Garsiai floristei darbas gėlių turguje buvo žiauriausia, bet geriausia mokykla: savo kailiu patyriau visus konkurencijos niuansus

Floristė, floristikos kursų organizatorė ir vedėja Inesa Borkovska, sako, kad Lietuvoje floristo profesija dar labai jauna, dar nėra ir aiškaus supratimo, kas yra floristas ir kokios jo pareigos. Dar tik formuojasi pirmosios mokyklos, vyksta įvairios diskusijos, ryškėja profesijos atsakomybės.

– Inesa, kaip turėčiau jus pristatyti: verslininkė, floristė, vestuvių planuotoja-dekoratorė ar floristikos mokytoja-trenerė?

– Visi šie apibūdinimai man tinka, tačiau tiksliausias, ko gero, būtų – verslininkė. Jau daugiau nei 14 metų vystau savo gėlių verslą, o tai reiškia, kad esu atsakinga už viską: už kolektyvą, pardavimus ir jų skatinimą, reklamą. Ant mano pečių gula ir visų sezoninių, asmeninių švenčių organizavimas, planavimas bei dekoravimas. Tarp jų, žinoma, ir vestuvės. Dažnai pati savo salone stoviu ir už prekystalio ir, tiesą sakant, tomis dienomis jaučiuosi pati laimingiausia, nes tada visą savo laiką skiriu kūrybai ir bendravimui su klientais. Čia norėčiau pasidžiaugti ir pedagogo diplomu, kuris man labai praverčia vedant floristikos mokymus. Nedrįstu vadintis trenere, nes jis, mano supratimu, yra tas žmogus, kuris dirba tik su mokymais ir kitų kvalifikacijos kėlimu, tačiau galiu save įvardinti mokytoja ar mentore. Mano mokiniai grįžta ne tik tęsti floristikos amato paslapčių, bet ir pasimokyti gyvenimo būdo ar gėlių verslo subtilybių.

– Kaip manote, ar Lietuvoje yra daug karjerą padariusių floristų? Kokie pasiekimai rodo, kad floristikos specialistas pasiekė karjeros aukštumų?

– Floristo profesija Lietuvoje dar labai jauna. Gal todėl neturime aiškaus supratimo, kas iš tiesų yra floristas, kokios jo pareigos ir atsakomybės. Vis dar vyksta debatai tarp meninės ir komercinės floristikos atstovų – kurie svarbesni.

Galiu pasakyti, kad Lietuvoje floristika, pirmiausia, yra amatas, kuris gali būti finansiškai sėkmingas, ir žmogui, kuris turi pašaukimą, suteikti visišką kūrybos laisvę bei savirealizaciją. Kalbant apie floristiką, labai svarbu atskirti gėlių verslą nuo floristo profesijos. Lietuvoje floristų menininkų, pasiekusių karjeros aukštumų, tikrai turime nedaug. Liūdniausia, kad apie juos beveik nieko nežino plačioji auditorija, nes apie juos beveik nerašo žiniasklaida. Meninės floristikos atstovai, kaip ir bet kurios kitos meno šakos menininkai, dažniausiai tyliai kuria uždarame rate, dalyvauja įvairiuose konkursuose ir, dažniausiai, pripažinimo sulaukia kur nors užsienyje, o ne čia, Lietuvoje.

– Ar teisingai suprantu, kad kitose Europos šalyse floristo karjera vertinama labiau nei Lietuvoje?

– Žinoma. Užsienyje floristika labiau išvystyta meno šaka nei Lietuvoje. Vien mokymų didžiosiose Europos šalyse galima rasti kur kas daugiau ir įvairesnių nei Lietuvoje. Ir literatūros apie floristiką gerokai daugiau yra išleista kur nors Anglijoje, Prancūzijoje ar kaimyninėje Lenkijoje. O ir patį gėlių verslą didžiosiose Europos šalyse vystyti žymiai lengviau ir paprasčiau dėl kelių aspektų – didesnė rinka, didesnis gėlių pasirinkimas.

