Įmones steigia ar jose dirba daugiau nei 10 metų patirties turintys profesionalai. Štai „Census Bureau“ ir dviejų MIT (Masačusetso technologijų instituto) profesorių atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad idealus amžius kurti startuolį – 45 metai. O tiems, kurie verslą kuria sulaukę 50 metų, pasirodo, pasisekimo tikimybė padidėja beveik tris kartus, lyginant su 25-mečiu.
Skeptiškas požiūris dar juntamas
Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika pasakoja, kad šį verslą įkūrė po bene 10 metų darbo patirties bankuose. Ten jam teko rengti veiklos ataskaitas, dalyvauti planavimo procesuose, atlikti verslo projektų analizes, kredito rizikos vertinimus, kol galutinai įsitikino – laikas steigti savo, tuo metu iš tiesų rinkai reikalingą verslą.
„Bankuose pastebėjau nemažai neefektyvumo ir perteklinių, vertės nekuriančių procesų. Be to, tokio dydžio organizacijose pokyčiai vyksta lėtai. Tuomet nusprendžiau, jog noriu sukurti organizaciją, orientuotą į rezultatą ir vertės kūrimą. Tarpusavio skolinimas pasirodė tinkama sritis. Taip su partneriu įkūrėme „Finbee“, – verslo įkūrimo pradžią prisimena D. Noreika.
Jis sako, kad kuriant verslą nuo nulio, prieš tai įgyta darbo patirtis leido sukurti efektyvią kompaniją, išvengiant blogų, neretai didelėse organizacijose susiformavusių praktikų.
„Dabar jau skaičiuojame penktus veiklos metus ir nuo pat pirmų dienų iki dabar stengiamės visus procesus maksimaliai optimizuoti. Vengiame bet kokio perteklinio darbo, kuris nekuria vertės“, – sako pašnekovas ir pripažįsta, kad veiklos pradžioje ne kartą teko girdėti gana sarkastiškų komentarų.
Su skaičiais nepasiginčysi
„Teko girdėti ir tokių palyginimų, jog investuoti per tarpusavio skolinimo platformas yra tas pats, kas statyti ant ruletės kazino. Aišku, tuo metu tai buvo mažiau pažįstama sritis, tad, natūralu, daugiau apipinta ir tam tikrais mitais. Dabar, kai nebesame naujokai rinkoje, panašių komentarų girdėti nebetenka. Tiesa, iš kolegų bankininkų vis dar sulaukiu kiek skeptiško požiūrio į mūsų galimybes sėkmingai vykdyti skolinimo veiklą, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Iki šios dienos investuojantiems per platformą esame uždirbę ir išmokėję virš 5,8 mln. eurų palūkanų“, – komentuoja D. Noreika.
Jis sako pastebintis, kad dabar skeptiškumo ar tam tikro nepasitikėjimo startuolių, tarp jų ir fintech įmonių, atžvilgiu darosi vis mažiau.
„Manau, prie populiarinimo ir teigiamo įvaizdžio kūrimo daug prisideda pasaulinė aplinka bei Lietuvos strategija skatinti ir auginti fintech sektorių. Dažnai naujienų portaluose aprašomi sėkmingiausi projektai kuria fintech įmonių kaip modernių darbo vietų įvaizdį. Todėl vis dažniau net iš užkietėjusių bankininkų tenka išgirsti planų dar šiek tiek padirbėti korporacijose ir tada eiti į fintech. Pavyzdžiui, mūsų komandoje iš 26 žmonių turime 8 kolegas su daugiamete bankine patirtimi“, – pasakoja „Finbee“ vadovas.
Jis sako esantis tvirtai įsitikinęs – norint vadovauti fintech įmonei patirtis būtina ir būti siauros srities specialistu neužtenka.
„Lietuvoje fintech sektorius, lyginant su bankiniu, yra labai jaunas ir besivystantis, todėl tokios įmonės dar pakankamai mažos. Reta kuri turi subūrusi korporacijos lygio teisininkų, reklamos specialistų, finansininkų, IT ar kitų specialistų komandas, todėl didžioji dalis šių atsakomybių gula ant vadovo ir kitų aukštesnes pareigas užimančių komandos narių pečių.
