Kiek apsaugos darbuotojai uždirba
Lietuvoje apsaugos darbuotojais dirba 12,6 tūkst. žmonių. Tai – viena iš populiariausių profesijų Lietuvoje. „Sodros“ rugsėjo duomenimis, apsaugininkų vidutinis atlygis „popieriuje“ sudaro 733,8 Eur.
Kaip skelbia specialistų paieškos portalas CVbankas.lt, apsaugos darbuotojams šiuo metu publikuojama 40 darbo skelbimų. Palyginti su praėjusiais metais, skelbimų skaičius išaugo 10 proc.
Šiemet gyvenimų aprašymuose nurodomas pageidaujamas apsaugos darbuotojų atlyginimų vidurkis siekia 761 Eur „į rankas“. Per metus jis išaugo ne itin reikšmingai – pernai pageidaujamo atlyginimo vidurkis buvo 755 Eur „į rankas“, pastebi portalo vadovas Tomas Toleikis.
Anot jo, apsaugininkų darbas gali itin skirtis, priklausomai nuo konkretaus darbo pobūdžio. T. Toleikis išskyrė keletą kategorijų:
• Prekybos centrų ar kitų objektų apsaugos darbuotojai. Dažniausiai didelių reikalavimų tokioms pozicijoms nekeliama, patirtis ar apsaugos darbuotojo pažymėjimas būna įvardijamas tik kaip privalumas. Žinoma, darbdaviai pageidauja gero fizinio pasiruošimo. Siūlomi atlyginimai – nuo 400 Eur „į rankas“.
• Greitojo reagavimo ekipažų apsaugos darbuotojai. Šiuose skelbimuose jau akcentuojamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, poreikis turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Siūlomi atlyginimai – nuo 600 Eur „į rankas“.
• Inkasatoriai. Šiems darbuotojams reikalavimai keliami jau kur kas didesni – būtina bent dvejų metų apsaugos darbuotojo patirtis, apsaugos darbuotojo pažymėjimas, leidimas turėti ginklą, nepriekaištinga reputacija. Atlyginimai šiems darbuotojams prasideda nuo 800 Eur „į rankas“.
• Stebėjimo pultų operatoriai. Šiuo atveju darbuotojo darbo vieta yra ne objektuose, o stebėjimo pulte. Darbuotojams keliami reikalavimai: greita reakcija, gebėjimas dirbti kompiuteriu. Tačiau norint užimti šias pareigas jau nėra būtinas itin geras fizinis pasirengimas. Atlyginimai – nuo 500 Eur „į rankas“.
DELFI tęsia publikacijų ciklą apie populiariausių ir dažniausiai sutinkamų profesijų atstovus Lietuvoje. Publikacijose aptariamos jų darbo sąlygos, atlyginimai, didžiausi sunkumai ir įsimintiniausios istorijos.
Jei esate vienas iš populiariausių profesijų atstovų – virėjas, statybininkas, buhalteris, krovikas, taksi, tolimųjų reisų vairuotojas ir kt. – ir norite pasidalyti savo patirtimi su mumis, susisiekite el. paštu darboistorijos@delfi.lt.
Čia dirba įvairaus likimo žmonės
Vienoje iš saugos tarnybų daugiau kaip dešimtmetį dirbantis Egidijus kreipėsi į DELFI redakciją ir papasakojo savo istoriją. Pasak jo, apsaugos darbuotojais dirba įvairaus likimo žmonės.
„Mano amžius ir specialybė lėmė šio darbo pasirinkimą. Be to, kažkiek buvo įdomu išbandyti save šioje srityje. Daugelis apsaugos darbuotojo darbą pasirenka dėl įvairių priežasčių, suprasti gali tik čia dirbantieji. Įsidarbina buvę milicininkai, policininkai, prisiduria prie savo pensijos, nelegalūs smulkieji verslininkai, nenusisekę verslininkai ir t. t. Žodžiu, Lietuvoje žmogeliukai sukasi, kaip tik gali“, – pasakoja Egidijus.
