„Iš namų ilgesnį laiko tarpą nedirbę žmonės dažnai svajoja apie tokį darbą, kai nereikės niekur važiuoti, niekas neblaškys ir bus galima dirbti kad ir gulomis. Bet praktika rodo, kad dirbdami laisvalaikio aplinkoje patys tampame savo didžiausiais priešais, kurie kiek per ilgai naršo naujienų puslapiuose ir socialiniuose tinkluose ar netgi pasiduoda pagundai dienos viduryje įsijungti serialą. Pirmasis ir pats svarbiausias patarimas darbui bet kokioje vietoje ir bet kokiomis sąlygomis –įveskite sistemą su aiškia darbo ir poilsio skirtimi“, – pranešime spaudai sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
1. Aiškiai apsibrėžkite darbo erdvę.
Pirmas ir turbūt svarbiausias patarimas – dalies namų erdvės paskyrimas darbui. Pagunda pradėti darbo dieną pusiau gulomis sėdint lovoje didelė, tačiau mažai tikėtina, jog toks planas duos realios naudos. Kaip tai galbūt beerzintų, darbas namie turi prasidėti panašiai taip, kaip darbas bet kokiame biure – išlipus iš lovos, apsirengus darbo drabužius ir prisėdus prie stalo.
„Absoliučiai daugumai darbuotojų bendra namų erdvė tiesiog neleidžia efektyviai išnaudoti laiko ir jie ne tik nepadaro pakankamai darbo valandomis, bet ir vakare po jų nepasiilsi, nes viena akimi vis dar tikrina darbinį paštą. Pati blogiausia darbo iš namų pasekmė – žmogus beveik nieko nepadaro, bet tuo pačiu pervargsta. Dirbdami iš namų galite lanksčiau pažiūrėti į darbo valandas, tačiau jei 11 ryto nusprendžiate užsukti į „Youtube“, geruoju tai nesibaigs, tad geriau jau paversti stalą tik darbo zona“, – perspėja E. Staniulionė.
Jei namus dalinatės su šeimos nariais ar kitais nuomininkais, sutarkite su jais, jog tam tikromis valandomis jūsų kambario durys svečiams uždarytos. Be abejo, kavos ir arbatos pertraukėlės ne tik nepakenks, bet ir padės jums išlaikyti produktyvumą. Bet jau geriau jums pakilti iš savo vietos ir pertraukę pasidaryti virtuvėje, nei prie to paties darbo stalo.
2. Planuokite dieną iš anksto.
Viena priežasčių, kodėl kyla pagunda užsiimti laisvalaikio veiklomis, yra tai, jog namie darbo diena neturi tokios aiškios struktūros. Paprastai darbe kasdien turime susitikimus, pasitarimus, su kolegomis einame pietų ir t. t. Net kai dirbame visiškai vieni, aplinkui sėdi kiti žmonės, padedantys susikaupti. Namie to nelieka ir dienos ritmas priklauso tik nuo mūsų pačių.
„Norint palaikyti produktyvumą reikia aiškių užduočių. Jei darbo vietoje neturime labai skubių užduočių, imamės tų, kuriuos laukia vėliau, nes veikiame darbo režimu. O jei tokia situacija nutinka namie, atsiranda pagunda pasidaryti pusdienio pertrauką, o kitą dieną pasirodo, kad darbai jau veržiasi per kraštus. Todėl dieną rekomenduojama pradėti nuo aiškaus sąrašo, kurį sau liepiate iki vakaro pabaigti. Pradėkite nuo mažesnių užduočių, pavyzdžiui, atsakymo į visus laiškus, o sunkiausius darbus palikite laikui, kai jau nesiblaškote ir „įsidirbote“, – pataria žmogiškųjų išteklių vadovė.
Kiek sudėtingiau, jei dirbdami turite prižiūrėti vaikus. Tuomet patogiausia bus taikytis prie mokyklos grafiko – per vaikų pamokas tikrai galėsite ramiai dirbti, o savo pietų ar arbatos pertraukas galite suderinti su tarpais tarp virtualių pamokų.
3. Nepamirškite bendrauti.
Bene didžiausias ne vien dirbančių iš namų, bet apskritai nuotoliniu būdu su kolegomis bendraujančių darbuotojų iššūkis – kontakto palaikymas. Žinoma, su kolegomis jūs susitariate dėl užduočių ir prireikus susiskambinate, tačiau net patys geriausi rezultatai darbdaviui ir kolegoms neatstos tikro pokalbio, per kurį užmegsite žmogišką ryšį. Todėl per tokį ilgą darbo iš namų periodą rekomenduojama dalį pokalbių iš laiškų perkelti į vaizdo konferencijas, net jei atrodo, kad galėtumėte išsiversti ir be jų.