Neįsigilinus atrodo, jog bankams galioja griežti reikalavimai, o fintech įmonės gali laisvai gyvuoti neprižiūrimos. Tačiau taip nėra. Tiek fintech įmonėms, tiek bankams dažnai galioja tie patys teisės aktai, veikla prižiūrima tų pačių institucijų. Netgi neretai reikalavimai ir priežiūra yra griežtesnė fintech įmonėms nei bankams. Taigi neretai mes privalome būti dar labiau įsigilinę į platesnį spektrą sričių, lyginant su korporacijų darbuotojais ar vadovais“, – patirtimi dalinasi D. Noreika.
Didelės ambicijos ir kompetencija
Dar vienos gana jaunos įmonės, „Ondato“, vadovas Liudas Kanapienis, prieš tai 18 metų dirbęs finansų, pardavimų, verslo vystymo ir administravimo srityse, irgi pripažįsta – be įgytos patirties vargu, ar būtų įkūręs dabartinį verslą.
„Visada buvau ieškotojas ir smalsus, rutinoje man darosi nuobodu. Dabartinį verslą pradėjau, kai sutapo du dalykai: pasidarė nuobodu ir supratau, kad jau turiu pakankamai patirties bei žinių pamėginti savo kelią ir mesti sau iššūkį“, – pasakoja pašnekovas.
Jis sako vis dar dažnai girdintis, kad startuolių ar fintech veikla yra vaikų žaidimų aikštelė, bet irgi gali pripažinti, kad toks požiūris keičiasi.
„Iš tikrųjų, tiek bendrai startuoliai, o ypač fintech srities, dažniausiai yra brandžios komandos, turinčios ypatingai dideles ambicijas ir kompetenciją pasiekti užsibrėžtų tikslų ir įgyvendinti idėjas. Dažniausiai tai žmonės, kurie savo patirtimi įsitikinę, kad rinkoje yra niša ir jie turi pakankamai idėjų bei drąsos tą nišą užpildyti, taip pat geba sutelkti kompetentingą komandą jiems padėti. Žinoma, nešioti kostiumą tam, kad kurtum didelius dalykus, nėra būtina“, – įžvalgomis dalinasi L. Kanapienis ir priduria, kad jo įmonės komandoje dirba daug patirties turintys profesionalai.
„Sprendžiame iš pirmo žvilgsnio labai nuobodų dalyką – atitiktį, pinigų plovimo prevencijos procedūras, tačiau iš tiesų, tai yra labai opi sritis, o mūsų siekis – paversti tai finansinio sektoriaus verslo nauda ir mūsų klientus padaryti konkurencingesnius bei pranašesnius. Tai be galo įdomi, pilna iššūkių ir skirtingų situacijų kelionė, kur kiekviena diena atneša naują patirtį“, – pasakoja pašnekovas.
Siekia pritraukti daugiau moterų
Duomenų startuolio „Abalt“ direktorė bei bendrasavininkė dr. Gerda Jurkonienė taip pat užtikrintai teigia – be sukauptos patirties užimti dabartines pareigas, ko gero, būtų neįmanoma. Prieš tai ji 13 metų dirbo kuriant ir plečiant Lietuvos kredito biuro veiklą. Taip pat jau 4 metus dėsto Vilniaus universitete.
Moteris sako, kad dabartinės pareigos, pirmiausia, suteikia laisvę kurti verslui reikalingus sprendimus ir tokiu būdu inovatyviai panaudoti sukauptą patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
„Mane domina užsienio šalių perspektyvos, norisi parodyti, kad Lietuvoje sukurti sprendimai gali būti novatoriški, vedantys į priekį. Be to, man atrodo, kad smulkusis verslas vis dar nežino, kaip iš tikrųjų realiai, bet tuo pačiu labai paprastai galima pasinaudoti duomenų teikiamomis galimybėmis, tad noriu didinti smulkaus verslo finansinį raštingumą ir padėti jį auginti“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovė ir priduria turinti dar vieną tikslą – pritraukti į savo veiklos sritį daugiau moterų.
„Su požiūriu, kad startuolius kuria ar juose dirba „vaikai“, tiesą sakant, nesusidūriau, bet, kad tai „vyrukų“ žaidimo aikštelė – iš dalies. Tad kartu turiu tikslą pritraukti kuo daugiau moterų į mūsų duomenų analitikos sritį. Mano nuomone, jos turi daug potencialo, tik ne visada žino, kad jį turi, arba turi galimybių jį panaudoti“, – komentuoja dr. G. Jurkonienė.
