Nuo ekonomikos iki archeologijos

Susitinkame su Aiste Vasiliūnaite pinigų muziejuje. VU Šiaulių akademijos bibliotekoje esančio muziejaus sienos dekoruotos dabar jau nebegaliojančiais lietuviškais centais. Ekonomikos studijų studentė žemėlapyje rodo, iš kur ji atvyko – Naujoji Akmenė ne taip ir toli nuo Šiaulių.

„Niekada netroškau važiuoti į didelį miestą. Šiauliuose viskas labai arti, vienoje vietoje. Gražus miestas. Savita, artima aplinka. Esu čia lankiusis mokyklos metais su tėvais ir ekskursijose. Šiauliuose daug muziejų, kitų lankytinų vietų, viską galima apeiti pėsčiomis arba nuvykti autobusu, nesugaištant valandos ar dviejų“, – pastebi pašnekovė.

Baigus mokyklą svarstymų, ką reikės daryti toliau, kur studijuoti, Aistei juokiasi, kad minčių buvo įvairių – nuo ekonomikos iki archeologijos. Naujosios Akmenės apylinkėse yra dinozaurų laikus menantis karjeras. Bet nugalėjo racionalus sprendimas – ekonomika.

„Man patinka matematika. Ekonomikoje jos daug. Specialybė visais laikais buvo ir yra reikalinga, tad, manau, darbo perspektyvų ateityje daug. Galų gale jeigu ne dėl darbo, bent dėl savęs pačios noriu išmokti, kad suprasčiau vykstančius procesus“, – pasakoja Aistė.

Artėja praktika

Šią vasarą Aistės laukia praktika – Naujosios Akmenės rajono savivaldybėje. Pasak merginos, buvo minčių atlikti praktiką kokiame nors banke ar kitame versle. Tačiau pagalvojo, kad mato save viešajame sektoriuje – neseniai centralizuotoje savivaldos buhalterijos komandoje. Mergina laukia, kada galės pasirašyti praktikos sutartį ir tikisi, kad abiejų pusių lūkesčiai pasiteisins.

„Matau save ten. Smagu, kad turėsiu tokią galimybę dirbti su tokiais žmonėmis. Džiaugiuosi, kad jie mane pakvietė. Labai tikiuosi, kad atitiksime vieni kitų lūkesčius ir kad turėsiu galimybę likti ten po praktikos“, – entuziazmo nestokoja Aistė.

Artimas ryšys

Dauguma jos klasiokų, draugų iš Naujosios Akmenės išvyko į sostinę ar kitus didmiesčiuose – kuo toliau nuo namų ir kuo didesniame mieste. Aistė prisipažįsta nenorėjusi nutolti nuo namų ir dabar iš draugų girdi, kiek daug laiko jiems atima kasdienės kelionės.

„Šiauliuose pragyvenimas pigesnis. Nuo bendrabučio iki universiteto – dešimt minučių pėsčiomis. Kitur nuvykti irgi ilgai netrunka. Kai draugai pasakoja, kad turi keltis dviem valandomis anksčiau, kad spėtų į paskaitas, sunkiai suvokiama, kiek laiko jie kiekvieną dieną praleidžia kelyje“, – stebisi Aistė.

Šiauliuose veikia nemažai jaunimo organizacijų, tad vietų save realizuoti yra daug. Būdama aktyvi studentė Aistė randa papildomos veiklos – dalyvauja studijų kokybės gerinimo komitete.

„Dalyvavimas tokioje veikoje prisideda prie asmenybės formavimo. Labai smagu įsilieti į vidinį universiteto gyvenimą, kai turi įtaką priimant sprendimus ar bent jau transliuoti kitų studentų nuomonę, kurie pavieniai ne visada išgirstami“, – mano pašnekovė.

Studijos per pandemiją

Aistė studijuoti pradėjo tais metais, kai pavasarį prasidėjo pirmoji pandemijos banga. Pirmasis semestras rudenį dar vyko kontaktiniu būdu, bet nuo pavasario, kai paskelbtas griežtas karantinas, iki dabar mokslai vyko nuotoliu. Pradžioje, pasak Aistės, tai atrodė smagu, bet dabar jokiu būdu negrįžtų prie tokio režimo.

„Patirtis įdomi, bus ką vaikams papasakoti. Bet jeigu dabar klaustų, ar norėtume grįžti, tai jokiu būdu. Režimas stalas–lova atsibodo. Kur kas smagiau gyvai studijuoti, bendrauti. Buvo labai keista grįžti po tiek laiko, bet dabar sunkiai išvarytų į nuotolinį“, – juokiasi Aistė.

Paklausta, kokių svajonių ateityje turi, Aistė juokauja, kad dar prieš studijas šeimoje visi šmaikštavo, kad kada nors ji bus kaip Gitanas Nausėda – iš ekonomisto pozicijos keliaus į Lietuvos prezidento kabinetą.

„Šeimoje juokėmės, kad stosiu į ekonomiką ir būsiu prezidentė – kaip G. Nausėda. Dabar norisi padaryti pradžia. Iki prezidentūros norėčiau dar savivaldybėje padirbėti, biudžetą padėlioti. Bet tokios asmenybės įkvepia. Atrodo, nebūtina baigti politikos studijas, kad galėtum tokiame darbe dirbti. Ekonomika perspektyvu. Džiaugiuosi, kad pasirinkau šias studijas. Būna visko, būna sunkių paskaitų, kai sėdžiu susiėmusi už galvos, bet pažiūriu į tuos žmones – jei jie galėjo, tai ir aš galiu“, – optimizmo nepraranda Aistė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją