Veikiausiai jau esate susidūrę su pagrindine socialinių tinklų šunybe: peržiūrėję įrašų srautą, staiga susinerviname ar nusimename dėl kažko, kas galbūt visiškai mūsų neliečia. Kai regime, kad žmones (ypač tuos, kuriuos pažįstame) kažkas slegia, nesąmoningai pradedame jausti panašias emocijas.
Dar įdomiau, kad kol nesuvokiame savo nuotaikos pokyčių, mus taip ir vilioja pasidalyti tuo, kas veikiausiai mums nerūpėtų, jei nematytume, kad tai rūpi kažkam kitam. Taip streso toksinas toliau tęsia savo kelionę internetu pas kitus žmones.
Kaip mes dalijamės skausmu ir džiaugsmu
Emocinis užkrečiamumas yra ne kartą įrodytas psichologinis reiškinys. Havajų universiteto socialinė psichologė ir tarpusavio santykių mokslo pradininkė Elaine Hatfield aiškino: „Priežastis, dėl kurios žmogus daro įtaką kitiems, yra ta, kad mes esame linkę mėgdžioti tuos, su kuriais bendraujame, ir sinchronizuojame pašnekovo judesius, veido išraiškas, balsą, pozas, gestus ir bendrą elgesį“.
Kas ir kodėl gadina mums nuotaiką
Be elgesio instinktų, mes galime perimti kito žmogaus nuotaiką fiziniu lygmeniu – kaip virusą ar bakteriją. Neseniai atliktas tyrimas su pelėmis parodė, kad gyvūnų patirtas stresas prilygo infekcijai. Projekto vadovas ir Kalgario universiteto Hotchkisso smegenų instituto neurologas Toni – Lee Sterley mano, kad šio tyrimo išvados tinka ir žmonėms: „Net jei pelės smegenyse įvyksta rimtų pokyčių, tai žmogaus smegenys, be jokios abejonės, gali reaguoti panašiai, nes yra daug labiau išsivysčiusios ir sudėtingesnės“.
Šio tyrimo metu pelės poromis buvo uždaromos narveliuose. Tuomet viena iš jų būdavo ištraukiama, priverčiama patirti stresą ir vėl grąžinama į narvelį. Kai stresą patyrusi pelė grįždavo į narvelį, ji pradėdavo spinduliuoti stresą savo ramiai ir nerūpestingai kaimynei. Kaip?
„Narvelyje palikta pelė ilgai šniukštinėja grįžusią pelę ir užuodžia jos streso feromonus, – sakė daktaras T. L. Sterley. – Manome, kad būtent taip tarp partnerių sklinda nerimas“. Abiejų pelių smegenų skenavimas patvirtino mokslininkų išvadas – narvelyje pasilikusios pelės smegenys atspindėjo nerimaujančios partnerės impulsus. Beje, T. L.Sterley pabrėžia, kad pelėms taikytas stresas buvo gana silpnas. Ar galite įsivaizduoti, koks toksiškas yra stiprus nervinis sukrėtimas?
Panašų tyrimą mokslininkai planuoja atlikti ir su žmonėmis, kad detaliai išsiaiškintų fiziologinę kitų žmonių nuotaikos atpažinimo ir imitavimo kilmę.
„Sprendžiant iš ankstesnių metų eksperimentų, žmonės taip pat sugeba užuosti streso kvapą, – sako T. L. Sterley. – Akivaizdu, kad feromonai daro didesnę įtaką žmogaus suvokimui, negu įprastai manoma, be to, stresą galime perduoti kūno kalba ir verbaliniu bendravimu“.
Mokslininkai mano, kad mūsų jautrumas kitų žmonių bėdoms išsivystė evoliuciškai ir yra susijęs su mūsų savisauga. Jei šiandien perimsite kito žmogaus stresą, ateityje geriau susidorosite su tokia pačia situacija. Tačiau, kaip žinome, mokytis iš svetimų klaidų ir patirties yra neproduktyvu. Mažai tikėtina, kad jūsų draugas suvoks to, kas vyksta, naudą, nusimindamas dėl to, ko galbūt niekada nepatirs, ir atvirkščiai. Taigi perimti kitų žmonių asmeninį nerimą, kuris sklinda socialiniais tinklais, taip pat nėra prasmės.
Kaip apsisaugoti nuo svetimo streso
Štai trys strategijos, kurios gali padėti imlios prigimties žmonėms apsisaugoti nuo emocinių atakų iš išorės:
Nukreipkite savo dėmesį kitur
Venkite nerimą skleidžiančių asmenų. Emocinis užkratas labai priklauso nuo to, kiek dėmesio jam skiriate, ir tiesa ta, kad mus tik ir traukia prie blogos nuotaikos žmonių – dažniausiai iš noro padėti. Pasitikėkite savo intuicija: ji pakuždės, kada verta pasiūlyti savo petį, o kada geriau pasisaugoti.
Imkitės kontratakos
Atminkite, kad labiausiai „užkrečiamų“ emocijų sąraše yra ramybė ir santūrumas. Išklausę negatyvią išpažintį, pasistenkite išlaikyti ramų toną ir šiltai nusišypsokite – taip išsaugosite savo nuotaiką ir, galbūt, stabilizuosite pašnekovo būklę.
Tiesiog pasikalbėkite
Pabandykite pasakyti „toksiškam“ asmeniui, kad jo pesimistinis požiūris į pasaulį daužo jums širdį. Dažnai tie žmonės, kurie spinduliuoja negatyvų poveikį aplinkai, apie tai nė nenutuokia, todėl pokalbis akis į akį gali būti ne pats patogiausias, bet veiksmingas būdas užkirsti tam kelią.