Sėkmė neateina be patirties
Investuotojas, rizikos kapitalo fondo „Startup Wise Guys“ partneris Dmitrij Sosunov, kuris kadaise pats atsisakė darbo tarptautinėje konsultacijų kompanijoje, įsitikinęs – norint įkurti sėkmingą startuolį, patirtis yra ypač reikalinga.
Per savo karjerą investuotojui teko bendrauti su daugiau kaip 1000 verslo kūrėjų iš visos Europos, peržiūrėti daugiau nei 5000 verslo planų, ir jis gali užtikrintai patvirtinti – komandoms su patirtimi tikimybė gauti investicijų kur kas didesnė.
„Stereotipas, kad startuolius kuria ir juose dirba tik jaunimas, reikia pripažinti, vis dar yra, ir jis, tiesą sakant, atsirado ne šiaip sau. Jauni žmonės dažnai turi kur kas didesnių ambicijų kurti, keisti pasaulį. Be to, galima išgirsti nemažai pasaulinių sėkmės istorijų, kad neva išplėtoti verslą yra paprasta ir lengva. Tačiau realybė dažnai būna kitokia“, – teigia D. Sosunov.
Jis sako šiuo metu stebintis tendenciją – vis dažniau verslus kuria ir jiems vadovauja žmonės su ilgamete patirtimi.
„Žinoma, didelė ambicija yra be galo svarbi. Jauni žmonės dažniausiai ją turi didesnę, bet ji turi būti pamatuota ir sveika.
Reikia nepamiršti, kad įkuriant bei plėtojant startuolį yra daugybė rizikų – verslo, ekonominių, politinių, socialinių ir dar ne viena dešimtis kitų, kurias būtina mokėti valdyti. Tad natūralu, kad siekiant sėkmės, o ir mums, investuojant į verslus, būtina įsitikinti, kad kompetencijos, motyvacijos bei gebėjimo suvaldyti tas rizikas, iš tiesų yra. Nors amžius tikrai nėra pagrindinis rodiklis, visgi reikia pripažinti, kad reikiama kompetencija neateina be patirties“, – įsitikinęs investuotojas.
Svarbu – reputacija
Jis sutinka – tikrai yra puikių idėjinių žmonių tarp jaunimo, bet jie paprastai turi mažiau rinkos suvokimo, krizių valdymo žinių, strateginio mąstymo, gebėjimo priimti taktinius sprendimus, ryšių, kurie taip reikalingi versle.
„Kitas dalykas – reputacija. Ją užtarnauti sudėtinga. Kai žmogus turi daugiau patirties, apie jį galima daugiau pasakyti, sužinoti istoriją. Dar vienas reikšmingas dalykas – verslo etikos suvokimas – laiku atliekami darbai, pažadų laikymasis ir kita. Visa tai irgi neateina be patirties“, – vardija D. Sosunov.
Fintech sektoriaus startuolių komandoms, pasak pašnekovo, patirtis įgauna dar didesnę reikšmę.
„Fintech pasaulyje sunku kurti verslą neturint patirties finansiniame sektoriuje. Aš asmeniškai neinvestuočiau į komandą, kuri tame neturi jokios patirties. Juk niekas nenori prarasti pinigų, tad visas įmanomas rizikas reikia eliminuoti. Galiu pasakyti, kad sėkmingus verslus šioje srityje įkuria tie, kurie anksčiau dirbo bankuose ar kitose finansinėse institucijose, supranta tendencijas, reguliavimą. Čia vyrauja vyresni, patirties turintys kūrėjai bei vadovai“, – teigia investuotojas.
Jis taip pat priduria, kad valdant bet kokį verslą, reikia itin daug kantrybės. „Jaunimas dažnai nori bėgti sprintą. Tačiau reikia nepamiršti, kad kelias iki sėkmės bei tarptautinio pripažinimo gali užtrukti net iki 8–12 metų“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Remiantis tyrimais, viena dažniausių startuolio žlugimo priežasčių – netinkama komanda, kita – rinkos poreikio nebuvimas kuriamam produktui ar paslaugai. „Bet tai irgi susiveda į komandą – gebėjimą užčiuopti tą poreikį ir rasti jam sprendimą. Tad tai tik dar kartą įrodo, kad žmonės, kurie valdo verslą, jų kompetencija, neabejotinai yra svarbiausi“, – teigia D. Sosunov.