– Miela, Jurgita, ar jau esate į savo kalendoriuką susirašiusi kitų metų tikslus? Apskritai, ar žmonės vis dar juos kelia, ar tai jau atgyvenusi praktika?
– Sutinku su teiginiu, kad, keliant tikslus, visų pirma, yra reikalinga kompetencija. Tikrai ne nuo pirmų metų ir aš asmeniškai gebėjau keltis realius bei motyvuojančius tikslus. Manau, kad pats tikslų siekimas taip pat yra kompetencija. Ką tiek asmeniškai, tiek konsultuodama kitus pastebiu, sąmoningai keltis tikslus kasmet sekasi vis geriau, kitaip sakant, mes to išmokstame. Tikslų kitiems metams kol kas pati dar neužsirašiau, bet galvoje jie po truputėlį jau dėliojasi.
– Ignai, jūsų gyvenime tikslų kėlimas ir jų siekimas yra, galima sakyti, kasdienybė. Kaip juos kelti ir siekti sekasi pačiam ir, kaip žmonėms, kuriuos sutinkate?
– Kai pas mane ateina žmogus, ketindamas pradėti treniruotis, pirmas klausimas, kurį užduodu yra, kodėl jis to nori, koks yra jo tikslas. Ar jis nori sveikatos, ar gražaus kūno ar dar kažko kito. Siekdamas pagrindinio užsibrėžto tikslo, žmogus vis pasiekia po mažesnį – taip žingsnis po žingsnio keliaujame iki finišo.
Pats turiu nemažai tikslų, kuriuos išsikeliu kiekvienais metais, ir mėginu įgyvendinti. Esu atsidūręs labai geroje pozicijoje – trenerio. Matau su kokiais sunkumais susiduria mano klientai. Pats iš jų mokausi, pasisemiu įkvėpimo. Dažnai žmonės galvoja, kad treneriai, motyvatoriai, saviugdos mokytojai niekada nepalūžta, nenori ilgiau pamiegoti...Aišku, kad nori. Bet pas tave ateina žmogus, sako, kad nori susitvarkyti sveikatą, taigi keliesi ir darai, ką reikia daryti. Tiek dėl jo, tiek dėl savęs. Kartais, kai man tikrai būna labai sunku, pasižiūriu į savo klientų nueitą kelią, kiek daug dauguma jų yra pasiekę, pasijuntu geriau.
Pavyzdžiui, viena moteris numetė 50 kg. papildomo svorio. O paskui sužinojo, kad stipriai sušlubavo jos sveikata. Atsidūręs tokioje situacijoje gali palūžti arba pažiūrėti iš kitos pusės. Tą jai ir padėjau padaryti primindamas, kad, jeigu to antsvorio atsikračiusi nebūtų, tuomet susitvarkyti su sveikatos problemomis būtų dar sunkiau. Dabar tiesiog reikia žengti antrą žingsnį – gerinti sveikatą.
– Atlikome apklausą, kurios metu klausėme, kaip žmonėms sekasi kelti ir įgyvendinti tikslus. Net 75 proc. dalyvių atsakė, kad tikslus jau išsikėlė arba išsikėlė bent iš dalies. Miela, Jurgita, akivaizdu, kad žmonės tikslus kelia. Kokias dažniausias klaidas jie daro? Ar tiesa, kad itin dažnai koją kiša tai, jog tikslas painiojamas su svajone. Kaip atskirti kur yra svajonė, o kur realiai įgyvendinamas tikslas?
