Verslo konsultantė: šiandien įkurti verslą pakanka ir 1 simbolinio euro

Prieš keletą metų atlikta verslo atstovų nuomonės apklausa parodė, kad: 13 proc. Lietuvos verslininkų bijo, kad praras sukauptą turtą arba jis bus sugadintas, 11 proc. apklaustųjų nerimauja dėl ekonominių sąlygų Lietuvoje, 10 proc. baiminasi jų verslą ištiksiančių nelaimių, 9 proc. – verslo partnerių ir trečiųjų šalių veiksmų bei darbuotojų nusižengimų.

Verslų steigimosi aukso amžius

„Finansinio kapitalo trūkumas – viena dažniausių baimių, trukdančių pradėti verslą, – teigia verslo teisės magistrė, verslininkė Laura Čeber verslumą skatinančioje knygoje „Būk, kuo nori būti“. L. Čeber konsultuoja verslo steigimo, verslo pradžios, mokesčių analizės klausimais. – Bet turbūt daugeliui teko girdėti apie garsiąsias garažines kompanijas, tokias kaip „Google“, „Hewlett-Packard“, „Disney“,„Amazon“ ar „Apple“, kurios savo veiklą pradėjo be jokių įmantrių sąlygų.“

Žymus Silicio slėnio rizikos kapitalistas Mike’as Maplesas sako: kompanijų, kurios pradeda veiklą turėdamos lėšų daugiau, nei reikia, žlugimo pavojus yra didesnis negu tų, kurios jų turi per mažai. O turėti per daug lėšų pradedant gali būti net žalinga. Jo teigimu, kompanijos galutinė sėkmė atvirkščiai proporcinga pinigų sumai, išleidžiamai jos kūrimosi metu!

Tokia išvada, ko gero, paneigia net didžiausio pesimisto, turinčio daugybę pasiteisinimų savo neveiklumui, argumentus, neva verslas yra išskirtinių privilegijuotųjų teisė.

Kadaise studentas Michaels Dellas savo bendrabučio kambaryje atidarė įmonę, po kiek laiko virtusia multimilijonine korporacija. Jo įmonė surinkinėjo kompiuterius, kuriuos galima buvo įsigyti tiesiogiai atvykus į tą patį bendrabučio kambarėlį. Dėl to, kad parduodant kompiuterius jam pavyko išvengti tarpininkų, M. Dellas galėjo pasiūlyti gerokai mažesnę kompiuterio kainą. Sulaukęs vos dvidešimties, jis jau buvo tapęs jaunuoju multimilijonieriumi.

Jei dar prieš keletą metų norint įsteigti kompaniją reikėjo šiokių tokių investicijų įstatiniam kapitalui, tai šiandien yra verslų steigimosi aukso amžius. Valstybei įvairiomis programomis pradėjus skatinti verslumą, ypač atsiradus mažosios bendrijos veiklos formai, lyg iš pogrindžio pradėjo lįsti įvairiausi smulkieji veikėjai, tarsi išvydę prošvaistę pagaliau pradėti mėgstamą veiklą.

Ir ne šiaip sau. Norint įsteigti mažąją bendriją nereikia jokio kapitalo, užtenka įnešti simbolinį 1 eurą. Pasirinkę tokią verslo formą, o ne, tarkime, verslo liudijimą ar individualią veiklą, dargi turime galimybę apriboti asmeninę turtinę atsakomybę tuo atveju, jei viskas klostytųsi ne taip, kaip tikėjomės.

Tiesa, dažniausia klaida, kurią daro mažųjų bendrijų savininkai – tai manymas, kad jai nereikalinga buhalterinė apskaita. Arba, kad jie pajėgūs ją susitvarkyti patys, tvarkingai susegdami sąskaitas į segtuvą. Deja, ši vizija dažniausiai subliūkšta, atėjus laiškui iš Registrų centro, primenančiam, kad vėluojama pateikti metinį balansą. Tad metinį balansą padaryti visgi reikės, kaip kokiai rimtai įmonei, prieš tai suvedant jūsų visą metų apskaitą iš segtuvų į apskaitos programą. Gera žinia ta, kad jei esate visai smulki žuvelė, neturinti nei darbuotojų, nei PVM mokėtojo kodo (dėl ko atsiranda kasmėnesiniai apskaitos darbai), tai šiuos apskaitos darbus galėsite padaryti vienu sykiu už visus metus.

O jei nepasiseks?

Jeigu visgi bijote steigti net tokią verslo formą kaip mažoji bendrija, tai jūsų baimė greičiausiai pagrįsta nežinojimu, o kas bus, jei veikla nepasiseks? Tarkime, sugalvota idėja stringa, įeiti į rinką sunkiau, nei manėte, tikėjimas tolesne idėjos plėtra šlubuoja. Koks galimas veiksmų planas toliau?

Dažniausiai tokie verslininkai klausia, kaip atsikratyti įmonės. Likvidavimas – kebloka procedūra. Bet galima juridinį asmenį tiesiog parduoti. Nors yra galimybė rinktis dar geresnį planą. Įmonės veiklą galima, pavyzdžiui, sustabdyti. Sustabdyti metams, dvejiems, penkeriems, pateikiant atitinkamus prašymus valstybės institucijoms neteikti metinių deklaracijų. Sustabdžius įmonės veiklą nereikia tvarkyti įmonės apskaitos, samdyti buhalterio, jei tai yra uždaroji akcinė bendrovė – atleidžiamas vadovas, nėra jokių veiklos išlaidų. Įmonė snaudžia ir laukia savo šeimininko, kol ją pažadins naujoms idėjoms.

Beje, įdomu tai, kad su kiekvienais metais net ir snaudžiančios įmonės vertė nuolat auga. Pavyzdžiui, jei sumanytumėte vėliau parduoti savo įmonę, tai kuo ji bus seniau įsteigta, tuo brangiau ją bus galima parduoti. Yra kategorija pirkėjų, kurie ieško savo veiklai įsigyti bent prieš kelerius metus įsteigto juridinio asmens. Tai, pavyzdžiui, gali rodyti, kad įmonė neatsirado vakar ir neišnyks rytoj.

Svarbiausia, ką reikia žinoti prieš stabdant veiklą – įmonė negali likti skolinga valstybės biudžetui, nes Valstybinė mokesčių inspekcija gali atsisakyti tenkinti prašymą stabdyti jos veiklą. Tokiu atveju jie mielai taps pirmaeiliais kreditoriais įmonės bankroto byloje. Tas pats pasakytina ir apie verslo partnerius, kurie neturėtų perimti jūsų skolos naštos. Kartais svarbu drąsiai laiku pradėti, o kartais garbingai ir laiku sustoti.