Anot jo, apsaugos darbuotojo darbas – įdomus, mat, priklausomai nuo saugomo objekto, nuolat vyksta veiksmas. „Daugeliui atrodo, kad apsaugos srityje dirba degradai, nevykėliai ir dar visokie nesusipratėliai. Galiu su tuo sutikti, visokių esu matęs, bet viršų „laiko“ normalūs vyrukai. Patikėkit, tarp ofisinių kostiumėlių ir sijonų pasitaiko daugiau nepaaiškinamos logikos ir sprendimų.
O kalbant apie nevykėlius, tai čia darbdavių problema – su objektais praranda sutartis ir savo įmonės reputaciją. Labai nori turėti daugiau saugomų objektų, bet darbuotojams mokėti nenori, žmonių trūksta, tai ir tenka visokius nesusipratėlius įdarbinti“, – sako pašnekovas.
Kaip pasakoja Egidijus, apsaugos darbuotojai saugo milijoninį turtą, atsako už tvarką, „kariauja“ su narkomanais ir vagimis, stengiasi atsakingai vykdyti savo pareigas, bet darbdaviai mokėti nenori, o keliami reikalavimai – kaip sukarintos atominės elektrinės apsaugai, mat anksčiau jam teko dirbti ir tokiame darbe.
„Žinau net keletą mirties ir insultų atvejų darbo vietoje, tik kažkaip ši informacija nepakliūva į viešumą. Per medicininę apžiūrą gydytojo nenustebinsi dideliu kraujospūdžiu, nuovargiu ir kitais negalavimais, susijusiais su naktiniu darbu ir išdirbtų valandų kiekiu“, – vardija pašnekovas.
Egidijaus valandinis atlygis „į rankas“ svyruoja nuo 1,9 iki 2 eurų, o naktinių tarifų, šventinių dienų ir viršvalandžių esą darbdaviai neskaičiuoja. Tai, anot jo, be kelių eurų – skurdo riba.
„Yra išimtinių atvejų, bet galioja tik giminėms ir artimiesiems. Ir čia klesti švogerių taisyklė. Taigi atidirbi 180 valandų ir džiaukis su 360 eurų alga. Tada ieškai papildomų valandų, prisiduri dar kokį 100 eurų, o visa kita priklauso nuo fantazijos: vieni mūrija sienas, kiti dar varo kokį bizniuką. O norėtųsi gauti gerą algą ir pabūti su savo šeima, skirti laiko poilsiui nuo kasdienio darbo“, – viliasi apsaugininkas.
Kaip jis toliau pasakoja, už šią varganą algą neva dar privaloma nusipirkti marškinius ar kelnes su batais. Darbdaviai esą į tai atsako šaltai: „Ko jūs dar norit? Darbe miegat, nieko nedarot. Mes žinome, kaip jūs dirbat.“
„Naktį atvažiuoja inspektoriai, lauke pamato rūkantį apsauginį su šlepetėmis, žiūrėk, ir nurėžia keletą eurų nuo algos. Ar jie nupirko ir davė man darbo batus, kad jų reikalauja? Tai toks požiūris į darbuotoją“, – nusivylęs kalba pašnekovas.
Egidijus priduria, kad Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) rašė anoniminį laišką dėl to, kaip darbdaviai tvarkosi su buhalterija, kaip skaičiuojamos naktinės pamainos, vedama darbo apskaita.
„Negavus atsakymo buvo rašyta Linui Kukuraičiui. Gautas atsakymas – kreiptis į VDI. Užburtas ratas. Jeigu dirbu 8 paras po 24 valandas, čia jau ne „Sodra“, o VMI turėtų pasidomėti“, – įsitikinęs apsaugos darbuotojas.
Anksčiau – prestižinė specialybė
Dar vienas greitojo reagavimo ekipažo vyresnysis apsaugos darbuotojas Lukas (vardas pakeistas pašnekovo prašymu – DELFI) kitame Lietuvos mieste dirba apie ketverius metus. Apsaugininko darbą jis pasirinko dėl jam patinkančio proceso – kiekvieną dieną vyras esą išmoksta ką nors naujo. Anot jo, taip kaupiasi patirtis, o ji šiame darbe ir yra pati svarbiausia, kad apsauginiai viską atliktų profesionaliai ir tinkamai.