Iš tiesų mums visiems visi keliai atviri – niekas nedraudžia karjerą daryti ar parodas rengti ir užsienio šalyse. Vienas, man asmeniškai, sektinų pavyzdžių būtų Marius Gvildys, kuris geidžiamas floristikos mokytojas yra ne tik Lietuvos, bet ir užsienio floristikos mokyklose. Floristui menininkui svarbiausia yra atrasti savo braižą, turėti aiškų savo klientų ratą, dalyvauti ir patiems organizuoti parodas, konkursus, rengti profesinius straipsnius, burti floristų bendruomenę ir, žinoma, dalintis savo darbais su kitais.

– Kada ir kaip jūs pati pradėjote pažintį su gėlių verslu?

– Pažintį su floristika pradėjau prieš dvidešimt dvejus metus. Pirmieji žingsniai prasidėjo nuo floristikos padėjėjos pareigų gėlių salone. Vėliau parduotuvės vadovė, pamačiusi, kad turiu gyslelę ir esu kūrybinga, išsiuntė mane mokytis floristikos meno. Įgijau supratimą, kas yra floristika, išmokau kurti puokštes.

Jaučiau, kad tai mano sritis, tačiau buvo sunku derinti motinystę ir darbą gėlių salone, todėl tuo metu teko ieškoti kito darbo su patogiomis, man kaip mamai darbo valandomis. Įsidarbinau parduotuvėje, kurioje galėjau realizuoti savo kūrybinį potencialą – generuoti ir įgyvendinti įvairias idėjas, rūpintis prekių asortimentu. Turėjau kūrybinę laisvę ir galėjau realizuoti savo idėjas. Tada ir supratau, kad man patinka darbas su klientais ir gėlėmis. Pradėjau svajoti apie nuosavą verslą. Aišku, verslui reikėjo pasiruošti: laukti tinkamo momento, patogios lokacijos parduotuvei ir finansų. Supratusi, kad tikrai noriu dirbti su gėlėmis, įsidarbinau gėlių turguje. Gėlių turgus, ko gero, žiauriausia, bet tuo pačiu ir geriausia mokykla, ypatingai, jeigu norisi išmokti, pažinti kuo platesnį gėlių asortimentą, perprasti ir suprasti klientus bei jų poreikius, savo kailiu patirti visus konkurencijos privalumus ir, žinoma, išmokti planuoti užsakymus ir įgyti verslumo patirties.

Savo verslą įkūriau 2008 metais. Šiandien stebiuosi savo drąsa. Lietuva buvo ką tik po didžiulės ekonominės krizės. Tais laikais nebuvo socialinių tinklų ar platformų, kuriose būtų galima pasisemti idėjų ar gauti patarimų. Šiandien bepigu pradėti gėlių verslą, nes galima idėjų prisirinkti ir įkvėpimo pasisemti iš viso pasaulio floristų, o man tada reikėjo kliautis tik savo žiniomis ir patirtimi.

– Kaip manote, kas lėmė jūsų verslo sėkmę?

– Mano užsispyrimas, drąsa ir patirtis. Pradėdama verslą turėjau sukaupusi beveik dešimt metų patirties floristikoje. O kita pagrindinė mano sėkmės priežastis buvo ir vis dar yra – nuolatinis tobulėjimas. Visus tuos metus mokiausi: baigiau ne vienus floristikos mokymus, mokiausi ir verslo subtilybių, visada sekiau tendencijas, turėjau aiškų tikslą ir jo siekiau.