– Iš tiesų, riba tarp svajonės ir įgyvendinamo tikslo yra plona. Ateities vizija turėtų būti ambicinga ir įkvepianti. Jei išsikelsime labai paprastus tikslus, jie mums taps rutina, atsibos. Taigi, tas pagrindinis tikslas turėtų būti panašus į svajonę, tačiau turėtų būti ir įgyvendinamas. Man labai patinka „OKR modelis“. O (angl. objective) – pagrindinis tikslas, siekiamybė, o KR (angl. key results) – rezultatai, kuriuos reikia pasiekti, kad tą tikslą įgyvendintume. Pavyzdžiui, jūsų siekiamybė, pagrindinis tikslas yra sukurti savo verslą. Tada svarbu aiškiai nusibrėžti, ką turite padaryti, kokius žingsnius žengti, kad tas verslas atsirastų. Tarkime sugalvoti, kokia veikla užsiimsite, užregistruoti įmonę, pritraukti pirmus klientus ir pan. Tokiu būdu, išskaidant į etapus, galima pasiekti net ir labai didelius tikslus. Mes taip pat galime aiškiau matyti, kiek laiko užtruksime siekdami pagrindinio tikslo. Kitaip tariant, kiekvieną didesnį tikslą reikia skaidyti į mažesnes, paprasčiau padaromas užduotis.
– Ignai, kokių klaidų žmonės daro keldami tikslus?
– Jurgita gerai sakė apie tuos pernelyg ambicingus tikslus. Žmonės iš tiesų išsikelia per didelius tikslus. Taip, yra realu per du mėnesius transformuoti didelio antsvorio neturinčio žmogaus kūną. Esu padėjęs tai padaryti. Visgi, jei žmogus siekia tapti sveikesniu, dviejų mėnesių tikrai neužteks. Turėti gražų kūną dar nėra būti sveikam.
Sveikata yra išsiaiškinti, koks tavo riebalų balansas. Pasidaryti tikslingą, būtent jums tinkantį mitybos planą ir jo laikytis – kad kūnas gautų reikalingų medžiagų.
Kita vertus, treniruoju kelis labai jaunus profesionalius sportininkus, su jais darbas kitoks. Jie ateina ir sako man, pavyzdžiui, kad turi tikslą pagerinti sveikatą, tapti stipresniais, gal šiek tiek pagražinti kūną, bet aš žinau, kad vienas jodinėja, kitas – žaidžia ledo ritulį, o trečias yra lenktynininkas.
Tada aš jų klausiu, koks jų didžiausias, pagrindinis tikslas. Ir jie pradeda vardyti: noriu būti pirmas Lietuvoje, greičiausias Lietuvoje ir Pabaltijyje, daugiausiai įvarčių įmušantis puolėjas ir pan. Klausiu, kaip planuoja taip padaryti. Jie sako, kad treniruosis ir tada mes kalbamės. Kalbamės apie tai, jeigu jie nori būti pranašesniais už varžovus, reikia paanalizuoti, ar jie taisyklingai maitinasi, treniruojasi, geria vitaminus, kokybiškai išsimiega ir pan. Jeigu tu nori būti numeris vienas, turi galvoti, kaip numeris vienas. Žingsnis po žingsnio siekiame, kad jie susiformuotų teisingus įpročius.
Žmonės, kurie nėra profesionalūs sportininkai, tačiau vis tiek nori būti geriausiais tėčiais, mamomis, vyrais, žmonomis, vadovais, darbuotojais ir pan., taip pat sakau, kad jie ne tik turi siekti rezultatų sporte, bet ir tinkamai valgyti, pamiegoti, pailsėti. Negerai, kai tik varai kaip arklys ir savimi nesirūpini.
– Grįžkime prie apklausos. Net 63 proc. apklaustųjų sako, kad jiems sunku išsikelti pasiekiamus tikslus. Taip pat didžioji dalis nurodė, kad net nesijaučia pakankamai motyvuoti jų siekti. Jurgita, kur pasisemti motyvacijos?