„Savo profesiją vertinu kaip gan pavojingą ir rizikingą, nes dažniausiai į patikrinimus vykstame ir suveikus signalizacijai reaguojame vieni. Todėl reikia būti viskam pasiruošus, jau prieš atvykstant į objektų patikrinimą ar suveikus signalizacijai. Anksčiau ši specialybė buvo prestižinė, buvo gan sunku šioje srityje rasti darbo. Laikai pasikeitė, ir apsauginio darbas tapo įprastine darbo vieta“, – sako Lukas.
Pašnekovo nuomone, apsaugos darbuotojui sunkiausia – ilgos darbo valandos, nes tenka dirbti po 24 valandas, be to, nemažai laiko jie esą praleidžia kelyje. Būtent šie du dalykai, anot jo, apsaugos darbuotoją per pamainą labiausiai ir išvargina.
„Darbo grafikai galėtų būti tokie, kad dirbtume ne po 24 valandas, o po 12 valandų. Darbo sąlygos mano mieste, kalbant apie specialias priemones, – pakankamai geros. Tačiau, jeigu sugenda transporto priemonė, mieste neturime atsarginio automobilio, tad laikinai iš bėdos naudojamės asmeniniais. Aišku, pats reagavimo procesas būtų kokybiškesnis, jeigu turėtume antrą ekipažą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Norėtų uždirbti apie 900 eurų
Priešingai nei pirmasis pašnekovas, Lukas vadovų požiūrį į darbuotojus vertina pakankamai gerai, tačiau, kalbėdamas apie atlyginimą, sako, kad apsaugos darbuotojai galėtų uždirbti žymiai daugiau.
„Dirbu iš pašaukimo ir idėjos, tad atlyginimas man nėra pagrindinis kriterijus. Tačiau, kad ir kaip būtų, šiame darbe atlyginimai tikrai nedžiugina. Vertinant riziką, pavojų gyvybei, mes uždirbame labai minimaliai, tad, aišku, norėtųsi daugiau. Būtent todėl daugelis ir pasirenka kitą specialybę, kad galėtų uždirbti dvigubai daugiau“, – pasakoja Lukas.
Anot pašnekovo, apsaugos darbuotojų atlyginimai įvairiuose Lietuvos miestuose skiriasi: didžiuosiuose miestuose mokama daugiau, mažesniuose – mažiau.
„Preliminariai uždirbame šiek tiek daugiau nei minimumas. Manau, uždarbis turėtų siekti mažiausiai 800–900 eurų, nes rizikuojame savo gyvybe“, – pabrėžia apsaugos darbuotojas.
Vyrui ne vieną kartą buvo kilęs pavojus, mat į iškvietimus darbuotojams tenka važiuoti vieniems. Jis prisimena situaciją, kai neprireikė kviesti pareigūnų pagalbos ir panaudoti fizinės jėgos, mat užteko derybų:
„Lošimo automatų salone gavau pavojaus mygtuko signalą. Atvykus į objektą, jau laukė pastiprinimas – kiti apsaugos darbuotojai, jie vieną asmenį jau buvo sulaikę. Tačiau tikrasis pažeidėjas sakė, kad neišeis lauk, kol jo draugas neis kartu. Kitos įmonės apsaugos darbuotojai tiesiog laukė, nežinodami, kiek laiko tai užtruks.
Turėdamas daugiau patirties, o gal tiesiog geriau įvertinęs šią situaciją, nuėjau pas jo draugą ir liepiau, kad šiam pasakytų nelaukti ir išeiti. Netruko nė minutės, ir problema buvo išspręsta be pykčių ir fizinės prievartos. Tai ir įrodo, kad mūsų darbe su pažeidėjais labai svarbu derybos, jog situaciją išspręstume konstruktyviai.“
Ką ilgapirščiai vagia ir kaip apsaugoti namus
Lukui dar neteko sučiupti vagies, tačiau iš patirties žino, kad pamatę apsaugos darbuotojus vagys arba pabėga, arba turi profesionalų planą, kai pasprukti trunka iki 5 minučių.
„Mes atvykę randame tik tuščius namus, nes dažniausiai mūsų reagavimo laikas yra iki 5 minučių. Jeigu signalizacija suveikia piko metu, tai retkarčiais į įvykio vietą pavėluojame, nes neturime tokių įgaliojimų kaip policijos pareigūnai – naudoti švyturėlius“, – pasakoja Lukas.
