. Remiantis Wakefield Research apklausa, beveik 3 iš 5 darbuotojų teigia, kad dabar labiau nei prieš pandemiją yra pasirengę persikelti į kitą šalį darbo reikalais. Bet su tokia galimybe plečiasi ir darbdavių atsakomybės – privalu pasirūpinti ne tik darbuotojų įvedimu, bet ir sklandžia relokacija į Lietuvą.

Ką svarbiausio šiuo klausimu turi padaryti užsienio talentus prisiviliojančios kompanijos, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Amston“ konsultantė Goda Černiauskaitė.

1. Pasirūpinkite reikalingais dokumentais

Bene daugiausiai galvos skausmo į Lietuvą atvykstantiems darbuotojams iš užsienio sukelia būtinųjų dokumentų reikalavimai. Neretai jie sunkiai randami arba neaiškūs, o ir jų teikimo bei priėmimo procesas kartais itin painus. Tad naujiesiems savo darbuotojams čia gali padėti darbdaviai.

„Būtinieji dokumentai gali skirtis priklausomai nuo to, iš kur atvyksta darbuotojas. Jeigu tai Europos Sąjungos (ES) šalių pilietis, jokių specialių dokumentų pildyti nereikės, tačiau migracijos departamento sistemoje MIGRIS reiks gauti pažymėjimą, patvirtinantį teisę laikinai gyventi Lietuvoje. Toliau ES piliečiams, norintiems gyventi ir dirbti Lietuvoje, taikomos standartinės procedūros“, – aiškina G. Černiauskaitė.

Tuo tarpu, jei darbuotojas yra ne iš ES ar Europos ekonominės erdvės šalių, reikės kiek didesnio darbdavio įsitraukimo.

„Tam, kad atvykstantis žmogus gautų leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje arba „mėlynąją kortelę“, darbdaviui su tokiu prašymu reikės kreiptis į artimiausią Užimtumo tarnybos teritorinį padalinį – klientų aptarnavimo skyrių, kurie įsikūrę visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose arba tai padaryti Lietuvos migracijos tarnybos portale MIGRIS. Tik gavus patvirtinimą darbuotojas galės pildyti dokumentaciją vizai gauti“, – pasakoja G. Černiauskaitė.

Ekspertė prideda, kad darbdavys privalo elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS pateikti tarpininkavimo raštą – kvietimą prisijungti prie įmonės.

Viso proceso metu visuomet galima konsultuotis su migracijos departamento atstovais. Tą daryti prasminga ne tik susidūrus su sunkumais, bet ir prevenciškai, kad darbdaviai remtųsi naujausia informacija.

2. Padėkite įsikurti

Be migracijos dokumentų ne mažiau svarbus ir darbuotojų iš užsienio gerbūvis čia – Lietuvoje. Todėl darbdaviai turėtų suteikti visą įmanomą pagalbą naujakuriams įsitvirtinant nepažįstamoje šalyje.

„Visapusė pagalba gali reikšti, kad reikės padėti darbuotojams susirasti būstą, atsidaryti sąskaitą banke ar net rasti mokyklas bei vaikų darželius. Žinantiems, kad darbuotojų iš užsienio ateityje bus ne vienas, tokioms situacijoms ruoštis galima iš anksto ir kompleksiškai – bendradarbiaujant su nekilnojamo turto agentūromis ar švietimo įstaigomis, kurios padėtų pasirūpinti naujaisiais darbuotojais ir jų šeimos nariais“, – pataria G. Černiauskaitė.

Bet kuriuo atveju svarbu situaciją spręsti ne biurokratiškai visiems taikant vienodą standartą, o kartu su darbuotoju aiškinantis konkrečius jo poreikius. Taip ne tik lengviau suteikti reikiamą pagalbą, bet ir neperžengti asmeninių ribų.

„Iš patirties matome, kad kartais žmonės nori savimi pasirūpinti savarankiškai ir iš darbdavio tikisi tik konsultacijų, o per didelis dardavio noras padėti gali būti palaikytas pertekliniu ir būti palaikytas kišimusi į asmeninį žmogaus gyvenimą. To lygiai taip pat reikėtų vengti, kaip ir atsainaus požiūrio“, – sako ekspertė.

3. Emocinis palaikymas – ne mažiau svarbu

Naujieji darbuotojai susiduria ne tik su buitiniais iššūkiais, bet ir emociniais sunkumais – stengiasi priprasti prie naujos kultūros, aplinkos, kalbos ir socialinio rato, o kartais susiduria su vienatve, kai šeima laukia už tūkstančių kilometrų. Todėl darbdavio atsakomybė yra tokiems žmonėms suteikti emocinę paramą ir palaikymą, kad relokacija nebūtų pernelyg sudėtinga.

G. Černiauskaitės teigimu, padėti gali paprasti žingsniai – nuo kasdienio pakalbinimo ir draugiškų komandos pietų, iki bendros užklasinės veiklos – krepšinio ar teniso treniruočių, protmūšių ar pasivaikščiojimo po miestą savaitgaliais su šeimomis.

„Tik čia lygiai taip pat svarbu išlaikyti asmeninę distanciją – paramos ir pagalbos suteikti tiek, kiek darbuotojui patogu priimti. Neretai atvykstantys Lietuvoje turi draugų ar net giminių, šią šalį aplankyti ar joje pagyventi norėjo jau seniai, tad mielai čia laiką leidžia vieni ar su šeima ir darbdavio įsitraukimo čia nereikalauja“, – sako G. Černiauskaitė.

Ekspertė prideda, kad visais atvejais svarbu prisiminti, kad iš užsienio į Lietuvą talentą pritraukusios kompanijos atsakomybė išsiplečia už biuro ribų – labai svarbu pasirūpinti sklandžia viso darbuotojo relokacijos proceso patirtimi. Tai leis sklandžiau įvesti darbuotoją ir padės jam greičiau įsilieti į kompanijos gyvenimą.