Pirmoji gėlių parduotuvė, kurią įkūriau gimtajame Rudaminos miestelyje, man labai brangi – daug širdies į ją įdėta. Gal todėl net ir po tiek metų ji sėkmingai veikia ir, tikiuosi, dar ilgai veiks. Atidariusi parduotuvę galėjau sustoti ir tiesiog mėgautis darbu bei džiaugtis finansine sėkme. Tačiau man norėjosi kažko daugiau, norėjosi plėstis, ieškoti naujų iššūkių. Tada išsikėliau naujus tikslus ir ėmiau jų siekti. Buvo visko – ir skaudžių nusivylimų partneriais ir finansinių nuosmukių, tačiau žinojau, kad visi sunkumai laikini.

COVID-19 sukelta pandemija gėlių verslui taip pat kaip reikiant smogė. Tačiau vietoj to, kad skųsčiausi – atidariau internetinę parduotuvę, kuri dabar sėkmingai veikia. Žmonės pakeitė įpročius ir dabar gėles dažniau užsako internetu, nei perka fizinėje parduotuvėje. Savo klientams nuolat pasiūlau naujų paslaugų, vedu mokymus, aktyviai dalyvauju profesinėje veikloje – lankausi floristų susibūrimuose, dalyvauju įvairiose parodose ir pati jas organizuoju, kaskart vis sugalvoju kokių nors naujų įdomių projektų, kuriuose galiu realizuoti savo idėjas.

Labai džiaugiuosi, kad pradėjau organizuoti ir vesti floristikos kursus. Dalintis savo žiniomis, perduoti patirtį man, kaip savo srities ekspertei, teikia didžiulį pasitenkinimą ir euforiją. Jaučiuosi svarbi ir naudinga kitoms moterims, kurios šiuo metu dar tik siekia savo svajonės ar floristo karjeros. Floristikos kursus vedu ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu – prie jų prisijungia moterys iš viso pasaulio. Ypač malonu, kai sužinau, kad specialiai į individualius mano mokymus mūsų šalies emigrantės atvyksta iš užsienio. Esu turėjusi mokinių iš Italijos, Norvegijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir net iš Kanados. Savo mokymų programą nuolat atnaujinu ir tobulinu, gal todėl mano mokiniai grįžta po kelis kartus. Smagiausia, kad vos paskelbus apie kursus, vietos užsipildo per kelias dienas. Tai rodo, kad floristika dabar “ant bangos” ir žmonės ne tik domisi ir svajoja apie gėlių verslą, bet ir galvoja, kad tai įdomi ir pelninga veikla.

– Daugeliui gėlių verslas atrodo labai romantiškas. O kaip yra iš tikrųjų?

– Iš tiesų tai – ir labai romantiškas, ir įdomus, ir dinamiškas darbas. Visų pirma, visada esi apsuptas gėlių, antra, nuolat bendrauji su klientais. Jeigu žmogus turi pašaukimą ir jam patinka kurti puokštes, dirbdamas floristu tikrai niekada nenuobodžiaus. Čia nėra laiko rutinai, nes gėlės reikalauja nuolatinės priežiūros. Todėl, tai ne tik romantiškas, bet ir labai sunkus darbas. Kuriant puokštes daug laiko praleidžiama stovint, be to, gėles reikia sutvarkyti – nuvalyti lapus, spyglius, nuolat keisti vandenį. Gėlės reikalauja ypatingos priežiūros – vėsios patalpos, be to, jos labai trapios ir trumpalaikės. Todėl labai svarbu jas laiku realizuoti. Kitu atveju, laukia nusivylimas – nuostolis. Dirbant su gėlėmis, reikia ne tik patirties, pašaukimo, bet ir labai daug kantrybės.

– Kaip iš tiesų atrodo floristo darbas ir ko nemato klientas?

