Kauno technikos kolegijoje (KTK) kelių statybos inžineriją studijavęs J. Zablackas po studijų iškart buvo pakviestas dirbti į vieną didžiausių Lietuvos kelių tiesimo įmonių – UAB „Alkesta“.
Per septynerius darbo šioje įmonėje metus gerai susipažinęs su praktiniu inžinerinių projektų įgyvendinimu J. Zablackas perėjo dirbti į saugaus eismo sistemų diegimu užsiimančią įmonę „Biseris“, kur turėjo galimybę susipažinti su projektų valdymo sistemomis. Praktinių žinių jaunas inžinierius šioje srityje sėmėsi bei jas panaudoti galėjo ir per komandiruotes Belgijoje bei Saudo Arabijoje, rašoma pranešime.
Šiuo metu J. Zablackas dirba statybos vadovu geležinkelio ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikavimo konkursą laimėjusios tarptautinės kompanijos „Elecnor S.A.“ padalinyje. Nors J. Zablackas prisipažįsta esąs „šiek tiek darboholiku“, laiko lieka ir pomėgiams, kurių šis jaunas vyras turi išties daug.
„Mėgstu žvejoti, medžioti, traukia nardymas ir kelionės. Dirbdamas mėgstamą darbą turiu galimybių visus šiuos pomėgius tenkinti“, – sako per trumpą laiką kvalifikuotu ir gerai apmokamu inžinieriumi tapęs J. Zablackas.
Užaugo inžinierių šeimoje
Klausimas, kuo būti užaugus, J. Zablacko nekamavo – vaikinas užaugo inžinierių šeimoje. Inžinieriais buvo abu J. Zablacko seneliai, šią profesiją rinkosi ir jo tėvas bei dėdė.
„Nuo mažens namuose matydavau tėvo braižytus geodezinius planus, girdėdavau aštuntajai kelių valdybai vadovavusio senelio pasakojimus. Inžinerija mane patraukė tuo, kad dirbdamas gali matyti savo darbo rezultatą: ar tai būtų tiltas, ar namas, prie kurio statybos tu prisidėjai“, – sako J. Zablackas.
Kelių statybos inžinieriumi vaikinas nusprendė tapti po to, kai dar mokydamasis gimnazijoje kelerias vasaros atostogas praleido dirbdamas pagalbiniu darbininku kelių tiesimo įmonėje.
„Nors ten dirbau kastuvu, tačiau tai netrukdė matyti, kas vyksta aplinkui. Mačiau, kaip vyksta kelio statyba, kaip dirba darbų vadovai ir inžinieriai. Tai mane patraukė. Supratau, kuo norėčiau tapti užaugęs“, – tikino 33-ejų specialistas.
Studijų programą rinkosi atidžiai
Kur studijuoti vaikinas sakė apsisprendęs tik po to, kai įdėmiau susipažino su siūlomomis studijų programomis. Anot jo, neretai per studijų programų pristatymą universitetai akcentuoja savo reitingus ar kreipia dėmesį į studijų pavadinimą, o ne į jų turinį. J. Zablackas tikina nenorėjęs pasijusti gražiai apipavidalintą saldainių dėžutę įsigijusiu, tačiau ten nieko skanaus neradusiu pirkėju, todėl atidžiai peržiūrėjo studijuoti siūlomų dalykų sąrašą.
„Mano lūkesčius labiausiai atitiko KTK siūlomo studijų paketo turinys. Traukė ir tai, kad čia kelių statybos inžinieriumi tapti siekiančiam studentui buvo siūlomos labiau su praktika susietos studijos. Tokiu pasirinkimu nenusivyliau. Studijos KTK suteikė ne tik galimybę teorines žinias papildyti praktika, bet ir galimybę remiantis jau įgytų žinių pagrindu pakoreguoti studijų programą renkantis kitą profilį.
To man prireikė po gamybinės praktikos, kurią atlikau įmonėje stačiusioje viaduką per Galvės gatvę Vilniuje. Per šią gamybinę praktiką susipažinau su projektų ir statybos vadovais, turinčiais labai didelę patirtį. Mane patraukė tiltų statyba. Jau pats žodis tiltas turi ne vieną prasmę. Tai gali būti ir tiltas per upę ir tiltas į ateitį.
Kadangi per studijas iki šios praktikos aš buvau gavęs pakankamai žinių, tai galėjau be vargo pakoreguoti savo specializaciją nekeičiant pačios studijų programos“, – apie studijas KTK sako J. Zablackas.
Tobulinti save reikia nuolat
Kad studijos yra tik pirmas žingsnis inžinieriaus profesijos link, J. Zablackas suprato vos tik pradėjęs dirbti. Anot jo, studijos jaunam žmogui suteikia ne tik žinių, bet ir gebėjimų prireikus jų rasti papildomai.
„Viena yra kurti projektą popieriuje, o visai kas kita jį įgyvendinti realybėje. Viena yra dirbti prižiūrimam statybos vadovo, o visai kas kita, kai reikia priimti savarankiškus sprendimus. Ir nors turi kišenėje inžinieriaus diplomą, tokiu dar nesijauti, nes supranti, kad tau dar trūksta ir teorinių žinių, ir praktikos“, – tikina alytiškis ir sako esąs labai dėkingas savo patyrusiems kolegoms, iš kurių karjeros pradžioje galėjo semtis žinių ir patarimų.
Anot jo, inžinerijos studijos įpratina studentą pradėti mąstyti kaip inžinierių – ieškant geriausio sprendimo ne tik mąstyti tinkama linkme, bet ir rasti tinkamų priemonių šiam tikslui pasiekti.
„Po studijų baigimo aš jau dirbu trečioje įmonėje. Keičiantis darbovietėms keitėsi ir mano darbo specifika, kaskart siekiant naujų tikslų teko įgyti ir naujų žinių. Taip tobulėjant supranti, kad gilinti savo žinias teks pastoviai ir tas kasdienis mokymasis truks visą gyvenimą“, – apie inžinerinio darbo subtilybes užsimena J. Zablackas.
Įgijo patirties įvairiose srityse
Į tarptautinę korporaciją dirbti pakviestas J. Zablackas sako, kad norint tapti geru inžinieriumi reikia mokėti planuoti – turi įsivaizduoti, kur save matai po penkerių metų. O jei tai supranti, jau praktiškai ir turi planą, kaip ten patekti. Karjeros siekį be plano J. Zablackas lygina su važiavimu automobiliu naktį neįjungtais žibintais: nematydamas tikslo greitai atsidursi griovyje, o apšviestą kelio atkarpą įveiksi greitai ir saugiai, nors kelias bus duobėtas ar vingiuotas.
Po studijų baigimo pradedantysis inžinierius gavo darbo pasiūlymą iš vienos didžiausių Lietuvos statybos įmonių vykdančių tiltų bei viadukų statybos ir remonto darbus UAB „Alkesta“, kurioje prieš tai atliko praktiką. J. Zablackas per septynerius darbo UAB „Alkesta“ susipažino su projektų įgyvendinimo subtilybėmis.
„Dirbti į saugaus eismo sistemų įrengimus diegiančią įmonę „Biseris“ perėjau norėdamas susipažinti su projektų valdymo sistemomis. Įgyti žinių ir patirties šioje srityje man padėjo ne tik inžinieriaus darbas, bet ir komandiruotės Belgijoje bei Saudo Arabijoje.
Į Saudo Arabiją buvau komandiruotas jau ne perimti jų patirties, o pritaikyti šioje šalyje bendrovėje sukauptą patirtį. Ten praleidau du mėnesius. Gaila, kad ten vykdyto projekto nepavyko užbaigti dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos“, – pasakojo 33-ejų alytiškis.
Pernai lapkričio mėnesį jis įsidarbino tarptautinės kompanijos „Elecnor S.A.“ Lietuvos filiale. Ši įmonė, kurioje J. Zablackas dirba statybos vadovu, laimėjo geležinkelio elektrifikavimo projektą nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Vaikinas sako, kad jį patraukė tiek šio projekto mastas bei svarba, tiek jo įgyvendinimo sudėtingumas.
Laiko pakanka ir darbui, ir laisvalaikiui
Per trumpą laiką įspūdingą karjerą nuo jauno specialisto iki statybų vadovo tarptautinėje kompanijoje padaryti suspėjęs J. Zablackas teigia niekada neabejojęs savo pasirinkimu: „Dirbdamas inžinieriumi jaučiuosi savo rogėse – ši sritis visada mane traukė ir darydamas karjerą aš nuo jos nenutolau“.
Prisipažinęs, kad yra „šiek tiek darboholikas“, J. Zablackas sako, kad darbas jam teikia pasitenkinimą ir be jo paprasčiausiai negalėtų gyventi. Jaunas vyras neslepia, kad jį tenkina ne tik darbas, bet ir gaunamas uždarbis. Laisvalaikiu jis žvejoja, medžioja, mėgsta nardyti, keliauti.
„Man pakanka laiko ir darbui, ir laisvalaikiui, tačiau būna žmonių, kurie skundžiasi, kad dirba nemėgstamą darbą, kad darbas juos sekina. Tada reikėtų savęs paklausti, kodėl darai tai, kas tau nepatinka, kodėl bijai kažką keisti, bijai išeiti iš komforto zonos ir plauki pasroviui. Aš toks nesu“, – tikina J. Zablackas.
Reikia tik atverti akis
Paklaustas, ką atsakytų tiems, kurie tvirtina, kad dirbdamas samdomu darbuotoju Lietuvoje laimingas nebūsi, J. Zablackas atsako, kad kiekvienas yra laisvas rinktis savo gyvenimo kelią ir ieškoti laimės ten, kur mano ją surasiąs. Tiems, kurie teigia, kad gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje nieko nepasieksi, alytiškis ragina atmerkti į akis ir į viską pažvelgti plačiau ir ieškoti savo galimybių čia.
„Ant savarankiško gyvenimo slenksčio stovintiems jauniems žmonėms pagalvoti, kur save mato po penkerių metų. Šiais laikais, kai yra tiek socialinių tinklų, tiek galimybių siųsti bei gauti informaciją, nesunku rasti tau patinkančią sritį, kurioje gali kažką pasiekti.
Pirmiausia reikėtų savęs paklausti, kuo tu norėtum būti, o po to susikurti planą, kaip tai pasiekti. Priemonių tam Lietuvoje yra daugiau nei pakankamai“, – sako per trumpą laiką puikią karjerą padaryti spėjęs J. Zablackas.
„Esu laimingas, kad galiu gyventi Lietuvoje, čia dirbti ir džiaugtis savo darbo vaisiais“, – priduria inžinierius.