Signalizacija esą suveikia dėl įvairių priežasčių: blogo oro, emigruojančių gyvūnų, saulės spindulių, netvarkingų apsaugos sistemos daviklių ir t. t. Netikrų iškvietimų, kaip pasakoja pašnekovas, nėra, visada būna priežastis, tad reaguoti reikia nedelsiant.
„O iškvietimų skaičius kaskart būna skirtingas, kartais visą parą jų būna mažai, o kartais vos spėjame suktis. Žmonėms visada patariu, kad kiekvieną mėnesį ar, kai turi galimybę, patikrintų apsaugos sistemų daviklius, t. y. paskambintų į saugomos įmonės centrinį apsaugos pultą ir paklaustų, ar visos zonos suveikia tikrinimo metu“, – pataria apsaugos darbuotojas.
Vagišius traukia tiek namai, tiek prekybos centrai, tačiau didesnis skaičius vagysčių esą išlieka prekybos centruose. Vagys taip pat renkasi ir prabangius namus, kuriuose randa vertingų daiktų. Tik, kaip pastebi pašnekovas, daiktai šiais laikais dažniausiai nebevagiami. Vagiama tai, ką iškart galima naudoti, – juvelyrinius dirbinius ir pinigus.
„Profesionaliam vagiui jokie lipdukai ant durų ir langų bei jokios apsaugos kameros nebaisios, nes jis tai mokės apeiti. Gyventojams siūlau išlaikyti gerus santykius su kaimynais bei šalia esančiais gyventojais. Kartais, kai šeimininko nėra namie, kaimynas gali pastebėti vagį ir pranešti reikiamoms įstaigoms“, – pataria jis.
Paaiškino, kodėl mokami maži atlyginimai
Apsaugininkų darbo sąlygas pakomentavo saugos tarnybų „G4S Lietuva“ ir „Argus“ atstovai.
Kaip atsiųstame komentare rašo „G4S Lietuva“ atstovai, apsaugos darbuotojo darbas yra atsakingas ir gana pavojingas, reikalaujantis greitos reakcijos, pastabumo ir mokėjimo elgtis kritinėse situacijose. Tačiau esą teigti, kad atlikdamas pareigas darbuotojas rizikuoja savo gyvybe, yra kiek per drąsu.
„Apsaugos darbuotojas nėra policininkas, iškilus grėsmei kliento darbuotojams, lankytojams ar saugomam turtui, esant pavojingoms situacijoms, apsauginis privalo iškviesti policijos pareigūnus. Dažnu atveju apsaugos darbuotojas yra tvarkos palaikytojas, prižiūrėtojas, atliekantis įėjimo režimo kontrolę, suteikiantis lankytojams informaciją, reguliuojantis transporto ir asmenų patekimo į klientų pastatus srautus, stebintis aplinką ir padedantis užkirsti kelią vagystėms, reaguojantis į apsaugos sistemų siunčiamus signalus, t. y. apsaugos darbuotojo funkcijos yra labiau prevencinės.
Atitinkamai ir rizika darbuotojo gyvybei yra minimali. Apsaugos darbuotojai darbe dažniausiai nukenčia ne nuo užpuolimų, o nuo nelaimingų atsitikimų – būna sužeidžiami eismo įvykių metu, pasitaiko buitinių traumų“, – dėsto saugos tarnybos atstovai.
„G4S Lietuva“ laiške sutinka su teiginiu, kad apsaugos darbuotojų atlyginimai šiuo metu Lietuvoje nėra dideli, tačiau esą nepanašu, kad artimiausiu metu situacija pagerės. Saugos tarnybos atstovai paaiškina, kas nulemia apsaugos darbuotojo atlyginimo dydį:
„Pirmas veiksnys – kaina, kurią įmonės, perkančios apsaugos paslaugas, yra pasirengusios mokėti apsaugos bendrovėms. Lietuvoje didžioji dalis užsakovų, rinkdamiesi apsaugos paslaugų tiekėją, vis dar vadovaujasi mažiausios kainos kriterijumi, o apsaugos darbuotojo atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek už apsaugos paslaugas moka šių paslaugų pirkėjas. Žema apsaugos paslaugų kaina – žemas apsaugos darbuotojo atlyginimas.
