10 vaikų mama apie savanorystę pabėgėlių priėmimo centre: porą valandų galiu „pavogti“ iš savo vaikų – buvo laikas, kai mano šeimai reikėjo pagalbos

Keturios savanorės – stiprios moterys: buvusi marketingo specialistė, dabar onkologinių ligonių slaugytoja, „Kaunas – Europos kultūros sostinė – 2022“ kultūros vadybininkė, Caritas skyriaus koordinatorė ir dešimties vaikų mama, savo laisvą laiką aukoja moterims ir vaikams, kurie Lietuvoje, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, atsidūrė bėgdami nuo pavojų savo šalyse.

2022-uosius Seimas paskelbė Savanorystės metais. O čia pirmoji pažintis su keturiomis Lietuvos Caritas savanorėmis, kurios įsisiūbavus migrantų krizei, pasisiūlė savanoriauti neįprastu būdu – migrantes ir jų vaikus mokyti megzti bei nerti.

Kuo toliau, tuo daugiau

Jau trečias mėnuo kiekvieną šeštadienį į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą išsiruošia – į krepšius susikrauna siūlus, virbalus ir vąšelius – Lietuvos Caritas savanorės kaunietės Živilė ir Monika. Prieš keletą savaičių prie jų prisijungė dvi Jonavos Caritas savanorės – Stanislava ir Justina.

Šeštadienio popietės valandas jos leidžia mokydamos megzti ir nerti moteris bei vaikus, gyvenančius Pabėgėlių priėmimo centre. Kartais prie šios moteriškos kompanijos prisijungia ir vienas kitas migrantų stovykloje gyvenantis vyras.

„Kuo toliau, tuo daugiau žmonių, kalbų ir linksmo triukšmo – tikras margaspalvis Damasko turgus. Ir mums visiems tai be galo patinka. Mezgam, neriam, plepam, juokiamės, nesiseka, geriam arbatą, lupam mandarinus“, – su šypsena pasakoja Živilė.

Kai žiba akys

Ilgus metus Živilė, baigusi studijas dabartiniame Kauno technologijos universitete, dirbo vadybos ir marketingo srityje, turėjo gerai apmokamą darbą, tačiau palyginti neseniai ji kardinaliai pakeitė profesiją – tapo profesionalia slaugytoja. Moteris įsidarbino onkologijos skyriuje vienoje iš didžiųjų Kauno ligoninių, o šalia to atsidėjo savanorystei Caritas organizacijoje Kaune.

„Prasmę matau abejose savo veiklose, todėl, kai Lietuvos Caritas savanorių koordinatorė Vaida Matusevičiūtė pasiūlė važiuoti į Ruklą, kur Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančias moteris reikėtų užimti – pamokyti megzti ir nerti – nė akimirkos nedvejojau. Užjaučiu pabėgėlius, manau, kad su jais ne visada tinkamai elgiamasi. Todėl jeigu turiu laisvo laiko, tikrai galiu jį išnaudoti prasmingai. Savanorystė man teikia malonumą, ypač kai matau, kaip moterys stengiasi, mokosi, kaip žiba jų akys ir jos mūsų laukia šeštadieniais“, – kalbėjo savanorė.

Nejučia bėga laikas

Šeštadienio popietėmis į savanorių vedamus užsiėmimus ateina ne tik nemažas būrys įvairaus amžiaus moterų, bet ir 7–8 metų mergaitės ir net berniukas. Visi įsitraukia į mezgimą ar nėrimą, nors ir sekasi nevienodai. Živilė pastebėjo, kad centro gyventojos laukia šių susitikimų, o veikla jas džiugina.

„Migrantės, atvykusios iš šiltų kraštų, todėl mezginiai: kepurės, šalikai, megztiniai, kojinės, galvos juostos, tikrai praverčia. Viena čečėnė norėjo megzti batukus savo ką tik gimusiam anūkui, teko pamokyti, yra nusimezgusių megztinuką, kepurytę kūdikiui, plaušinių vaikams, servetėlių, populiariausios – galvos juostos. Yra tikrai labai gabių moterų, mokančių meniškai nerti vąšeliu. Į pamokas atėjusios mažos mergaitės noriai suka siūlus. Paprastai visi net nejuntame, kaip prabėga laikas – dvi trys užsiėmimo valandos. Praeitą kartą kalbėjome, kad tuo metu mintyse būna vien tik mezgimas“, – pasakojo savanorė.

Iš Europos kultūros sostinės

Savanorei Monikai, VšĮ „Kaunas 2022“ tarptautinių ryšių koordinatorei, rodos, Kaunui tapus Europos kultūros sostine, darbų net laisvalaikiu turėtų netrūkti, tačiau šeštadienio popietes ji su savanorėmis leidžia Rukloje.