– Gebėjimas save įkvėpti yra viena iš labai svarbių lyderio savybių. Man su motyvacijos stoka padeda susitvarkyti suvokimas, kad net ir garsiausi, daugiausiai pasiekę žmonės taip pat kartas nuo karto turi atsisėsti ir su savimi pasišnekėti – pamotyvuoti save. Ir savo komandai sakau, kad yra natūralu, jog mes ne visada jaučiamės motyvuoti. Tai priklauso ir nuo tikslų: vienokiems motyvacijos turime daugiau, kitokiems – mažiau. Labai naudinga pasitikrinti ir savęs paklausti, jeigu nuolatos neturiu šiam tikslui motyvacijos, galbūt man jis nėra toks svarbus. Tuomet reikia performuluoti patį tikslą arba visai jo atsisakyti.
Viskas turi savo kainą. Siekdami vieno tikslo, tuo metu nesiekiame kito. Tarkime, jeigu norime tapti tokiais stipriais, kad iškeltume 120 kg. svarmenį, tuo pačiu metu negalime turėti tikslo sulieknėti. Juk svoriui iškelti reikia raumenų.
Taip pat ir darbe, jei sakome, kad norime pagerinti vienus įgūdžius, kol tai darome, negeriname kitų įgūdžių. Labai svarbu neturėti per daug tikslų ir klausti savęs, ar man tikrai vienas ar kitas tikslas svarbus. Kai tikslai tikrai labai svarbūs, jiems siekti žmonės suranda jėgų.
– Kuomet kalbame apie tikslus ir motyvaciją, daugialypių prigimčių teorija sako, kad esame motyvuoti tada, kai darome tai, kas mums patinka ir sekasi. Tai turi būti labai svarbu, taip pat mes turime turėti tam tikrą gebėjimą arba tą gebėjimą ugdyti. Pažindami save, žinodami savo interesus ir kur mes galime pasirodyti geriausiai, tose srityse galime save motyvuoti labiausiai. Ignai, iš jūsų patirties, kiek svarbu, kad žmogus pažintų save, turėtų interesą ir norą išsikeltą tikslą pasiekti?
– Tiek pats užsiimdamas saviugda, tiek tyrinėdamas įvairius mentorius, mokytojus, ugdomojo vadovavimo specialistus (koučerius) suvokiau, kad žinios išlaisvina. Dar vienas dalykas, kuris labai padeda, turėti mentorių, mokytoją. Taip mes įgauname žinių. Pavyzdžiui, kai pas mane ateina žmogus, apie sveikatą, sportą žino ne itin daug. Tada mes pradedame sportuoti, kalbamės, žingsnis po žingsnio jis įgyja žinių, jam darosi aiškiau, kas vyksta su jo kūnu ir pan. Taip per kelis mėnesius žmogus sužino nemažai dalykų, dėl ko jam darosi ramiau, motyvacija auga. Nieko keisto, kad kartais mums patiems yra sunku išsikelti ir įgyvendinti tikslus, todėl čia reikalinga labiau patyrusio žmogaus pagalba, nesvarbu apie kokią srity kalbėtume.
– Jurgita, turite daug darbo su įmonėmis patirties – ar galima motyvuoti žmogų, jei jis pats noro siekti vieno ar kito tikslo neturi? Kaip įmonėse žiūrima į darbuotojų motyvavimą?
– Dauguma ekspertų sutinka, kad tikslų kėlimas yra viena iš pagrindinių priemonių darbuotojų įtraukimui. Yra labai svarbu, kad tie tikslai būtų svarbūs pačiam darbuotojui, be abejo, suderinti su vadovu ir atitikti organizacijos viziją.
Iš praktikos galiu pasakyti, kad tai yra labai sunku ir kiekvieną kartą, kai diegiame organizacijose veiklos vertinimo arba augimo sistemas, privalome įdiegti ir tikslų kėlimo praktiką. Pirmais metais tai ypač sunku. Ir darbuotojai tam priešinasi, ir vadovams nepatogu iš žmonių reikalauti tikslus išsikelti. Rekomenduojame pradėti nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, patobulinti anglų kalbos žinias, socialiniame tinkle „LinkedIn“ suburti didesnį kontaktų ratą. Iš tiesų, net raginame vadovus labai ambicingus darbuotojus pristabdyti. Juk dažnai nutinka taip, kad didelių tikslų pasiekti nepavyksta, o tas itin neigiamai paveikia darbuotojo motyvaciją, sukelia blogų emocijų. Galiu pasakyti, kad rečiau žmonės neišsikelia tikslų, nei išsikelia per didelius, nerealius tikslus.
