Aš į visą tai noriu pasižiūrėti šiek tiek kitu kampu – tuo, apie kurį kalbama daug rečiau, nes jis ne toks „romantiškas“ ir užburiantis. Papasakosiu Jums apie vieną tyrimą, atliktą 1993 m. Berlyno muzikos akademijoje psichologų Anders Ericsson, Ralf Krampe ir Clemens Tesch-Römer.
Šio tyrimo metu psichologai ir akademijos dėstytojai visus smuiku grojančius studentus padalino į tris grupes. Į pirmą grupę pateko studentai, kurių rezultatai buvo patys geriausi. Jiems dėstytojai pranašavo pasaulinio garso žvaigždžių karjeras. Į antrą grupę pateko studentai vidutiniokai, o trečioje liko tie, kurių rezultatai buvo patys prasčiausi. Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kas būtent nulemia tai, jog toje pačioje akademijoje besimokančių studentų rezultatai taip stipriai skiriasi ir ką studentai, priskirti geriausių grupei, turėjo tokio, ko neturėjo kiti?
Psichologai atliko eilę įvairiausių tyrimų, analizių, tačiau išvada buvo tik viena: jokių ypatingų ar unikalių talentų nerasta. Tada tyrėjai į šią situaciją nusprendė pasižiūrėti kitu kampu – nuspręsta išsiaiškinti, kiek valandų kiekvienas iš tyrime dalyvavusių studentų skyrė praktikai. Arba, paprastai tariant, kiek valandų kiekvienas iš jų buvo atgrojęs.
Visi studentai, mokęsi Berlyno muzikos akademijoje, į kurią buvo išties griežta atranka, pradėjo groti nuo pakankamai jauno amžiaus. Akademijoje grojusieji smuiku jį į rankas paėmė būdami 6-7 metų.
Čia tyrėjai pastebėjo vieną labai įdomų momentą. Maždaug iki 8 metų visi ten besimokę grojo panašų valandų skaičių, bet štai nuo 8 metų pirmosios, geriausios grupės atstovai grojo vis daugiau, daugiau ir daugiau. Tuo tarpu antros ir trečios grupės studentų valandų skaičius nebuvo itin aukštas. Kai tyrimo dalyviams suėjo 20 metų, geriausių grupės nariai besipraktikuodami buvo išgroję vidutiniškai apie 10-11 tūkstančių valandų. Tie, kurie pateko į antrą grupę, buvo atgroję maždaug 7 – 8 tūkstančius valandų. Patekę į trečią – silpniausių studentų grupę teturėjo apie 4 tūkstančius valandų praktinio grojimo.
Štai ir atsakymas. Psichologai ieškojo talentų, kažkokių ypatingų gebėjimų, o surado tik vieną esminį sėkmės faktorių. Paslaptis slypėjo valandų, skirtų sąmoningam ir tikslingam praktiniam darbui toje srityje, skaičiuje. Tik čia noriu atkreipti jūsų dėmesį į žodžius „sąmoningam ir tikslingam“, nes vien paskyrus 10 ar net 15 tūkstančių valandų bet kokiai veikliai, jei tai bus daroma paviršutiniškai arba gana atmestinai, joks meistriškumas ar profesionalumas nebus pasiektas. Į tai ypatingą dėmesį atkreipė ir Anders Ericsson, 2016 metais išleistoje knygoje „Peak: Secrets from the New Science of Expertise”.
Šis tyrimas, gavęs pavadinimą „10 tūkstančių valandų taisyklė“ labai išpopuliarėjo ir sukėlė įvairių diskusijų. Vieni rado daug tyrimą patvirtinančių faktų, tuo tarpu kiti, pavyzdžiui, tyrėjai iš Mičigano ir Edinburgo universitetų Brooke N. Macnamara,, David Z. Hambrick ir John M. Henderson, atlikę analizes, 2014 metų publikacijoje teigė, jog vien įdėto darbo nepakanka ir egzistuoja papildomi faktoriai, tokie kaip asmeniai talentai.