„Kai žiniasklaidoje atsirado vis daugiau ir daugiau informacijos apie migrantus, gausiai atkeliaujančius į Lietuvą, man pasidarė įdomu, kaip ir kuo jie gyvena mūsų šalyje. Norėjau realiai pamatyti kaip jiems sekasi pas mus. Tuomet radau Caritas paraišką savanorystei, kurią užpildžius su manim susisiekė ir pasiūlė vykdyti veiklas migrantams Rukloje. Taip kartu su Živile savanoriaujame jau trečias mėnuo“, – sakė Monika.

Savanorystė Rukloje jai nėra nauja patirtis, anksčiau studijuodama universitete mergina savanoriavo kino festivaliuose, kultūriniuose renginiuose, o bakalauro darbą parašė apie savanorių vadybos modelius kultūros organizacijose.

Moka dailiai nerti

„Pirmą kartą aš važiavau nusiteikusi asistuoti ir daugiau pabendrauti su migrantėmis, tačiau pasirodė, kad jos atėjo ne bendrauti, o išmokti kažką naujo. Ir nors tikrai nesu mezgėja, mano žinių užteko parodyti joms pirmus žingsnius. Nustebino mane tai, kad megzti jos visai nemokėjo, išskyrus vieną čečėnę, bet nemaža dalis moterų moka nerti vašeliu. Ir padaro labai gražių darbelių – batelius, kempines praustis, kepurėles. Matyt tai – kultūrinis skirtumas“, – kalbėjo Monika.

Nors tokia veikla labiau skirta moterims, tačiau neretai užsuka ir jų vaikai. Kai yra laiko ir vietos, priimami ir jie, tačiau savanorės pastebėjo, jog migrantėms malonu tas porą valandų pabūti tik moterų apsupty – be vyrų ir vaikų.

„Įdomu, kad kai pirmą kartą nuvykome, jos klausinėjo, ar atvažiuosim kitą savaitę, ar šitos veiklos bus reguliarios. Labai norėjo nuolatinių, tęstinių veiklų, nes vaikams jų yra, o suaugusiems – ne“, – pastebėjo Monika.

Stengiasi, nepasiduoda, bando

Moterys labai skirtingai įsisavina mezgimą. Vienai užtenka parodyti kelis kartus ir ji jau bando teisingai megzti, kitai tenka rodyti keletą kartų ir vis tiek neišeina.

„Labai džiugina, kad migrantės iš tiesų nori mokytis. Net ir tada, kai sunkiau sekasi, jos nepasiduoda, žiūri, bando, stengiasi. Taipogi, sakyčiau, kad šios moterys yra tikrai kantrios. Pirmus kartus vežėmės tai, ką tuo metu turėjome – plonus virbalus ir storus siūlus, dažnai suvytus iš kelių plonų siūlų. Taip megzti sudėtinga būtų ir mokančioms, tačiau moterys nereiškė jokių pretenzijų, priėmė tai, ką turėjom, ir bandė. Be to, užsiėmimuose ir mūsų reikia palaukti – moterų paprastai būna keliolika, o mes tik dvi arba keturios. Tad jos kantriai laukia, kol skiriame laiką. Iš tiesų, laikas ten prabėga greitai ir labai aktyviai. Smagiausia, kad išvažiuoju pakylėta ir įkvėpta jų noro mokytis“, – šypsosi Monika.

Geri darbai dauginasi

Neseniai prie kauniečių Živilės ir Monikos prisijungė dar dvi savanorės jonaviškės – Stanislava ir Justina. Daugiau rankų daugiau ir darbų nuveikia, ir bendrais užsiėmimais praskaidrina migrančių kasdienybę.

Ilgametė Jonavos dekanato Caritas koordinatorė, socialinė darbuotoja Stanislava sako, kad yra laiminga 20 metų skirdama savanorystei, todėl, kai jai pasiūlė vykti į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, ji nė nemirktelėjo. Iškart išsiruošė. Pati prisipirko vąšelių ir siūlų.

„Dievulis atlygina, o geri darbai dauginasi. Tiesiog esu laiminga, jog galiu savo laiku ir žiniomis prisidėti prie migrančių kasdienybės. Iš pradžių galvojau, kad tas dviejų valandų pabuvimas šiame centre bus nulinės vertės ir duos mažai naudos, bet vos ten atsidūrusi pakeičiau savo išankstinę nuomonę ir supratau, jog noriu ten būti su tomis Lietuvoje atsidūrusiomis moteris, pažinti jas, jų kultūrą. Dabar matau švytinčius migrančių veidus, besijuokiančius vaikus“, – kalbėjo Stanislava.

Gelbėjo žodžiai ir gestai

Pasak karitietės, per pora valandų gal ir nematyti didelio bei apčiuopiamo darbo rezultato: užtiesalo, megztinio ar kojinių, tačiau pamažu, per keletą savaitgalių tikrai gims nauji mezginiai.

„Žinoma, iš pradžių sunkiausia užduotis buvo susikalbėti. Gelbėjo žodžiai: „good“, „liuks“, „fine“, ir pirštų gestai. Angliškai laisvai kalbanti Monika mums pavertėjauja, o migrančių vaikai patys jau pramoko lietuviškai“, – smagiai pasakojo Stanislava.

