Į aktyvią darbo rinką įžengiau, kai vienpusė trijų mėnesių bandomojo laikotarpio praktika jau skaičiavo paskutines dienas. Pagaliau ir praktiškai tapo norma, kad ne tik darbdavys išsibando, ar darbuotojas atitinka pozicijai keliamus lūkesčius, bet ir darbuotojas „pasimatuoja“ darbo vietą ir sprendžia, ar joje jaučiasi laimingas. Žinoma, ne visur ši dvipusė praktika įvyksta realiai – dažnas darbuotojas dar pamiršta, kad jis taip pat suteikia trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį darbdaviui.
Darbuotojo įvedimas prasideda dar per darbo pokalbius
Esant tokiam klimatui, kinta ir personalo specialisto požiūris į kandidato CV, kai matomas neilgas išdirbtas laikas praeitose darbovietėse. Prieš keletą metų tokie įrašai indikavo galimą kandidato nepastovumą, o dabar į tai žvelgiama be neigiamos nuostatos.
Idealiu atveju darbuotojo įvedimas turėtų prasidėti dar prieš jam imant dirbti, pvz., trumpas susipažinimas su būsimu vadovu dar per darbo pokalbius. Pirmą dieną darbuotojas turi jaustis laukiamas ir būti supažindintas su pagrindiniais dalykais. Ir ne, tai nėra vien susipažinimas su pareigybėms būtinais techniniais dalykais ir komanda, tačiau ir tokiomis iš pažiūros mažomis detalėmis, kaip antai kur rasti kavos aparatą ar nusipirkti skaniausius pietus. Labai svarbu pasiskirti ir laiką periodiškai pasikalbėti, kaip darbuotojas jaučiasi naujoje darbo vietoje, ir turėti galimybę sulaukti atviro grįžtamojo ryšio.
Septyni žingsniai
Įmonės dažniausiai būna susikūrusios įvairius individualius bandomojo laikotarpio metodus, tačiau yra keli pagrindiniai žingsniai, kuriuos naudoja daugelis jų:
* gerosios pirmos darbo dienos praktikos (dovanų paketai, susipažinimas su kolegomis ir pan.);
* kuo greitesnis darbuotojo supažindinimas su įmonės vertybėmis ir kultūra;
* galimybė mokytis ne stebint kolegas, bet atliekant paskirtas užduotis;
* pastangos darbuotojo neapkrauti per dideliu informacijos kiekiu ir ją pateikti struktūruotai, po truputį;
* reguliarūs pokalbiai su darbuotoju, siekiant užtikrinti gerą jo savijautą;
* grįžtamojo ryšio iš darbuotojo gavimas ir užtikrinimas, kad jis galėtų atvirai pasikalbėti apie kilusias problemas, jų sprendimas.
Kalbant apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, jų įprastai kyla dėl prastos komunikacijos. Įmonė neretai neatskleidžia visos informacijos apie pareigas, ko būtų galima tikėtis, o kandidatas dažnu atveju nėra išsigryninęs, kokioje darbo aplinkoje jaustųsi save realizavęs. Tada įvyksta konfliktas, kurio būtų buvę galima išvengti, jei būtų investuojama į tinkamą komunikaciją nuo pat pradžių.
Taip pat bandomuoju laiku dažniausiai skiriasi keletas sąlygų, pvz., gali skirtis bandomojo laikotarpio trukmė, kai bandomasis laikotarpis sutrumpinamas iki dviejų mėnesių. Atlygis taip pat yra vienas veiksnių, kurie po bandomojo laikotarpio gali būti persvarstomi.
Ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui
Atvirai bendraujant tarpusavyje ir nuo pradžių suprantant, ko tikisi vieni iš kitų, gali būti kuriami ilgalaikiai darbdavio ir darbuotojo santykiai. Dažnu atveju darbuotojas, laiku supratęs esąs ne savo vietoje, sutaupys tiek savo, tiek įmonės laiko bei išteklių. Nors darbo santykius nutraukti po trumpo laiko atrodo iš pažiūros skaudu abiem pusėms, ilgalaikėje perspektyvoje tai yra gerokai naudingiau.
Taigi kiekvienas darbuotojas pirmiausia turėtų įsivertinti, ko iš naujos darbo vietos tikisi – ar prioritetas yra atlygis, ar mokymasis, jeigu trūksta įgūdžių. Tam yra posakis: „At either work you should earn or learn.“ Kiekvienas turėtų rinktis pagal savo kvalifikaciją ir poreikius. Pradedančiajam specialistui veikiausiai bus svarbios galimybės mokytis. Vidutinio lygio specialistui – darbo užmokestis ir vidinės karjeros galimybės, o aukšto lygio specialistams – galbūt pasidalyti savo žiniomis ir turėti galimybę prisidėti prie svarbiausių sprendimų priėmimo.
Žinoma, jaunosios kartos atstovai tikrai pasižymi kiek kitokiu požiūriu ir laisvumu, nei iki šiol buvo įprasta darbo rinkai. Jie linkę ieškoti, bandyti ir nebijo pokyčių, o tai leidžia lengviau apsispręsti nutraukti bandomąjį laikotarpį, jei darbo vieta neatitinka lūkesčių. Nors tokie darbuotojai dažnu atveju yra gerokai mažiau lojalūs, visi šie pokyčiai jiems atneša neįkainojamos patirties, kuri, atradus tinkamą darbdavį, bus be galo naudinga visoms pusėms.