Kodėl aš Jums papasakojau apie šį tyrimą? Kai žmogus pasakoja, jog vienoje ar kitoje veikloje savęs nerealizuoja ir ja užsiimdamas nesijaučia gerai, pirmiausia klausiu: „Kiek sąmoningai esi įsigilinęs į tai, ką darai? Kiek knygų ar straipsnių perskaitei per pastaruosius pusę metų? Kiek profesinių seminarų aplankei? Kiek video medžiagos, tiesiogiai susijusios su kompetencijos tam tikroje veikloje kėlimu, peržiūrėjai internete?“
Maždaug 85-90 proc. žmonių, besiskundžiančių, kad užsiima veikla, kurioje savęs nerealizuoja, atsako tą patį: „Nesigilinau ir sąmoningai nesimokiau.“ Ir dažnas iš jų skuba teisintis, jog šioje veikloje savęs nerealizuoja, tad neturi motyvacijos skaityti knygas, žiūrėti video, lankyti seminarus. Tuomet kyla kitas klausimas – ką veiki šioje srityje ar šioje pozicijoje? Kodėl tu vis dar čia?
Jeigu žmogus dirba pardavimuose, kompetencija šioje sferoje turi būti tikslingai ir sąmoningai keliama nuolat. Jeigu dirbama finansų srityje, reikia daryti tą patį. Jeigu Jūs esate įmonės vadovas, grupės vadovas, komandos vadovas, turite nuolat kelti savo kompetenciją ir neieškoti pasiteisinimų, kad šie metai tam nepalankūs.
Kalbėdami apie svajonių veiklą, apie tai, kur jie galėtų save pilnai atskleisti, žmonės dažnai galvoja: „Aš turiu susirasti tokį darbą, kur man be didelių pastangų pavyks pasiekti maksimalų rezultatą, kur uždirbsiu daug, o mokytis reikės mažai; kur aš viską suspėsiu, ir tada bus smagu, tada realizuosiu save.“ Dažnas žmogus tiki, kad tokia veikla egzistuoja, o tikėjimą dar labiau sustiprina „laimės kūdikių“ istorijos, kaip per vieną naktį iš varlės jie tapo princais. Tačiau grįžkime prie „10 tūkstančių valandų taisyklės“. Apsidarykite aplinkui, gal visai šalia jūsų yra žmogus profesionalas, puikiai išmanantis savo sritį ir aplinkinių gerbiamas bei vertinamas už rezultatus, kuriuos geba pasiekti? Jei taip, paklauskite jo, kiek ir kokių pastangų jis įdėjo, kad taptų tuo, kuo yra dabar.
Jūs visada turite pasirinkimą – galite mokytis ten, kur esate, kelti kompetenciją, tapti vienais geriausių, o vėliau – ir geriausiais, ir tada dar kartą „pasitikrinti“, ar pasirinktoje veikloje savęs nerealizuojate... arba galite rinktis kitą veiklą. Išeikite. Susiraskite kitą darbą, kur būsite pasiryžę mokytis ir pasiekti tą simbolinį „10 tūkstančių valandų skaičių“. Svarbiausia – nežaiskite aukos žaidimo – neužsibūkite darbe, kuriame nenorite sąmoningai mokytis kalbate apie tai, jog savęs nerealizuojate. Taip elgdamiesi, užuot augę, perkeliate atsakomybę išorinėms aplinkybėms. Kai žmonių, kurie sako dirbantys savo darbą ir jame gerai besijaučiantys, paklausiu, kiek jie mokosi, 85-90 proc. jų atsako: „Aš nuolat skaitau, nuolat lankau seminarus, nuolat žiūriu video medžiagą YouTube ir nuolat keliu savo kompetenciją“. Ir daro jie tai be prievartos ar išorinio spaudimo, daro, nes jiems tai patinka.
Kokią poziciją šiandien pasirenkate Jūs? Skųstis ir ieškoti kažkokio iliuzinio svajonių darbo, kur nieko nedarant Jums pavyks save realizuoti? Ar tapti geriausiais toje srityje, kurioje esate šiuo metu? Tam daug nereikia – pakanka sąmoningai, kryptingai ir nuosekliai kelti savo kompetenciją.