Sutinku su tuo, ką sakė Ignas, labai svarbu konsultuotis, nes turėti šalia žmogų, kuris gali duoti profesionalų patarimą yra daug vertingiau nei skaityti knygas ar straipsnius ar žiūrėti laidas.
– Ignai, suprantame, kad būtų tobula, jei kiekvienas turėtume asmeninį trenerį, mentorių, skirtingais klausimais galėtume nueiti pas vieną ar pas kitą. Bet gyvenimas yra margas, ne visi juos turime. Ką jūs patartumėte savo sekėjams, apskritai, visiems, kaip tą motyvaciją palaikyti?
– Šiais laikais, kai žmonės aktyviai naudoja socialines medijas, tereikia vienos ar kitos srities profesionalams parašyti ir atsakymus gausite. Bent jau aš visada atrašau, nusiunčiu kokią nuotrauką, nufilmuotą pratimą ar treniruotę tiems, kurie manęs klausia dalykų, susijusių su sveikata, motyvacija, įkvėpimu. Šiaip sporte kurį laiką tikrai sunku patirti džiaugsmą, kad sportuoji. Tik pradėjus treniruotis,sunku, atrodo, kad tam priešinasi net kūnas.
Noriu pasidalyti tokia istorija. Vienas klientas, nors pats pas mane atėjo, sumokėjo pinigus, bet vienas treniravosi labai nenoriai. Taip išėjo, kad jis padarė dviejų savaičių pertrauką. Grįžo visiškai be energijos ir tada man pasakė, kad, visgi, kai sportavo nuolatos, jautėsi daug geriau. Štai dabar supranta, ką reiškia, kai gyveni su sportu ir be jo. Kartais žmonėms reikia pertraukos apsvarstyti, suprasti, kas jiems iš tikrųjų gerai. Kartais motyvacija ateina per nesėkmę, nusivylimą.
O mano palinkėjimas būtų tiesiog imti ir daryti. Turite klausimų, nedvejodami parašykite profesionalui: ar tai būtų treneris, ar mitybos specialistė, ar kažkas iš verslo sferos. Jeigu jūs norite pasiekti savo tikslų, ženkite žingsnį. Jeigu nieko nedarysite, arba stovėsite vietoje, arba leisitės žemyn. Niekada nepasiduokite.
– Yra toks posakis, kad nėra blogos patirties yra tik patirtis, nes, jeigu mums kažkas nepavyko, tai vis tiek kažką išmokome. Jurgita, ko jūs palinkėtumėte žmonėms – kaip surasti motyvacijos?
– Drąsiai leistis į savęs pažinimo kelionę ir nebijoti, kad ne viskas iš pirmo karto pavyksta, nes tiek tikslų kėlimas, tiek jų pasiekimas yra kompetencija. Reikia turėti kantrybės ją ugdyti.
Taip pat svarbu analizuoti, kodėl įgyvendinti tikslų nepavyko. Ar tas tikslas nebuvo tiek svarbus, gal per ambicingas, o galbūt patingėjote?.. Galiausiai, atleiskite sau ir nesigraužkite, nes ta graužatis tik kuria neigiamas emocijas ir užblokuoja norą bandyti vėl.
Laidas „1toks unikalus“ su edukacinių bendrovių „Kalba“ ir „EgoPerfectus“ kūrėju, karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu žiūrėkite per „Delfi TV“ kiekvieną ketvirtadienį.