Teisininkė pasakė, ar galima atleisti darbuotoją, sukėlusį incidentą įmonės kalėdinio vakarėlio metu

Po sunkių pandemijos metų pamažu grįžtame į įprastą gyvenimo rutiną ir vis dažniau galima išgirsti diskusijas apie artėjančius šventinius įmonių vakarėlius. Advokatė dr. Ieva Povilaitienė komentuoja, ar darbdavys turi teisę įpareigoti darbuotoją dalyvauti pramoginiuose renginiuose.

Artėjant šventiniam maratonui vis daugiau įmonių siunčia kvietimus į metinius įmonės renginius. Nors ir norėtųsi juose matyti visą komandą, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė, darbo teisės grupės vadovė I. Povilaitienė įmonės atstovų atsiųstoje informacijoje primena, kad darbdavys negali įpareigoti dalyvauti vakarėlyje ar renginyje, kuris vyksta po darbo laiko ir nėra susijęs su tiesioginėmis darbo funkcijomis.

„Tokių renginių paskirtis yra kitokia – tai proga pabendrauti su komanda, parodyti dėmesį darbuotojams, todėl negalima reikalauti ar taikyti sankcijas, jei darbuotojas atsisako juose dalyvauti“, – sako dr. I. Povilaitienė.

Darbo teisės ekspertė atkreipia dėmesį, kad net tuo atveju, kai renginys vyksta darbo laiku, tačiau nėra susijęs su darbo funkcijų vykdymu (yra pramoginis), tai nesuteikia teisės vadovams reikalauti, kad renginiuose dalyvautų darbuotojai. Kita vertus, darbuotojas, kuris atsisako dalyvauti tokiame darbo metu vykstančiame renginyje, nėra atleidžiamas nuo darbo, nes toks laikas netampa poilsio laiku.

Ne tik linksmybės

Nors įmonės komandai vakarėliai ir šventiniai renginiai dažnai yra nerūpestingas laikas, vadovams ar personalo komandoms tai yra papildoma atsakomybė, kurios nereikėtų pamiršti, nes darbdavys gali būti atsakingas už tai, kas nutinka šventės metu.

Advokatė I. Povilaitienė primena, kad šių metų lapkričio 1 d. įsigaliojo griežtesni reikalavimai dėl darbdavių pareigų, susijusių su priekabiavimo ir smurto prevencija darbe. Jie turėtų paskatinti dar didesnį dėmesingumą ir priminti, kad net ir pramoginiuose renginiuose darbdavys turi užtikrinti, jog panašaus pobūdžio elgesys nebūtų demonstruojamas bei imtis atsargos priemonių.

Tiesa, ne visi vakarėliai baigiasi pozityviomis nuotaikomis, kartais jų dalyviai gali atsidurti ligoninėje ar dar ilgai po jo spręsti finansinius nuostolius.

„Nors renginys ir vyktų nedarbo metu, būtų nesusijęs su darbo funkcijomis, tačiau žalos padarymo atveju renginio organizatoriui bus atsakingas darbdavys. Bet ar darbdavys bus atsakingas ir darbuotojo sveikatos sutrikdymo atveju, vienareikšmio atsakymo nėra. Vis dėlto, kad ir kas nutiktų pramoginio vakarėlio metu, tai, vargu, ar galės būti priežastis darbuotoją atleisti iš darbo, nes Darbo kodeksas darbdaviui šiuo klausimu nepadeda“, – sako I. Povilaitienė

Ne tik maistas

Renginių organizatoriai pastebi, kad šventiniai renginiai yra labai pasikeitę. Kalėdų vakarėlių įmonės dažnai jau nebeorganizuoja, dažniausiai žiemą vyksta metiniai renginiai, kurie nėra tik šventė, bet ir informacinio pobūdžio susitikimas.

Renginių organizatorius Linas Zareckas pastebi, kad tam įmonės kasmet skiria vis didesnį biudžetą – tiek dėl ekonominės situacijos, tiek dėl įspūdingo dydžio komandų, tiek ieškodami išskirtinių sprendimų.

„Įmonių vakarėliai persikelia net į didžiąsias arenas, kartais net erdvių Vilniuje paieškos tampa iššūkiu“, – pasakoja L. Zareckas.

Dažnai įmonių renginiai susideda iš oficialiosios dalies, kurios metu įmonės vadovas skaito pranešimą, bet net ir tam skiriama daug dėmesio, ieškoma galimybių, kaip tai pateikti įdomiai. Renginio dalyviai dažnai taip pat turi nemažai lūkesčių, paprasti pasisėdėjimai tampa atgyvena.

„Nebėra taip, kad renginio esmė būtų maistas, grupė ir gėrimai – toks renginys yra neįdomus net ir iš organizacinės pusės. Nebeužtenka tik skaniai pavalgyti. Svarbu sukurti vaizdą, garsą, kitaip tariant „pamaitinti“ viską: akis, ausis, skrandį, taip ir širdis bus laiminga“, – apibendrina pašnekovas.

Apie praėjusį vakarėlį vėliau primena ir užfiksuotos akimirkos, tačiau advokatė primena, kad ir šioje srityje įmonė neturėtų pamiršti savo pareigų bei prisiminti galiojančius asmens duomenų apsaugos reikalavimus.

„Svarbiausia yra gerai įsivertinti, ką su renginio nuotraukom ketinama daryti. Jei yra intencija nuotraukas naudoti socialiniuose tinkluose ar reklamai, būtinas asmens sutikimas viešinti bei atidus įvertinimas, kurios nuotraukos yra tinkamos tokiam tikslui. Jei šventės akimirkos fiksuojamos tik vidinėms reikmėms, tada teisiniai reikalavimai yra švelnesni, nes nuotraukas matys tik šventės dalyviai“, – primena teisininkė I. Povilaitienė.