2019 metų statistika skelbė, kad 62 proc. nuteistųjų šalyje nusikalsta pakartotinai, o tai rodo, kad išėjus iš laisvės atėmimo įstaigos asmenų resocializacija vyksta sunkiai. Sunku ne tik susirasti darbą. Apklausos rodo, kad išėjus iš kalėjimo ir kasdienis gyvenimas tampa iššūkiu, rašoma pranešime spaudai. Sunku susigaudyti mieste, įsisavinti naujas technologijas, rasti būstą, iš naujo kurti socialinius ryšius. Šiuo metu viena sėkmingiausiai veikiančių priemonių sėkmingesnei buvusių kalinių resocializacijai – pusiaukelės namai.
Buvusio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, iš pusiaukelės namuose gyvenusių nuteistųjų pakartotinai nusikalsta tik 2 proc. Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kurio tikslas – sukurti kuo palankesnes sąlygas motyvuotiems nuteistiesiems gyventi laisvėje ir integruotis į visuomenę. Gyvenimas pusiaukelės namuose – stipriai orientuotas į socialinių ir darbinių įgūdžių lavinimą. Įsidarbinimas yra privaloma sąlyga visiems šių namų gyventojams.
Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyr. specialisto (pusiaukelės namų veiklos klausimais) Pavel Srebniuk teigimu, pagalba ieškantiems darbo nuteistiesiems suteikiama supažindinant su Užimtumo tarnyba, mokant naudotis internetinėmis svetainėmis, padedant rašyti CV. P. Srebniuk pripažįsta, kad mažesnių miestų pusiaukelės namų gyventojams darbą susirasti sunkiausia. Pavyzdžiui, Alytuje ir Marijampolėje nuteistieji dažniau dirba pagal individualius patentus bei kituose miestuose, nes pačiuose miestuose darbo jiems nėra.
2019 m. Finikso universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad darbdaviai nenoriai įdarbina buvusius kalinius dėl įvairių priežasčių, tarp kurių: įsitikinimas, kad buvę kaliniai neturi reikiamų bazinių įgūdžių; negalėjimas pasitikėti; baimė, kad įdarbinus buvusius kalinius, verslas susilauks neigiamos reakcijos iš klientų. Tai, kad teistumas trukdo susirasti darbą įrodė ir Linčiopingo universiteto mokslininkų 2017 m. eksperimentas, kai 1039-ioms Švedijoje esančioms ir darbuotojų ieškančioms kompanijoms buvo išsiųsti du gyvenimo aprašymai su vieninteliu skirtumu – viename iš jų buvo įrašytas teistumas. Eksperimento rezultatas – gyvenimo aprašymas be teistumo buvo 72 proc. sėkmingesnis nei tas, su laisvės atėmimo bausme.
Tiesa, Lietuvoje galima rasti ir pozityvių pavyzdžių. Su nuteistaisiais dirbantis „Grinda“ darbų vadovas Česlovas Šukevičius teigia: „Vienintelis dalykas, kuris mums, kaip komandai, rūpi – kuo geriau padaryti paskirtas užduotis. Tikrai neturime nei laiko, nei noro knaisiotis po kitų gyvenimus. Vis dėlto jei kas klaustų, ar nuteistieji kuo nors išsiskiria iš kitų darbuotojų, galiu atsakyti, kad tikrai taip: tie, su kuriais man teko dirbti, yra darbštūs ir kiekvieną minutę stengėsi išnaudoti produktyviai. Atlikę bausmę jie greitai randa darbus, kur vertinamos jų pastangos“.