Viešieji ryšiai yra svarbi komunikacijos strategijos dalis bet kuriam verslui, siekiančiam tapti žinomiems bei kurti teigiamą savo prekinio ženklo įvaizdį. Visgi ne visi turi galimybių pasisamdyti komunikacijos specialistų komandą ar bendradarbiauti su viešųjų ryšių agentūra. Pasak komunikacijos ekspertės, tokiu atveju rūpintis viešųjų ryšių strategija galima mėginti patiems, tačiau reikia nusiteikti tam skirti didelę dalį savo laiko.
„Viešieji ryšiai kuria pasitikėjimą prekiniu ženklu geriau nei, tarkime, socialinių tinklų įrašai. Nuoroda į pranešimą, kuriame minima įmonė, į podcast‘ą ar laidą, kur buvo pakviestas įmonės atstovas, yra žymiai vertingesnė, nes tai parodo, kad nepriklausoma šalis vertina jį kaip ekspertą – priešingai, nei paties pasirašytas įrašas socialiniuose tinkluose, – pranešime žiniasklaidai dėstė komunikacijos ekspertė Raminta Lilaitė-Sbalbi. – Patiems užmegzti ryšį su žiniasklaida, ypač neturint patirties, gali būti sunku, tačiau verta mokytis ir bandyti.“
Auditorija. Atsižvelgus į vykdomą veiklą – teikiamas paslaugas ar produktus – įsigilinkite į savo tikslinę auditoriją. Pagal tai galima atsirinkti portalus, į kuriuos būtų tikslinga patekti. Tam, kad tai pavyktų įgyvendinti, reikia pasiekti šiems leidiniams rašančius žurnalistus.
„Ieškant dominančių portalų suprasti savo auditoriją be galo svarbu. Kokia šalis, kokia vartotojų amžiaus grupė, lytis. Tuomet verta pagalvoti kokius leidinius skaitytų pasirinkta tikslinė auditorija, kokios temos jiems būtų įdomios. Ši informacija padės išgryninti, į kuriuos leidinius verta susikoncentruoti. Tai gali būti tiek dideli leidiniai, turintys jums aktualią rubriką, tiek mažesni leidiniai, besispecializuojantys vienoje nišoje, kuri aktuali jūsų veiklai. Atsirinkus leidinius, ieškokite žurnalistų, rašančių aktualiomis temomis, kontaktų“, – teigė R. Lilaitė-Sbalbi.
Prisistatymas. Kartais žurnalistai rašomiems straipsniams ieško ekspertų, galinčių pakomentuoti pokyčius rinkoje ar pasidalinti savo nuomone, žiniomis tam tikrais klausimais. Norint padidinti tikimybę atsirasti žurnalistų akiratyje, verta jiems prisistatyti.
„Jei tai yra visiškai nežinoma veikla, neseniai pradėjęs veikti verslas, tai prisistatyti gali būti labai palankus metas. Verta parašyti laišką, kuriame ne tik pristatoma veikla, bet ir įmonėje dirbantys ekspertai, jų patirtis, profesija bei paminima, kad ateityje prireikus ekspertinių įžvalgų kokiomis nors temomis, jie mielai sutiktų pasidalinti“, – sakė komunikacijos ir viešųjų ryšių agentūros „Blue Oceans PR“ bendraįkūrėja Raminta Lilaitė-Sbalbi.
Pasiūlymų kūrimas. Svarbu atsižvelgti, kokios tendencijos „ant bangos“, kokios problemos gvildenamos viešojoje erdvėje bei kokios temos, susijusios su teikiamomis paslaugomis ar produktais yra dar „nepaliestos“ naujienų portalų. Apgalvojus, kokios temos galėtų sudominti žurnalistą, galima siūlyti interviu su įmonės specialistu ar pranešimą spaudai, ekspertinį komentarą ir panašiai.
„Dažna klaida – pasiūlyti žurnalistui rašyti apie įmonę, nes „štai mes labai inovatyvūs ir įdomūs“. Vertėtų suprasti, kad norint organiškai atsidurti naujienų portaluose, reikia suteikti pasiūlymą, kuriuo būtų palengvinamas žurnalisto darbas. Taigi, siūloma tema turi būti aktuali, tinkama portalo auditorijai, suteikianti įdomios informacijos, faktų. Kartais užtenka žurnalistui pasiūlyti išskirtinį temos „kampą“ ar pateikti įžvalgų. Jei „kampas“ tikrai įdomus ir naujieniškas, greičiausiai sulauksite žurnalisto atsakymo, – teigė ekspertė. – Žinoma, nepamirškite, kad žurnalistai sulaukia labai daug pasiūlymų, tad temos aktualumas turi atsispindėti jau laiško pavadinime – tai padidine šansą, jog laiškas bus perskaitytas.“
Žurnalistų „stebėjimas“ socialiniuose tinkluose. Šiais laikais „susijungti“ su kitais žmonėmis labai nesunku, užtenka juos rasti socialiniuose tinkluose. Puoselėti profesinius ryšius galima tokiose platformose kaip „LinkedIn“ ar „Twitter“ – čia nesunku stebėti apie ką rašo, kuo domisi tiksliniai žurnalistai, o tai gali padėti generuoti idėjas pasiūlymams.
Pranešimų spaudai ruošimas. Pranešimas spaudai yra būdas informuoti žiniasklaidą apie įmonės naujienas, tačiau, kad žurnalistas juo susidomėtų, svarbu ne tik aktuali tema, intriguojantis „kampas“ ir graži antraštė. Taip pat reikia suprasti tokio pranešimo struktūrą, rašyti be klaidų bei paremti argumentus patikimais šaltiniais.
„Išmokti pranešimų spaudai rašymo subtilybių šiais laikais galima įvairiuose kursuose, taigi, susipažinti su struktūra ir kitais reikalavimas įmanoma kiekvienam. Jei tik kyla idėjų, kokios temos galėtų būti įdomios arba atsiranda dėmesio vertų naujienų, verta apie tai parašyti ir pranešimu spaudai pasidalinti su žiniasklaida.
Rekomenduočiau pasidėlioti ir planą, kuris padėtų laikytis reguliarumo, tarkime, siekti parašyti vieną ar du pranešimus per mėnesį, jei tik yra tokia galimybė, – sakė agentūros bendraįkūrėja. – Be abejonės, verta nusiteikti, jog ne visada pavyks sudominti spaudą, bet tai yra šio proceso dalis“.
Ekspertė pridėjo, jog didžiausi iššūkiai, dažnai sunkiai įveikiami savarankiškai yra sklandžios įmonės komunikacijos užtikrinimas tuomet, kai susiduriama su krizėmis, prekės ženklo įvaizdis viešojoje erdvėje jau yra nukentėjęs arba kai norisi rezultatus pamatyti greičiau.
„PR sritis reikalauja ilgo ir nuoseklaus darbo. Kartais visai nežinomam prekės ženklui organiškai patekti į didžiąją žiniasklaidą, tarkime, užsienio, gali užtrukti mėnesius ar net metus, tad atliekant viską patiems reikėtų apsišarvuoti dar didesne kantrybe, – teigė Lilaitė-Sbalbi. – Na, bet kai pagaliau galima skinti savo darbo vaisius ir tiksliniame portale atsiranda publikacija, reikia džiaugtis garsiai. Tikrai verta nuorodomis pasidalinti visur, kur tik įmanoma – tiek savo socialiniuose tinkluose, tiek svetainėje. Tai yra puikus būdas pagerinti savo prekės ženklo patikimumą.“