Daryti ar ne abiturientams pertrauką po mokslų – daugumos studentų nuomonė vienareikšmiška

Nors nuo 2017 metų mažėja abiturientų, tais pačiais metais tęsiančių mokslus, visgi pertraukos metai Lietuvoje vis dar yra gana naujas reiškinys. CV-Online inicijavo tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kokia yra studentų patirtis ir požiūris į pertraukos metus (angl. gap-year).

Tyrimą atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, vadovaujami dėstytojos dr. Eglės Verseckaitės-Grzeskowiak.

Tyrime dalyvavo 325 19-26 metų amžiaus respondentai (iš įvairių aukštųjų mokyklų ir studijų programų), iš kurių 121 – dabar arba anksčiau turėjo pertraukos metus. Apklausa vykdyta internetu ir interviu būdu 2022 m. kovo˜–balandžio mėn.

Remiantis užsienio šaltiniais, pagrindiniai motyvai, dėl kurių baigusieji mokyklą ima pertraukos metus:

* Karjeros pasirinkimas: moksleiviai negali apsispręsti dėl savo ateities arba neturi pakankamai informacijos, reikalingos sprendimui priimti. Jie abejoja dėl studijų krypties ir būsimo karjeros kelio. Neapsisprendimas dėl savo karjeros gali būti rimta priežastis jauniems žmonėms daryti pertraukos metus.

* Psichinė sveikata ir akademinis pervargimas: mokiniai jaučia emocinį ar akademinį stresą, patiria perdegimą, psichologinius sutrikimus ir yra psichiškai išsekę, kad galėtų tęsti mokslus.

* Pasiruošimas būsimoms studijoms. Vienas iš veiksnių, verčiančių daryti pertrauką, yra žinių gilinimas ir pasiruošimas būsimoms studijoms. Turėdami pakankamai laiko, abiturientai gali be streso pasiruošti mokslams.

Taip pat laisvi metai būna:

* Suplanuoti, kai tikslingai pasirenkama padaryti pertrauką ir užsiimti tam tikra veikla, pvz. dirbti, savanoriauti, keliauti ir pan.

* Neplanuoti, kai pavyzdžiui, ne taip, kaip tikėtasi, išlaikomi egzaminai, neįstojama į norimą studijų programą ir pan.

Užsienio studentų patirtis rodo, kad per pertraukos metus studentai tampa brandesni – dažnas pradeda nepriklausomą nuo tėvų gyvenimą, tobulėja kaip asmenybės, ugdo įvairius įgūdžius, pvz. gerina bendravimo įgūdžius, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą įveikti stresą.

Ką apie pertraukos metus mano Lietuvos jaunimas?

Lietuvoje apie laisvus metus pagalvoja vis daugiau moksleivių, nors juos paimti išdrįsta ne kiekvienas. Apie pusė pertraukos metus paėmusių respondentų, tai padarė planuotai.

Dažniausiai pertraukos metus ima: neapsisprendus dėl karjeros kelio, noro užsidirbti, akademinio pervargimo, emocinio išsekimo, noro būti labiau nepriklausomu, neįstojus į norimą aukštąją mokyklą, kai nepatinka pasirinktos studijos.

Apklausos dalyviai minėjo, kad mokytojai laisvų metų tema apskritai nekalba, moksleiviai supažindinami su standartiniu mokykla – studijos – darbas keliu.

Pertraukos metus gana neutraliai vertina jų neturėję jaunuoliai. Jei turėtų galimybę pakeisti savo sprendimą ir paimti laisvus metus, tuo pasinaudotų apie trečdalis pertraukos nedariusių studentų. Dažnas jaunuolis, galvojantis apie pertraukos metus, jų nepaėmė dėl šeimos ir artimųjų spaudimo, baimės, kad gali prarasti motyvaciją studijuoti, atsilikti nuo bendraamžių bei sėkmingai įstojus į pasirinktą aukštąją mokyklą.

Žmonės, kurie padarė pertrauką, į ją žiūri pozityviau, nei tie, kurie jos neėmė.

Didžioji dauguma juos turėjusių itin teigiamai atsiliepia apie pertraukos metus. Jų manymu, verta padaryti metų pertrauką ir šią patirtį daugiau nei pusė jaunimo penkiabalėje sistemoje įvertino 5 balais. Jų manymu, jei nežinai, ką studijuoti ir turi planą, ką veiksi per laisvus metus, – pertrauką daryti verta ir ji pilnai pateisina lūkesčius, nes padeda rimtus pamatus ateičiai.

Labiausiai pertrauką paėmę studentai džiaugėsi, kad turėjo laiko atsikvėpti, įsiklausyti ir geriau pažinti save, o svarbiausia – išsiaiškinti bei pasirinkti tinkamiausias studijas.

Kai kurie studentai minėjo: jei galėtų kažką keisti per pertraukos metus, būtų juos tikslingiau suplanavę, išbandę skirtingas ir daugiau veiklų, daugiau keliavę ar dirbę užsienyje. Tačiau vertinant bendrą pasitenkinimą pertraukos metais, fiksuojami vien teigiami rezultatai. Laisvus metus turėję studentai sako, kad jie tapo brandesni, atsakingesni, finansiškai raštingesni, pagerėjo jų psichologinė būklė, pagerėjo užsienio kalbų žinios, bei laiko valdymo gebėjimai. Beje, noras studijuoti po pertraukos sumažėjo labai nežymiai.