Svarbu nepažeisti kandidato teisių į sukurtus kūrinius
„Tiesa, jei atliekant užduotį joks kūrinys nėra sukuriamas, o tik sugalvojamas tam tikras sprendimas ar idėja, autorių teisių apsauga gali būti ir netaikoma. Reikia prisiminti, kad autorių teisės saugo ne pačias idėjas, o tik jų raštinę, žodinę, vaizdinę ar kitokią išraišką. Visgi tai iš kandidato neatima teisės įrodinėti, kad konkreti idėja yra jo ir kad ją naudoti jis leido tik atrankos tikslais“, – sako S. Drazdauskas.
Dėl kūrinio teisių ir panaudojimo geriau sutarti iš anksto
Anot teisės eksperto, norėdamos nuo autorių teisių pažeidimų apsisaugoti, įmonės gali atrankos sąlygose nurodyti, kad visos teisės į atrankos metu sukurtus kūrinius ar sprendimus visa apimtimi, visam laikui ir visur pereina bendrovei. Tačiau kūriniui ar idėjai tapus komerciškai labai pelningais, net ir su teisių perleidimu įmonei sutikęs kandidatas galėtų reikalauti, kad už tai jam būtų tinkamai atlyginta.
„Norėdamas labiau apsaugoti savo, kaip autoriaus, teises kandidatas taip pat gali pateikti sąlygas, kuriose nurodoma, kokia apimtimi įmonei leidžiama naudoti jo kūrinį ar idėją. Kuo aiškiau dėl sukurto kūrinio ar idėjos teisių ir panaudojimo iš anksto susitariama, tuo mažesnė nesusipratimų, pretenzijų, ginčų ir bylinėjimosi rizika“, – sako S. Drazdauskas.
Užduotys atrankose ne visuomet prasmingos
„Mums svarbiausia, kad kandidatui patiktų organizacija, jos kultūra, kad žmogus būtų motyvuotas ir norėtų augti. Vadovaujamės požiūriu, kad technines žinias, kurios dažnai ir yra tikrinamos užduotimis, galima įgyti jau dirbant ir per organizacijoje numatytus mokymosi procesus. Būtent jiems, o ne kandidatų testavimui užduotims, skiriame daugiau dėmesio. Didelės apimties kompleksinės užduotys gali sumažinti dalyvavimo atrankoje patrauklumą, atimti nemažai tiek pačių kandidatų, tiek atrankos specialistų laiko, todėl tai nėra būtinas žingsnis norint įsidarbinti mūsų įmonėje“, – sako M. Šestilo.
Anot M. Šestilo, tik apie 10-20 proc. visų į pozicijas įmonėje aplikuojančių kandidatų yra pateikiamos užduotys. Dėl jų būtinumo sprendžia samdantys vadovai, kurie tokiu atveju taip pat vertina ir užduoties atlikimą. M. Šestilo pažymi, kad užduoties etapo nebuvimas standartinėse atrankos procedūrose įmonei netrukdo pritraukti talentingų darbuotojų.
Kandidato darbo rezultatais nesinaudoja
„Dažnu atveju užduotys teikiamos tik – tik toms, kur reikia papildomai įsivertinti praktinius kandidato gebėjimus ar išspręsti su darbo funkcijomis susijusią situaciją“, – komentuoja Tatsiana Ihnatovich, prekybos tinklo „Maxima“ personalo, procesų ir kokybės valdymo departamento vadovė.
Pasak Ihnatovich, apie užduoties atlikimą visuomet stengiamasi kandidatui suteikti grįžtamąjį ryšį.
„Netaikome praktikos naudoti atrankos metu pateiktą užduotį savo reikmėms, nebent pats kandidatas, prisijungęs prie mūsų komandos, nori savo pasiūlytą idėją įgyvendinti jau dirbdamas įmonėje“, – paaiškina.