Kadangi moters visa šeima: vyras, du sūnūs su marčiomis savanoriauja, net aštuonmetis anūkas ateina į pagalbą, todėl ji tikisi, kad jų šeimynai pavyks dar labiau įsitraukti į savanoriavimą ir prisidėti prie migrantų užimtumo Rukloje, žinoma, jeigu tam bus galimybės.

„Geri darbai užkrečiami“, – šypsosi Stanislava.

Dabar padeda pati

Savanoriauti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre Stanislavai pasiūlė Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, o Stanislava į kompaniją pasiėmė kitą Jonavos dekanato Caritas savanorę Justiną.

Sunku patikėti, kad Justinai – dešimties vaikų mamai, dar gali likti laisvo laiko savanoriavimui. Bet moteris tik nusijuokia ir numoja ranka, sakydama, jog kartais porą valandų ji gali „pavogti“ iš savo šeimos, kad būtų naudinga kitiems, nes buvo metas, kai jos pačios šeimai reikėjo pagalbos, o tada padėjo Caritas.

„Keturi vaikai jau suaugę, turiu šešis anūkus. Namuose liko šeši vaikai: po du darželinukus, pradinukus ir paauglius. Mažiausiam ketveri metai, vyriausiam šiemet sukaks 25-eri. Be abejo, kiekvieną šeštadienį tikrai negaliu važinėti į Ruklą, bet laikas nuo laiko tikrai prisijungsiu. Esu patenkinta, kad nors tokiu mažu prisidėjimu galiu atsilyginti už man padarytus gerus darbus“, – sakė Justina.

Išsikapsčiusi iš savų bėdų Justina jau pora metų yra Jonavos dekanato Caritas savanorė, talkinanti įvairiose veiklose: drabužių rūšiavime, maisto dalinime, o dabar dar ir Rukloje.

Užkariavo vaikų meilę

Migrančių vaikai, tarsi nujausdami Justinos meilę vaikams, iškart prie jos prisistatė: kalbino, klausinėjo, siekė atkreipti moters dėmesį ir norėjo su ja fotografuotis. Živilė šypsosi, kad vėliausiai prie savanorių kompanijos prisijungusi Justina užkariavo visų migrančių vaikų meilę, nes visi sukasi tik apie ją.

„Daugybė vaikų vienoje vietoje manęs nestebina, esu pripratusi prie didžiulio triukšmo, todėl Pabėgėlių priėmimo centro šurmulys man atrodė įprastas reikalas, kai visi vaikai vienu metu nori kalbėti, juoktis, verkti ir kažko reikalauti. Juk viso pasaulio vaikai yra vienodi“, – sakė Justina.

Pamokytų floristikos

Savanorė pastebėjo, kad ne visoms centre gyvenančioms užsienietėms gerai sekasi mezgimas ir ne visos nori tuo užsiimti, todėl ji, jeigu būtų galimybės, galėtų migrantes pamokyti floristikos meno.
„Manau, kad daliai centro gyventojų tai būtų įdomu. Esu baigusi floristikos kursus, galėčiau pritaikyti savo žinias Rukloje. Susikalbėčiau angliškai, užtektų tiek, kiek moku. Neseniai lankiau kursus, nes ieškau darbo, kurį tikrai mano atveju sunku rasti, taip pat savo žinias gilinu su vaikais ruošdama pamokas ir žiūrėdama filmukus“, – smagiai kalbėjo Justina.

Prisijunk ir tu!

Lietuvos Caritas visus šiuos metus kviečia iš arčiau pažinti savanorišką veiklą, todėl pristatys įvairiose srityse savanoriaujančius žmones bei nuolat kvies prisijungti visus, kurie dar nepasakė savanorystei „taip“, tačiau šiemet tą būtinai padarys.

Caritas Lietuvoje vienija apie 3 000 įvairaus amžiaus savanorių, kurie padeda įvairius sunkumus patiriančioms šeimoms, vaikams, jaunimui, vienišiems, sergantiems senoliams, smurtą ir išnaudojimą patiriančioms moterims, vaikams ir vyrams, benamystę išgyvenantiems, priklausomybių ligomis sergantiems, iš įkalinimo įstaigų išeinantiems ir visiems kitiems, kurie patiria įvairius dvasinius, socialinių, psichologinius bei materialinius iššūkius.

Jeigu nori savo laisvalaikį išnaudoti prasmingai, tapk Lietuvos Caritas savanoriu.
Šiuo metu ieškome savanorių suaugusiųjų užimtumo organizavimo veiklai Rukloje. Tie, kurie gali 2–3 val. savo laiko per savaitę skirti savanoriškai veiklai Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, yra kviečiami pildyti anketą, kurią rasite www.caritas.lt.

Pildyk anketą ir kartu leisimės į savanoriškos veiklos patirtis - https://www.caritas.lt/page/savanoryst-36

Straipsnį parengė Aušra Malinauskienė
Lietuvos caritas komunikacijos koordinatorė

Taip pat susisiekti galima ir per Lietuvos Caritas paskyrą facebook‘e.