Vis dėlto nepamirškime, kad vadovas, pranešantis tokią žinią, greičiausiai jaučiasi taip pat nejaukiai kaip ir mes, tad nieko nuostabaus, kad po tokio pokalbio išeiname neturėdami supratimo, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas. Štai ką vadovai bando mums pasakyti per tokius ne itin malonius pokalbius.
1. Jums trūksta įgūdžių, reikalingų konkrečiam darbui
„Lilė labai stropiai atlieka savo kasdienes užduotis, vis dėlto pozicija, į kurią ji tikėjosi būti paskirta, reikalauja stiprių analitinių įgūdžių, kurių ji neturi.“
Darbuotojai dažnai mano, kad sprendimas dėl paaukštinimo priklauso tik nuo to, kaip stropiai jie atlieka savo užduotis dabartinėje pozicijoje. Žinoma, į tai atsižvelgiama, bet sėkmingas darbas vienoje srityje nereiškia, kad kitokio pobūdžio užduotys bus atliekamos taip pat veiksmingai. Pavyzdžiui, darbuotojui, kuris puikiai moka suvesti duomenis, gali prireikti papildomai mokytis, kad taptų duomenų analitiku, nes toks darbas reikalauja strateginio mąstymo ir gebėjimo spręsti problemas.
Tad kas galėtų padėti kilti karjeros laiptais? Išsiaiškinkite, kokių įgūdžių reikia jūsų pageidaujamoje pozicijoje ir apsibrėžkite, ko jums reikėtų išmokti, jei norite sėkmingai judėti pirmyn. Tada pasikalbėkite su vadovu: paaiškinkite, kad norite aukštesnės pozicijos ir paprašykite patarti, kaip geriausiai jos siekti.
2. Jums trūksta socialinių emocinių gebėjimų, reikalingų konkrečiai pozicijai
„Paulės techniniai įgūdžiai yra labai geri. Tačiau tam, kad galėtų būti paaukštinta, jai reikėtų įgyti lyderystės ir komandinio darbo įgūdžių.“
Štai ko mums nepasako vadovai: tam, kad sėkmingai galėtum kilti karjeros laiptais, neužtenka vien techninių įgūdžių, ypač jei siekiate administracinio, vadovaujamo darbo pozicijos. Tokiu atveju jums reikės ir socialinių emocinių gebėjimų – pavyzdžiui, konfliktų valdymo, diplomatijos ir verslo komunikacijos Ugdykite tuos socialinius emocinius gebėjimus, kurių jums reikės konkrečioje pozicijoje, ir pademonstruokite juos įsitraukdami į programas, kurios yra svarbios ir matomos vadovybei.
Galbūt galite tapti neformaliu mentoriumi mažiau patirties turinčiam bendradarbiui, o gal savanoriškai pasisiūlykite surengti prezentaciją ar mokymus. Taip parodysite savo vadovams, kad esate pasiruošę vadovaujančiai pozicijai.
3. Jūs nepriimate konstruktyvios kritikos
„Labai stengiausi ugdyti Mariją, kad galima būtų ją paaukštinti. Bet kaskart, kai išsakau konstruktyvią kritiką, ji reaguoja gynybiškai. Kartais atrodo, kad jai labiau rūpi įrodyti, kad aš klystu, negu augti ir tobulėti.“
Ko gero mažai yra žmonių, kuriems nėra tekę iš paskutiniųjų stengtis išlaikyti pusiausvyrą išklausius „konstruktyvią“ kritiką. Bet atminkite – grįžtamasis ryšys ne visada yra neigiamas dalykas. Susimąstykite, galbūt (kai kurie) jūsų vadovo argumentai turi pagrindą? Juk jums pataria, kaip pagerinti darbą – o tai vertinga informacija siekiant paaukštinimo.
Išgirdę kritiką atsispirkite norui apginti savo garbę. Stenkitės įsiklausyti ir išgirsti kas sakoma – tik taip galėsite mokytis ir tobulėti.
