Kai man buvo 15, gyvenau su šeima, bet atmosfera namuose priminė košmarą. Mačiau vienintelę išeitį – kuo greičiau užsidirbti pinigų ir pradėti gyventi savarankiškai. Užaugau Bronkse (prastos reputacijos Niujorko rajonas). Daugelis mano draugių buvo vyresnės už mane. Jos ir supažindino su šituo amatu. Būdavome išvežiojamos po skirtingus barus, kurių savininkai mokėdavo fiksuotą valandinį atlygį – už laiką, kurį ten praleisdavome. Jei nepažįstami vyriškiai užsakydavo mums koktelių, atlygis pakildavo. Žvelgiau į tokią veiklą kaip į savotišką pramogą, o aš juk mėgau smagiai leisti laiką. Nuoširdžiai nemaniau, kad užsiiminėju prostitucija, nors kartais ir sutikdavau pildyti vyrų fantazijas, vadinasi, iš esmės užsidirbinėjau kūnu.
Manau, kad tai ir buvo pirmas žingsnis link sistemingo parsidavinėjimo, mokėti už seksą galinčių klientų paieškų. Kurį laiką dirbau „go go“ šokėja, o besimokydama vyresnėse klasėse jau turėjau mane išlaikančių pagyvenusių gerbėjų. Dabar, žvelgdama į praeitį ir mąstydama apie darbą, aš tarsi imu suprasti, kad sekso industrija yra ne kas nors kita kaip visa mūsų visuomenė. Kas nors vis tiek traktuos jus kaip seksualinį objektą, nesvarbu, patiks jums tai ar ne.
Aišku, ar pasiryšite taip uždirbinėti pinigus – vien tik nuo jūsų priklausantis sprendimas. Aš dirbau ir per vaizdo kamerą, taip pat esu išbandžiusi vaidmenų žaidimus, teikusi eskorto paslaugas. Esu įsitikinusi, kad būti sekso pramonėje – tai mano pašaukimas.
Manau, kad sekso pramonę reikia dekriminalizuoti, nors negalvoju, kad verta ir legalizuoti. Man nepatiktų, jeigu valstybės vadovybė turėtų teisę spręsti, kaip galiu elgtis su savo kūnu. Darbas šioje industrijoje leidžia mums likti nepriklausomoms (aišku, todėl, kad tuo užsiimame savo noru, nesame verčiamos taip elgtis).
Kai studijavau pirmame kurse, buvau išprievartauta universiteto bendrabutyje. Šis įvykis sunaikino visą mano savastį. Siekdama susigrąžinti iš po kojų slystančią žemę ir gebėjimą vėl kontroliuoti savo gyvenimą, nutariau imtis meninio projekto, kuriame sau skyriau dominatriksės vaidmenį (valdovė seksualiniuose vaidmenų žaidimuose). Taip ir įsijaučiau į moters, kuri „žudo“ bendrakursius priešais tą pastatą, kuriame jie mane išžagino, amplua. Taip elgdamasi jaučiausi tokia galinga ir graži, kaip niekada anksčiau. Mėgavausi suvokimu, kad mano košmarų vieta pamažu virsta mano galių teritorija.
Apskritai, man visada imponavo dominatriksės. Į jas žvelgiau kaip į dievybes. Iš pradžių jų vaidmenį prisiimdavau tiktai dėl pramogos. Viskas pasikeitė, kai kitos merginos dominatriksės man išaiškino, kad vyrai, su kuriais tariausi pramogaujanti, yra klientai, todėl privalo man mokėti. „Tavo vaidyba yra verta pinigų“, – sakė jos. Ir štai jau beveik metai tasai užsiėmimas yra mano profesija.
Darbas sekso pramonėje privertė pasikeisti. Dėl šito aš džiaugiuosi. Svarbiausias dalykas, kurį padėjo suprasti dabartinis mano darbas, yra tai, kad niekas, išskyrus mane pačią, neturi teisės spręsti, kaip eksploatuoti savo kūną. Kadangi esu juodaodė, neretai tenka susidurti su objektyvizavimo ir fetišizavimo apraiškomis. Vis dėlto vien tik todėl, kad įsitraukiau į sekso pramonę, aš sugebėjau vėl pasijusti seksuali. O jei kas nori pasinaudoti manimi arba mano laiku, lai už tai moka pinigus.
Žinoma, sekso pramonė turi savų minusų. Pavyzdžiui, mane liūdina kitų moterų noras sugėdyti mane dėl to, kuo užsiimu. Jos bando pateikti argumentų, paaiškinti man, kas joms nepatinka. Visos jos primena feminizmo idėjas mėginančius aptarinėti vyrus. Kodėl gi jos kalba apie tai, ko visiškai nesupranta? Kodėl mėgina kažką man įrodyti, paprieštarauti? Juk šitokiu elgesiu vien tik nuvertina tai, kuo aš gyvenu. Be to, kurių galų man aiškinti, kad negerbiu savęs, kadangi sugebu užsiimti tokiu darbu? Aš juk pakankamai protinga, kad išsireikalaučiau atsiskaitymo. O jos užsiima tuo neatlygintinai, bet tai, savaime aišku, vien tik jų pasirinkimas.
