Visai nesvarbu, kokio esame amžiaus, daugelis iš mūsų turime esminius tikslus – norą realizuoti talentus ir gauti atlygį už atliktus darbus. Problema kyla tuomet, kai šie du norai sukeičiami vietomis: pirma pinigai, paskui mylima veikla.
Vaikas, siekiantis savo talentu gauti daugiau tėvų meilės bei aplinkinių dėmesio, taip pat suka neteisingu keliu. Tik apie tai turėtų susimąstyti tėvai ir suteikti tiek dėmesio, kad mažamečio pirminiu tikslu būtų pats savirealizacijos procesas bei jo teikiama palaima.
Kaip atrasti savo pašaukimą?
Dažniausiai paieškų kelias prasideda prieš brandos egzaminus, kuomet reikia apsispręsti, į kokias studijas teikti prašymus. Tuomet, kaip iš gausybės rago, pasipila artimųjų pasiūlymai, reklaminiai kvietimai, o netikėtai užgriuvusi informacija stipriai sudrumsčia ne vieno jaunuolio protą. Ką rinktis? Kas populiaru? Kur uždirbsiu daugiausiai? Kur manęs laukia svaiginanti karjera?
Užkunkuliavus minčių lavinai, sudėtinga suvokti, koks kelias veda į pilnavertį gyvenimą. Svarbu nesusivilioti iliuzijomis ir nepasiduoti artimųjų spaudimui. Niekas kitas, tik Jūs vienintelis žinote, kokia veikla Jums teikia džiaugsmą bei didžiausią motyvaciją eiti pirmyn, nors ir iki gilios senatvės.
Net jeigu Jums seniai ne 18 metų ir jaučiate, jog išduodate savo svajones eidami į nemylimą darbą ar užsiimdami beprasmiu verslu, niekada nevėlu keisti kryptį. Juk tiek daug galimybių išmokti bei įgyvendinti kažką naujo, tereikia ryžto ir sprendimo – nustoti skųstis bei pradėti veikti. Atminkite, jog „po dvidešimties metų Jums kels didesnį nusivylimą tie dalykai, kurių nepadarėte, negu tie, kuriuos padarėte“ (Robin Sharma).
Reikėtų suprasti vieną reikšmingą faktą – kad ir kokia veikla Jūs užsiimsite, jei nedirbsite dėl žmogaus ir žmogui, nejausite tikrosios laimės. Pinigai ir karjera teikia laikiną euforiją, anksčiau ar vėliau visi suvokia, kad kažko trūksta. Tos tuštumos neužpildo mylimas žmogus, vaikai, namai, automobiliai ir įgyvendinti tikslai. Visa tai lyg žaislai vaikui. Žinomas rašytojas Wayne W. Dyer yra pasakęs puikią frazę: „Kai vaikiausi pinigų, man jų buvo vis mažai. O kai užsibrėžiau tarnauti žmonėms, pajutau, koks esu turtingas.“
Tad pradėję savo talentų vertinimą ir pašaukimo analizę, pamirškite apie pinigus, o pirmiausia peržvelkite visas veiklas, kurios geriausiai sekasi bei norisi jomis užsiimti nuolat. Stebėkite kaip bendraujate su žmonėmis ir atpažinkite pojūčius. Tai padės nuspręsti kokia profesija tinkamesnė. Nepatingėkite atlikti asmenybės testų, jų tikrai rasite interneto platybėse.
Svarbiausia būti iki sielos gelmių atviru su savimi. Užduokite sau klausimus: kokia veikla man atrodo prasminga? Ką aš galvoju apie save, kaip specialistą, ir koks mano požiūris į klientus? Kokių man trūksta įgūdžių ir žinių, kad tapčiau profesionalu? Ar bijau pradėti kažką naujo ir kodėl? Paleiskite visą negatyvą, kritiką ir norą tapti tobulu. Perfekcionizmas sukuria nuolatinę vidinę įtampą, kuri stabdo kūrybiškumą ir formuoja įvairias baimes.
4 įsitikinimai, užkertantys kelią į savirealizaciją:
1. Nepavyks išsiskirti iš didžiulio konkurentų būrio.
Labai dažnai žmonės, jau atradę savo talentus ir pašaukimą, dvejoja ir bijo pradėti. Jeigu manote, kad pranyksite tarp daugumos užsiimančių ta pačia veikla, paklauskite savęs: ką aš galiu duoti geriausio? Tuomet bus kur kas lengviau rasti savo unikalumą ir išsiskirti iš konkurentų būrio.