4. Jums trūksta profesionalumo
„Labiausiai kelia nuostabą ir erzina tie darbuotojai, kurie nuolat neigiamai atsiliepia apie įmonę, kurioje dirba. Jie nesupranta, kad tai, ką jie kalba, ateina iki vadovų. Kodėl mes turėtume paaukštinti taip besielgiantį darbuotoją?“
Vadovai tikisi, kad darbuotojui kylant karjeros laiptais jo elgesys taps profesionalesnis – ir ne tik tada, kai mato vadovas. Vis dėlto neprofesionalus elgesys – nuo negebėjimo išlaikyti konfidencialumą iki dalyvavimo biuro paskalose – yra didžiausias karjeros iššūkis, kurį darbuotojams įveikti sunkiausia.
Tai, kaip jūs elgiatės būdami su bendradarbiais, yra ne mažiau svarbu, o gal net svarbiau negu jūsų elgesys vadovų akivaizdoje. Žinoma, jūs galite ir turite atpažinti problemas savo skyriuje ir įmonėje, bet nedera postringauti apie tai biuro virtuvėje, antraip susidarys įspūdis, kad ieškote auditorijos, o ne problemų sprendimo.
5. Jūs nesiimate iniciatyvos
„Gabrielė iškart pastebi sritis, kurias reikia tobulinti, bet viskas tuo ir baigiasi. Ji tik pateikia skundą, bet nesiima iniciatyvos spręsti problemą. Ji nori, kad viską sutvarkytų vadovybė.“
Imdamiesi spręsti problemas parodote, kad jums rūpi ne tik jūsų karjera, bet ir ilgalaikė įmonės sėkmė. Neužtenka pastebėtas problemas vien dokumentuoti – išanalizuokite jas ir įsitraukite į jų sprendimą. Jei bendradarbiaudami su kitais sieksite pozityvių pokyčių, pademonstruosite savo kaip potencialaus lyderio savybes. Juk įmesti skundą į dėžutę sugeba kiekvienas.
6. Jūs mąstote kaip darbų vykdytojas, o ne kaip darbų vadovas
„Tomas gerai atlieka jam skirtas užduotis, bet jam labiau rūpi sublizgėti pačiam nei viso skyriaus sėkmė.“
Atminkite, vadovybė ieško ateities lyderių. Jei sudarote įspūdį, kad jums rūpi tik atlyginimas, vargu ar kandidatų sąraše jūs atsidursite aukštoje pozicijoje. Ne, jums nebūtina tapti darboholiku ir chroniškai dirbti viršvalandžius tam, kad jus pastebėtų. O štai pademonstruoti, kad jums rūpi įmonės veikla net ir pasibaigus oficialioms darbo valandoms, visai vertėtų.
7. Jūs tikitės paaukštinimo
„Simas leido suprasti, kad tikisi būti paaukštintas. Problema ta, kad jis tikisi būti paaukštintas tik todėl, kad ilgai pas mus dirba. Jo komandoje yra kitų darbuotojų, kurie labiau susitelkę į savo karjeros raidą, ir nors jie čia dirba trumpiau, daug didesnė tikimybė, kad jie bus paaukštinti anksčiau už jį.“
Galiausiai, pripažinkime, kad šiais laikais darbo stažas nebėra pagrindinis veiksnys sprendžiant paaukštinimo klausimą, todėl pokalbyje dėl paaukštinimo geriau susilaikykite nuo tokio argumento. Dabar mažai kam rūpi, ar įmonėje dirbate šešis mėnesius, ar šešerius metus – svarbiausia yra jūsų indėlis.
Tai, kad jūsų nepaaukštino, nėra pasaulio pabaiga. Galima į tai pažiūrėti kaip į galimybę mokytis, arba priimti kaip šaltą dušą, kuris privertė blaiviai pažvelgti į savo pasirinkimus bei prioritetus ir nukreipė teisinga linkme. Tad nurykime šią karčią piliulę, pasimokykime iš klaidų ir imkimės konkrečių priemonių, kurios leistų priartėti prie tikslo.