Į sekso pramonę įsitraukiau dar besimokydama universitete. Tada teko mokėti ir už mokslą, ir už būstą, ir už viską, ko reikėjo studijoms (studijavau aprangos dizainą). Matyt, jau aišku, kad man trūks plyš reikėjo pinigų ir nemažai. Iš pat pradžių ėmiau internetu pardavinėti nuosavus apatinius drabužius. Deja, pajamų vis viena stigo, o sekso pramonės variantas atrodė gana patrauklus. Be to, jis garantavo anonimiškumą. Prisistačiau kaip nebinarinio lytiškumo asmuo (toks, kuris nepriskiria savęs vienai iš dviejų tradicinių – vyro ar moters – lyčių), nes niekada nebuvau linkusi tapatintis su fizinėmis savo ypatybėmis. Kaip tik todėl internetu teikiamos seksualinio pobūdžio paslaugos man tinka kuo puikiausiai. Toks darbas man teikia malonumą, aš mėgstu bendrauti, santykiauti su žmonėmis ir taip pardavinėti savo paslaugas, kad man nekiltų jokios rizikos, bet sugebėčiau tenkinti klientų poreikius.
Sekso pramonės privalumu aš laikau tai, kad galima pačiam nusistatyti taisykles ir apsibrėžti ribas. Pažįstu begalę žmonių, kurie už pinigus dirba su vaizdo kameromis, užsiima sekstingu (intymaus pobūdžio asmeninių nuotraukų ir žinučių siuntinėjimas) arba pardavinėja savo apatinius. Seksualinių paslaugų teikimas apima daug daugiau sričių, nei daugelis įsivaizduoja. Galima savarankiškai apsispręsti dėl fetišų ir to, kas atrodo priimtina, taip pat dalytis patirtimi su kitais. Bendravimas nebūtinai turi būti orientuotas tik į seksą.
Klientų pavyksta susirasti įvairiuose portaluose – „Instagram“, „FetLife“, „Seeking Arrangements“, „Kiek“, „Twitter“, „Tumblr“. Jų amžiaus diapazonas varijuoja nuo koledžo studentų iki septyniasdešimtmečių vyriškių. Dažniausiai pardavinėju apatinius ir užsiiminėju sekstingu, prisiimdama virtualios širdies draugės vaidmenį. Tarp mano klientų yra ir vienišų vaikinų, ir ką tik išsiskyrusių vyrų, ir vyrų transvestitų, ir net translyčių moterų. Kaip matote, tenka darbuotis su įvairiais piliečiais ir atsidurti įvairiose nišose. Tai nuostabu, kadangi iš esmės juk siūlau tas pačias paslaugas, tačiau kiekvienas žmogus susidomi jomis dėl savų sumetimų. Internetu galima patenkinti bet kokį pageidavimą, todėl tai ideali terpė sekso darbuotojui.
Kad noriu dirbti sekso pramonėje, man regis, supratau dar būdama labai jauna. Būdama vos 12–13 metų pradėjau lankytis striptizo klubuose. Man visada imponavo striptizo šokėjos, todėl ir pati ateityje ketinau užsiimti kažkuo panašiu, tik neįpareigojančiu fiziškai kontaktuoti su kitais žmonėmis. Štai kodėl pasirinkau internetinę vaizdo kamerą. Darbas primena striptizą, bet viskas vyksta internetu. Kai tapau vaizdo kameros modelis, susidomėjau fetišizmu ir viskuo, kas su juo susiję. Mano darbe viso to yra. Klientai kartais net vadina mane pyragaičiu.
Sėstis ant torto be kelnaičių ir patirti iš to seksualinį malonumą taip pat yra viena iš fetišizmui priskiriamų seksualinių praktikų, apimančių ir apsinuoginimą. Per virtualius pokalbius dažnai tenka išgirsti prašymų atsisėsti ant kokių nors daiktų taip, kad jie susiplotų. Mane domina balansas tarp kažko išties gražaus, subtilaus bei tyro ir tuo pačiu metu seksualaus bei jaudinančio.
Dirbdama tokį darbą pradėjau kitaip jausti savo kūną. Pažįstu kiekvieną jo centimetrą. Tiksliai žinau, kaip atrodau, kadangi kone ištisas dienas praleidžiu priešais kamerą. Seksas realybėje tiktai padėjo dar labiau pasitikėti savimi, pagilino supratimą, kaip naudotis savo kūnu sąveikaujant su žmonėmis. Dabar aš labai gerai žinau, kokia esu iš tikrųjų, ir visada pasistengiu išlikti savimi. Nebandau nieko nuslėpti ar pagražinti. Jei atvirai, aš su niekuo nesusitikinėju nuo tada, kai įsitraukimas į sekso pramonę tapo kasdieniu mano darbu. Tokią profesiją kaip mano toleruoja ne kiekvienas, todėl ir tenka laukti tam nusiteikusio žmogaus. Puikiai žinau, kad partneriui tokia našta gali pasirodyti per sunki.
5 istorija
Sekso darbuotojų gyvenimas gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, mane supa vien glamūras – vardinės rankinės, pasivažinėjimai prabangiausiais automobiliais (aš niekada nesinaudoju viešuoju transportu). Pavyksta gauti tai, ko nori. Ir gauti labai greitai. Kadangi į mus žiūrima kaip į fantaziją, neverta nieko imti į širdį. Man moka ir aš pildau svajones. Tokie kaip mano plaukai, išvaizda ir tautybė dabar ant bangos. Ypač toks įvaizdis imponuoja turtingiems pagyvenusiems vyrams ir eskorto paslaugų pageidaujantiems piliečiams. Kuo ryškesni etniniai bruožai, kuo dailesnė figūra ir veidas, tuo didesnė paklausa. Aišku, mes turime tuo naudotis.