Jei griaužia mintis, kad esate prastas savo srities specialistas ir tik laiko klausimas, kada tai pastebės kiti – jūs toks ne vienas

Ar kada teko pagalvoti, jog esate prastas savo srities specialistas? Kad netrukus jūsų kolegos ir vadovai sužinos, kad iš tiesų nieko nemokate ir ten, kur esate, patekote sėkmingo atsitiktinumo dėka?

Jei tokios ir panašios mintys jus aplanko ganėtinai dažnai, tikriausiai esate vienas iš daugelio žmonių, kurie kenčia nuo apsimetėlio sindromo (angl. impostor syndrome), įsitikinusi mokymų organizavimo įmonės „Kompetencijų vystymo centras“ vadovė Diana Jucevičienė.

„Apsimetėlio sindromas skatina nuolat siekti kuo geresnių rezultatų, tobulėti ir viską, ką darote, atlikti be priekaištų, tačiau už viso to slepiasi maža pabaisa – nuolatinė baimė būti atskleistam“, – pasakoja ekspertė.

Susiduria beveik kiekvienas

Apsimetėlio sindromas visuomenėje yra ganėtinai plačiai paplitusi problema. Pasak elgesį tiriančių psichologų, net 70 proc. žmonių bent kažkuriame savo gyvenimo etape jautėsi apsišaukėliu, o remiantis „HR News“ pernai atliktu tyrimu, manoma, kad su sindromu darbe tenka susidurti net 80 proc. vyrų ir 90 proc. moterų, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar socialinės padėties, tačiau tai suvokia vos 25 proc.

Šis sindromas pasireiškia nuolatine kova tarp savęs įsivaizdavimo ir suvokimo, kaip jus mato aplinkiniai, bei kelia nuolatinį iššūkį pasitikėjimui savimi. „Net jei aplinkiniai pasitiki ir vertina jūsų kompetenciją bei pasiekimus, pats esate linkęs nurašyti juos sėkmei ar atsitiktinumui, jaučiate kaltę, kad esate nepelnytai pripažintas“, – apie tai, kaip dažniausiai pasireiškia šis sindromas, pasakoja D. Jucevičienė.

Neigiamai veikia efektyvumą darbe ir psichikos sveikatą

Pasak jos, kylantys jausmai įprastai skatina nuolat siekti aukštesnių postų ir tobulėti, kad jūsų įsivaizduojama iliuzija nebūtų sugriauta, tačiau ilgainiui apsimetėlio sindromas gali neigiamai paveikti ne tik efektyvumą darbe, bet ir psichikos sveikatą.

„Atsiduriate tarsi užburtame rate – rezultatai ir pasiekimai jūsų neįtikina, nes laikote juos ne savo darbo, o pastangų sukurti iliuziją, kad esate sėkmingas, rezultatu, todėl siekiate dar daugiau ir dar geriau. Kiekvieną menkiausią klaidą laikote įrodymu, jog esate nevertas būti ten, kur esate, kol galiausiai perdegate ar panyrate į depresiją“, – pasakoja ekspertė ir priduria, kad dėl apsimetėlio sindromo kilmės psichologai dar ginčijasi, tačiau dažniausiai sutinkama prielaida, kad jį skatina griežtas tėvų auklėjimas ir vaikystėje sutikti reikalavimai.

Ar atpažįstate save?

D. Jucevičienė pastebi, kad apsimetėlio sindromą įprastai lydi nuolatinis jausmas, kad esate apgavikas, tačiau jis pasireiškia skirtingu elgesiu, kurį apibūdino „Impostor Syndrome Institute“ bendraįkūrėja, tyrėja Valerie Young.

„Susidūrimas su apsimetėlio sindromu gali pasireikšti tuo, kad vengiate naujų darbų, nes manote, kad pirmuoju bandymu nepavyks jų atlikti be priekaištų. Taip pat negebėjimu priimti kitų pagalbą, nes laikote tai asmenine nesėkme ir įrodymu, kad esate nevertingas, arba manymu, jog turite žinoti atsakymus į visus klausimus, o visas užduotis suprasti iš karto, kitu atveju, bet kokia nesėkmė verčia jaustis nepatogiai ar susigėsti, – skirtingas reakcijas vardina ekspertė. – Sindromas gali pasireikšti ir tuo, kad savo kompetencijas siejate su pasisekimu ne tik darbe, bet visose įmanomose srityse – studijose, namuose, santykiuose, – todėl kiekvienai jų atiduodate visą savo energiją, tačiau manymas, kad galima padaryti daugiau ir būti geresniu, nepalieka.“

Kaip sau padėti?

„Kažkuriame gyvenimo etape ar tam tikroje srityje apsimetėlio sindromą tikriausiai esame pajautę bene kiekvienas, tačiau svarbu suprasti, kada jis tampa rimta problema. Dvejoti dėl savo veiksmų ir pasirinkimų yra normalu, tačiau neturime leisti toms dvejonėms diktuoti mūsų elgesį“, – pažymi D. Jucevičienė.

Anot ekspertės, pirmasis žingsnis link gijimo – atpažinti savo jausmus ir stengtis atskirti juos nuo faktų.

„Meskite iššūkį sau ir savo įsitikinimams – nebijokite atvirai kalbėtis su kitais ir su jais bendradarbiauti, prašykite pagalbos ir stenkitės nesilyginti su kolegomis, nes kiekvieno gebėjimai, mąstymas ir įvairios patirtys yra labai skirtingos, – apie tai, kaip padėti sau įveikti apsimetėlio sindromą, pasakoja D. Jucevičienė. – Jei nuolatinė baimė būti atskleistam jūsų neapleidžia ir susidoroti su kylančiais jausmais atrodo per sunku, nedvejokite kreiptis pagalbos į specialistus. Nelaukite, kol nuo to nukentės jūsų darbas ar sveikata ir teks kovoti su rimtais padariniais.“