Darbas startuolyje: kaip išsirinkti sau tinkamą specialybę – atlyginimas per metus augo 21 proc.

Didžiausi Lietuvos startuoliai ieško šimtų talentų, gebančių dirbti IT srityje, tačiau kokius įgūdžius ir asmenines savybes jie privalo turėti? Ko iš darbo gali tikėtis? Ką daryti, jei šiuo metu nesi tikras, kokią karjeros kryptį rinktis?

„Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, svarbu suprasti, kad technologijas galintys valdyti specialistai tobulėja dideliu greičiu, sparčiai žengia karjeros laiptais, neretai ir patys kuria verslus“, – pranešime žiniasklaidai sako startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

Kokių specialistų trūksta startuoliams?

Startuolių plėtrai šiandien labiausiai reikalingi STEM (gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos) mokslų specialistai, gebantys dirbti su technologijomis. Pavyzdžiui:

Testuotojai. Sėkmingai įsitvirtinti testavimo srityje gali pavykti ir be milžiniško techninių žinių bagažo, tačiau privalu suprasti, kaip veikia sistema, prie kurios tenka dirbti, kokia jos paskirtis ir nauda galutiniam vartotojui. Testuotojai, iš esmės, turi padėti įmonei išvengti klaidų ir problemų ateityje. Taigi reikia ir gebėti efektyviai bendrauti, ir drąsos kelti nepatogius klausimus, akylumo, pastebint potencialius trūkumus, atkaklumo, atliekant standartizuotas užduotis. Dalis IT kompanijų testavimo sričiai pasitelkia vieną rolę, tačiau kitose dirba rankinio testavimo, automatizavimo, saugumo užtikrinimo, greitaveikos, prieinamumo ir pan. testuotojai. Karjera gali prasidėti nuo kursų, tačiau auginti kompetencijas teks nuolat.

Programuotojai. Vieni svarbiausių ir geriausiai žinomų technologijų srities specialistų – programuotojai – kuria kompiuterių programas, apdoroja programinę įrangą, projektuoja, konfigūruoja ir diegia technologines naujoves, sprendžia kitus kylančius iššūkius. Tapti programuotoju nėra paprasta, tačiau aiškūs bent 5 skirtingi keliai, vedantys šio tikslo link:

1. Studijos universitete ar kolegijoje. Mokantis šiuo būdu sukaupsite didelį žinių bagažą i kartu įgysite praktikos, tačiau tam prireiks net kelerių metų;

2. Studijos programavimo mokykloje arba programavimo kursai. Šiuo būdu programuoti išmoksite greičiau ir gebėsite savo žinias taikyti praktikoje. Vis dėlto trumpesniu mokymosi laikotarpiu galėsite įsigilinti tik į konkrečią, iš anksto apibrėžtą sritį;

3. Savarankiškas mokymasis, naudojantis viešai prieinamais, nemokamais informacijos šaltiniais. Tai yra efektyvus mokymosi būdas, tačiau mokantis „be priežiūros“ negausite konstruktyvios kritikos ir atrasti bei ugdyti silpnąsias vietas bus gerokai sudėtingiau;

4. Persikvalifikavimas įmonės viduje mokymų arba praktikos būdu. Šiuo būdu mokymasis vyks itin greitai, o naujas žinias iš karto galėsite taikyti praktikoje. Vis dėlto taip pat galima numanyti, kad naujos žinios bus orientuotos tik į įmonės poreikius;

5. Mokymasis su mentoriumi. Mokantis iš žmonių, kurie jau eina jūsų siekiamu keliu, gausite neįkainojamų patarimų kiekviename mokymosi etape, o taip pat ir darbo atrankose.

Duomenų analitikai. Jeigu duomenų analitiką reikėtų pavaizduoti profesijų žemėlapyje, ji atsidurtų informacinių technologijų, statistikos mokslų ir verslo vadybos sankirtoje. Analitikų darbo pagrindas – įvairių duomenų (įmonės veiklos rodiklių, pardavimų rezultatų, tikslinės auditorijos statistikos ir kt.) skaitymas ir lyginimas, siekiant pagerinti įmonės vidinius procesus ir veiklos rezultatus.