Paieškokite kažko naujo, netikėto, bet tikrai reikalingo klientui. Juk novatoriškumas ir kūrybiškumas veda žmoniją pirmyn.
Žema savivertė taip pat gali tapti didžiausia kliūtimi į savirealizaciją net ir savo srities profesionalui.
2. Aš tiek daug noriu žmonėms suteikti, bet niekam nereikia.
Tokiais atvejais priežasčių reikėtų ieškoti savyje, nes jos kiekvienam bus skirtingos ir dažniausiai labai netikėtos. Pavyzdžiui, galbūt esate priešiškai nusiteikęs klientų atžvilgiu, o šypsena veide nedera su kritišku žvilgsniu. Gal „mėgstate“ jaustis auka ne tik veikloje, bet ir šeimoje. Nebijokite tiesos ir pozityvumo. Atvirumas suteikia galimybę keistis.
3. Lietuvoje nėra nei pelningų darbų, nei galimybių išauginti verslą. Pralobsta tik sukčiai ir vagys.
Tai turbūt populiariausios ir pačios žalingiausios mintys. Nuo jų reikėtų bėgti net neatsigręžiant arba pripažinti, kad tokios sukasi galvoje ir tiesiog jas paleisti, nebelaikyti.
Taigi, didžiąją dalį sėkmės lemia mąstymas ir nusiteikimas. Jei tikite, kad Lietuvoje nėra nei darbo, nei plataus klientų rato ir išvis geriau važiuoti į užsienį, tuomet taip ir bus. Kaskart susidursite su nemaloniu darbdavio žvilgsniu ir tuščiais pažadais paskambinti, o klientams būsite tarsi nematomi.
4. Geras darbas ar verslas tik tas, kuris suteikia galimybę kuo daugiau uždirbti.
Taip manantiems anksčiau ar vėliau gyvenimas parodo, jog pinigai negali būti tikslas. Tad, jeigu rinksitės darbovietę pirmiausia pagal siūlomą atlyginimą ir mėginsite įtikinti save, jog tai Jūsų svajonių darbas, nenustebkite, kad pasipils išbandymai ir pats gyvenimas skaudžiu būdu Jums atvers akis.
Niekada nemeluokite sau. Darbdavį galite įtikinti, bet savo pasąmonės – ne. Labai panaši taisyklė galioja ir versle: save įtikinsite, bet klientų – ne. Jie Jums visuomet bus tarsi veidrodis.
Reikėtų suvokti paprastą dalyką – nėra stebuklingų profesijų ir verslų. Visi dirbame tam, kad kažką duotume kitam. Niekada nesugebėsite duoti to, ko neturite. Jeigu nesijaučiate laimingas skambindamas klientui – neparduosite. Jei gaminsite pyragus be meilės – juos mažai kas pirks. Reikia matyti prasmę ir dėkingumą, kad gali būti naudingas pasauliui. Tik tada likimas atsidėkos gausa ir džiaugsmu.
Nėra svarbu, ką Jūs dirbsite, svarbu – kaip Jūs jausitės
Mūsų visuomenėje įprasta žmogų vertinti pagal jo pareigas ir kitus išorinius dalykus. Šis požiūris neteisingas, nes visi esame tiesiog žmonės, atliekantys skirtingus darbus. Tad pirma reikėtų pradėti nuo savęs pažinimo ir besąlyginio priėmimo. Tik tuomet suprasime, koks betikslis žmonių skirstymas bei vertinimas. Mahatma Gandis yra pasakęs itin reikšmingą frazę: „Tu pats turi būti tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje.“
Tad tiek valytojas, tiek įmonės vadovas gali jaustis vienodai nelaimingi, arba priešingai – džiaugtis, galėdami atlikti tai, ką gali geriausio. Viskas priklauso nuo požiūrio ir sąmoningumo, todėl kartais pakanka sustabdyti skundų maratoną galvoje ir paklausyti tylos, kad išvystume pasaulį kitomis akimis ir pagaliau leistume gyvenimui mus vesti kitokiais keliais, o ne tik tais, į kuriuos esame karštligiškai įsikabinę, ir kurie mums skaudžiai bado padus.
Taigi, jei trokštate pilnaverčio gyvenimo, pirmiausia iš naujo susidėliokite prioritetus.