Išmatuojami tikslai ir modernūs darbo įrankiai
Aiškaus tikslo siekimas įkvepia veikti. Ir atvirkščiai – noras stengtis dingsta, jei nėra aiškaus tikslų suvokimo, kokiu keliu link jo eiti. Dėl to įmonei, norinčiai motyvuoti darbuotojus ir didinti jų produktyvumą, būtina sukurti darbo įrankius, kurie padeda suskaidyti tikslus į konkrečias užduotis bei matuoti kasdieninį progresą.
Apklausos rodo, kad iki šiol tik per 5 proc. Lietuvos įmonių savo veikloje naudoja automatizuotas projektų ir klientų valdymo sistemas. Likusioje dalyje bendrovių darbuotojai priversti nemažą laiko dalį skirti ne tiesioginėms savo užduotims, o mechaniniams veiksmams, dažnai neturintiems nieko bendro su pamatiniais kompanijos tikslais. Lietuvoje tai yra viena pagrindinių neefektyvaus darbo priežasčių.
„Informacinės technologijos nėra panacėja ir tikrai neišspręs visų organizacijos problemų. Tačiau tinkamai parinkta projektų ir klientų valdymo sistema yra atspirties taškas, norintiems įvesti darbe motyvuojančio aiškumo bei didinti procesų efektyvumą“, – teigia Future IT įkūrėjas Robertas Stankevičius.
Pašnekovas atkreipia dėmesį į faktą, jog daugiau kaip pusė visų Lietuvos bendrovių, savo veikloje naudojančių klientų valdymo sistemas, jas įsidiegė per pastaruosius penkerius metus. Tai rodo, kad paskutiniu metu darbdavių mąstymas sparčiai keičiasi.
Niekas nepadės, jei darbdaviai nesikalbės su darbuotojais
Standartinėje lietuviškoje įmonėje vyrauja hierarchinė komunikacijos sistema, kuomet daugelis jautrių sprendimų darbuotojams primetami iš viršaus, neatsižvelgiant į jų poreikius ir pasiūlymus. Tai gali lemti ne tik personalo nepasitenkinimą, bet ir brangiai kainuojančius nesusipratimus.
Pavyzdžiui, nereta situacija, kada darbo efektyvumo siekianti bendrovės vadovybė ryžtasi investuoti į brangią individualią projektų ir klientų valdymo sistemą. Tačiau vėliau paaiškėja, kad ši yra per sudėtinga, perteklinė ir darbuotojų kolektyvui sukelianti natūralią atmetimo reakciją.
Varžybos ar komandinis darbas?
Ypatingą poveikį darbo efektyvumui turi ir darbovietės sugebėjimas telkti žmones į vieningą, bendro tikslo siekiančią komandą. Nors tai atrodytų savaime suprantama, praktikoje vadovai, siekiantys padidinti personalo produktyvumą, neretai sąmoningai konstruoja įtemptų varžybų, o ne komandinę darbo atmosferą. Nors sveika konkurencija yra motyvuojantis veiksnys, ilgainiui ji gali tapti papildomu streso šaltiniu ir gerokai pakenkti psichologiniam klimatui darbovietėje, taigi ir rezultatams.
Renkantis projektų ir klientų valdymo sistemas, „Hanna CRM“ kūrėjai siūlo atsargiai vertinti tuos žaidybos (gamification) modulius, kurie darbuotojus verčia nuolat konkuruoti ir lygintis tarpusavyje:
„Yra tik vienetai profesijų, kurioms nuolatinio rungtyniavimo atmosfera tinka. Mūsų praktika Lietuvoje rodo, kad darbovietėse dažniau pasiteisina ne individualistinio, o komandinio, kooperuotis skatinančio žaidimo platforma. Kurti tokią platformą – paprastą, įtraukiančią, malonumą teikiančią – turėtų būti pagrindinis gero darbdavio uždavinys.“