Svarbus ne tik gebėjimas įžvelgti tendencijas ar tam tikrus vartotojų poreikius, bet ir interpretuoti šiuos pastebėjimus, paverčiant juos realiais pokyčiais. Sėkmingam darbui reikalingos programavimo žinios, matematiniai gebėjimai, mokėjimas naudotis įvairiomis kompiuterio programomis, kritinis ir loginis mąstymas, problemų sprendimas, atkaklumas ir kruopštumas bei gebėjimas aiškiai perteikti idėjas kitiems.

Kibernetinio saugumo specialistai. Privalu gerai suprasti, kurti bei valdyti šiuolaikines informacinių technologijų aplinkas, praktines saugumo priemones ir žmogiškuosius išteklius, užtikrinant įmonei kibernetinį saugumą bei duomenų apsaugą. Kartu gerai išmanyti kibernetinio saugumo incidentų aptikimo, tyrimo principus, rizikų identifikavimą ir valdymą.

Kibernetinio saugumo specialistai, iš esmės, dirba tam, kad užkirstų kelią piktavaliams ir apsaugotų verslą nuo rizikų internete. Tačiau čia netrūksta ir dinamiškumo, kūrybos, vystant naujas apsaugos technologijas, tad ieškoma smalsių, imlių naujovėms, mokytis mėgstančių žmonių. Svarbus ir gebėjimas susitarti, bendradarbiavimas bei dalinimasis informacija.

Tiesa, šiandien startuoliams taip pat trūksta ne tik technologijų, bet ir pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių ar komunikacijos specialistų, finansininkų, projektų vadovų. Ieškant šių profesionalų, startuolių kūrėjams taip pat svarbi tarptautinė patirtis, geras užsienio kalbų mokėjimas, tokios asmeninės savybės kaip darbštumas, nuoseklumas, užsispyrimas.

Ko tikėtis iš darbo startuolyje?

„Lyginant startuolį su tradiciniu verslu, labiausiai skiriasi verslo aplinka, sparta ir mastas. Startuoliuose komandos mąsto progresyviai, lanksčiai, kai tradiciniame sektoriuje pokyčiai – gana lėti. Be to, galima sakyti, kad technologijų sektoriuje pasaulis yra tarsi pagreitintas, per dieną sužinai ir išmoksti tai, ką kiti – bent per mėnesį, nes vis eksperimentuoji, testuoji ir priimi sprendimus, remdamasis būtent naujausiais rezultatais. Galiausiai, startuoliuose nėra instrukcijos ar protokolo – sprendimą visada turi rasti pats“, – aiškina I. Langaitė.

Dauguma sėkmingiausių Lietuvos startuolių kūrėjų su technologijomis pradėjo pažindintis itin anksti. Programavo, eksperimentavo, o galiausiai ėmė iš to ir uždirbti. Visi jie sutinka, kad šiuo metu startuoliuose galimybės praktiškai neribotos visiems, daugėja ir jaunų darbuotojų, specialistų persikvalifikavimo istorijų, tarptautinių talentų. Kertinės savybės – užsispyrimas ir nuoseklumas (bandyti daug ir ilgai, kol pasiseks). Kartu svarbu išmokti į kiekvieną klaidą žiūrėti kaip į pamoką – aš nepadariau klaidos, o tik išmokau dar vieną būdą, kaip nedaryti.

Startuolius vienijančios asociacijos duomenimis, vidutinis atlyginimas startuoliuose šiandien siekia 3,5 tūkst. eurų prieš mokesčius ir augo 21 proc. per metus. Kartu darbuotojams siūlomi ir įvairūs papildomi naudų priedai. Pavyzdžiui, opcionai, sveikatos draudimas, daugiau laisvų dienų, neribotas mokymosi biudžetas, galimybės dirbti nuotoliniu būdu, darbostogos, programėlių prenumeratos psichinei gerovei, nemokami užkandžiai, namų tvarkytojų paslaugos ir kt.

Šiandien daugiau nei 800-uose aktyviai veikiančių Lietuvos startuolių dirba 17,4 tūkst. specialistų, asociacijos tinklalapyje nurodoma daugiau nei 500 laisvų darbo vietų.