Antras ne mažiau svarbus veiksnys yra konkurencinė aplinka apsaugos rinkoje. Lietuvoje šiuo metu, kaip skaičiuojama, veikia daugiau nei 180 įmonių, kurios turi licencijas teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas, todėl konkurencija rinkoje yra milžiniška. Ir konkuruojama ne paslaugų kokybe ar jų įvairove, bet paslaugos kaina.
Kai kurios įmonės, siekdamos pasiūlyti mažiausią kainą bei pritraukti kuo daugiau klientų, vis dar taiko neskaidrius darbo laiko apskaitos metodus – minimalų ar net mažesnį (nevertinant naktinių, šventinių valandų) atlyginimą, netikslią darbo laiko apskaitą. Todėl rinkoje dirbančioms apsaugos įmonėms, kurios laikosi sąžiningumo ir skaidrumo kriterijų, sunku konkuruoti su tokiomis įmonėmis, nes taikydamos skaidrius apskaitos metodus negali pasiūlyti žemiausios kainos bei įstengti savo apsaugos darbuotojams mokėti kiek didesnių atlyginimų.“
Esą 24 val. darbo pamainomis dirba tik dalis apsaugos darbuotojų: „Tokį darbo grafiką renkasi tie, kuriems toks pamaininis darbas tinka. Šie darbuotojai paprastai apsauginio darbą derina su kitu papildomu darbu, veikla ar studijomis, gyvena vietovėse, gerokai nutolusiose nuo jų darbo vietos. Darbuotojams, dirbantiems 24 val. darbo pamainomis, esame siūlę dirbti pamainomis po 12 val., tačiau toks darbo grafikas daugeliui pasirodė nepatrauklus ir netinkamas.“
Kiekvienam darbuotojui, kaip rašoma įmonės komentare, iš anksto yra suteikiama informacija apie būsimas darbo sąlygas, neslepiami galimi su darbo pobūdžiu susiję sunkumai. Apsaugos darbuotojų sveikata esą yra tikrinama tiek prieš įsidarbinant, tiek ir vėliau darbo metu, įstatymų nustatyta tvarka. Žmogus, rinkdamasis apsaugos darbuotojo profesiją, gali įvertinti ir nutarti, ar toks darbas ir tokios darbo sąlygos yra tinkamos bei priimtinos.
Tiek saugos tarnybos „Argus“, tiek „G4S Lietuva“ atstovai tikina, kad visi darbuotojai gauna reikalingą darbo aprangą ir avalynę.
Kaip aiškina saugos tarnybos „Argus“ vadovas Adomas Grigaitis, apsaugos darbuotojo darbo pobūdis labai platus – nuo fizinės saugos ir darbo ekipaže iki sudėtingų sistemų valdymo. Kiekvienas darbuotojas pagal savo galimybes ir kompetenciją esą gali pasirinkti tinkamą poziciją.
Pavyzdžiui, tik apie 12 proc. saugos tarnybos darbuotojų dirba greito reagavimo ekipažuose. Kiti užtikrina fizinę saugą renginių metu, budi prekybos centruose, saugo administracinius pastatus ir rūpinasi pažangių priešgaisrinių sistemų bei jų signalinių komponentų priežiūra gamyklose.
Jis priduria, kad neretai apsaugininkais įsidarbina žmonės, jau vykdantys kokią nors kitą individualią veiklą: „Dirbdami pagal grafiką jie gauna visas socialines garantijas, yra drausti, o ne darbo metu pailsėję teikia kitas paslaugas: santechniko, elektriko, apdailininko ir pan. Tokie darbuotojai darbo krūvį pasirenka, įvertinę savo galimybes ir užimtumą.“
Kalbėdamas apie atlygį, A. Grigaitis pabrėžia, kad regionuose darbuotojai esą ypač vertina stabilias ir saugias pajamas.
„Apsaugos darbuotojai į darbą yra priimami tik po to, kai būna atlikta privaloma patikra ir kai jie atitinka aukštus šiai profesijai keliamus reikalavimus. Apsaugos darbuotojai privalo dalyvauti bendrovės organizuojamuose mokymuose, nuolat atnaujina ir tobulina būtinus šiai profesijai įgūdžius.“