„Seniai žinoma, kad vos 7 procentus mūsų komunikacijos sudaro žodžiai, o likusią dalį mūsų balsas, išraiška ir judesiai. Dirbant nuotoliniu būdu šis poreikis ne tik perskaityti žodžius, bet ir akis į akį kalbėtis su kolegomis niekur nedingsta, tik mes jo nepatenkiname. Todėl patys imkitės iniciatyvos susiskambinti ir organizuoti virtualias konferencijas ir jokiu būdu per jas netylėkite – taip vėl liksite nematomi. Biure net be susitikimų mes turime kavos pertraukėles, prasilenkimus koridoriuje ir dešimtis mažų dialogų su kolegomis per dieną. Namie tą reikia kažkuo pakeisti ir dėl produktyvumo, ir dėl geros savijautos“, – sako įmonės žmogiškųjų išteklių vadovė.
Komunikacijos klausimas glaudžiai susijęs tiek su tuo, kaip jūsų darbą mato aplinkiniai, tiek su tuo, kaip save matote pats. Jei darbas lieka prieinamas tik per susirašinėjimą ir pamirštate už viso to esančius realius žmones, netrukus imsitės jaustis izoliuotas ir nesuinteresuotas. O tuomet karantiną ištverti taps sudėtingiau.
4. Stebėkite savo dienos ritmą.
Daugelis darbo vietų nustato konkrečias darbo valandas, net jeigu jų neprašo laikytis minutės tikslumu. Bet kiekvienas žmogus veikia skirtingu ritmu ir todėl kartais net mėgstame juokauti, kad ryte ar po pietų esame darbe visiškai nenaudingi. Karantinas – ideali proga pabandyti kitokį režimą.
Gal iš tiesų papildoma valanda miego ryte jums taip padės, kad per likusias darbo valandas visiškai atsigriebsite už prarastą laiką? O gal po pietų iš tiesų galite penkiolika minučių pasnausti – moksliškai įrodyta, kad tokia trumpa miego pertraukia padidina produktyvumą ir mąstymo greitį, bet neapsunkina ir nesukelia nuovargio, kurį jaučiame pabudę iš gilaus miego stadijų. Svarbu tik sutarti su savimi dėl šių bandymų iš anksto ir neleisti sau pateisinti užpuolusio tingumo kaip naujo ritmo paieškos.
„Net produktyviausią dieną realiai dirbame daugiausiai keturias valandas iš aštuonių, nes kitą laiką užima dalykai aplinkui darbą, bet ne pats darbas. Sekite, kada jums natūraliai pavyksta padaryti daugiausiai, o kada net ir stengdamiesi susikaupti vis tiek imate švaistyti laiką. Jei tai daryti savarankiškai nepatogu, išbandykite tokias laiko produktyvumą ir laiko paskirstymą sekančias programėles kaip „Harvest“, „RescueTime“ ar „Toggl“, – pataria E. Staniulionė.
5. Ribokite naujienų ir socialinių tinklų srautą.
Natūralu, jog tokiomis neįprastomis aplinkybėmis norisi nuolat sekti naujienas bei nepraleisti tiek Lietuvos, tiek užsienio įvykių. Bet dažnas socialinių tinklų ar naujienų portalų lankymas tik mažins produktyvumą, nes taip visą dieną dalis minčių liks toli nuo darbo.
„Naujienas reikia sekti, bet nereikia jomis gyventi. Juolab turint omenyje, kad net lėtas viruso plitimas vis vien yra negatyvi žinia, kuri mus neigiamai paveikia emociškai. Būdas tai įveikti – skirti vieną dienos laiką, kai perskaitome ir pažiūrime visas įdomiausias naujienas ir galime apie tai padiskutuoti su namiškiais. Tai, ar straipsnį perskaitysite per pietus, ar dienos pabaigoje, jūsų supratimo apie situaciją nepakeis, bet gali ženkliai pakeisti darbo kokybę“, – sako žmogiškųjų išteklių vadovė.
6. Neužsisklęskite.
Tai, kad uždrausti masiniai renginiai ir raginama dirbti iš namų, dar nereiškia, jog visą parą turite praleisti tarp keturių sienų iš jų neiškišdami nosies. Be akivaizdaus fakto, kad toks užsidarymas žalingas fiziškai, jis kenkia ir psichologiškai – jei mėgstate būti tarp žmonių, greičiausiai jau po keleto karantino dienų pasijautėte netekę dalies jėgų ar net pozityvios nuotaikos. Tačiau ta pati jausena pasiekia net ir intravertus, tik gal kiek vėliau.
„Judėjimas skatina kūne endorfinų, dar vadinamų laimės hormonais, gamybą. Todėl išlaikydami saugų atstumą nuo kitų žmonių ir vengdami viešų vietų drąsiai bent kartą per dieną eikite į lauką pasivaikščioti ar pabėgioti. Lygiai taip pat, kaip vakare norite namie atsitraukti nuo darbo, taip periodiškai turite atsitraukti ir nuo pačių namų bei duoti kūnui fizinio krūvio“, – rekomenduoja E. Staniulionė.