– Klientas mato ir gauna tik gražias puokštes. O kad jas gautų, gėlininkui reikia pasirūpinti užsakymu – nuvažiuoti į bazę ir tų gėlių atsivežti. Reikia jausti rinką – paskaičiuoti ir numatyti, kiek ir kokių gėlių tą savaitę reikės. Floristai-dekoratoriai paprastai dirba naktimis, kad svečiai ryte galėtų mėgautis šviežiais augalais išpuošta aplinka. Didžiosios šventės floristams taip pat didžiulis iššūkis – reikia gerai joms pasiruošti. Prieš Valentino, Motinos dieną ar Kovo 8-ąją ir man tenka kelias naktis be miego dirbti, kad įvykdyčiau visus užsakymus ir padaryčiau savo klientus laimingus. Prisipažinsiu, tuomet vos spėju galvoti apie kiekius ir kokybę, miegui laiko beveik nelieka. Norint turėti savo gėlių parduotuvę, neužtenka būti vien talentingu floristu, reikia išmanyti ir verslo pagrindus, būti versliam, mokėti vadovauti komandai, planuoti užsakymus ir savo laiką.

– Su kokiais sunkumais susiduria gėlių verslo atstovai?

– Gėlių verslas labai platus ir gali būti kelių skirtingų modelių: didmeninė, mažmeninė prekyba gėlėmis, fizinės, internetinės parduotuvės, vieno floristo-verslininko dirbtuvės ar gėlių salonų tinklas. Kiekvienas šis gėlių verslo modelis turi savo specifiką. Aš atstovauju smulkaus gėlių verslo atstovus, todėl mano iššūkiai mažesni ir rizika mažesnė. Su kokiomis problemomis susiduriu? Man tenka visi tie patys iššūkiai kaip ir bet kuriam kitam smulkiam verslui – darbuotojų trūkumas, nesąžininga konkurencija.

– Ar jau Lietuvoje pakankamai vertinama ir gerbiama floristo profesija?

– Žmonės vis dar nemoka vertinti floristo darbo ir laiko. Vis dar klientai nesupranta, kad floristas – profesionalus specialistas, kuris planuoja savo laiką ir konsultacijai pas jį, kaip ir pas bet kurį kitą specialistą reikia užsirašyti. Lygiai taip pat iš anksto reikia užsakyti ir puokštes ar gėlių kompozicijas, sveikinimus, jei planuojate gėles siųsti. Dažnas klientas galvoja, kad ateis į gėlių parduotuvę ar saloną ir ras viską, ko jam reikia. Deja, ne visada taip pasiseka.

Pirmiausia, ne visada darbo vietoje rasite floristą, kartais už prekystalio bus floristo padėjėjas ar gėlių pardavėjas, kuris gali neturėti kompetencijos sukurti šventinės puokštės. Kita vertus, jei ir sutiksite floristą parduotuvėje, jis gali turėti užsakymų ir tiesiog neturėti galimybės jumis pasirūpinti. Klientai vis dar nemato skirtumo tarp gėlių prekybos vietos, gėlių salono ir gėlių dirbtuvių. Taip pat dažnai nesupranta skirtumo tarp naujoko iš Tik Toko ir floristo menininko, todėl kartais dėl to labai liūdna. Ir trečia, gėlių verslas neturi jokio užnugario – tai reiškia, nėra jokios bendruomenės ar asociacijos, kuri gintų ar atstovautų šią gildiją.

– Mokymų ir kursų metu laisvai dalijatės patirtimi, kurią sukaupėte per dvidešimt metų, sakykite, ar nebijote konkurencijos?

– Konkurencija yra pats geriausias būdas, motyvuojantis neužmigti ant laurų ir tobulinti savo verslą. Aš nieko nebijau. O tos moterys ir merginos, kurias išmokiau floristikos subtilybių, tampa ne mano konkurentėmis, o kolegėmis. Galiu tik pasidžiaugti, kad visoje Lietuvoje turiu didžiulę palaikymo komandą. Stebiu, kaip jos kuria ir kiekvienos darbuose matau savo braižą ir tai mane džiugina – jaučiuosi įkvėpėja ir mokytoja.

Man labai smagu, kad aš pirmoji išdrįsau kalbėti apie komercinę floristiką, pirmoji sudariau mokymų programą ir pradėjau to mokyti kitus. Šioje srityje jaučiuosi ypatingai stipri, nes mokau to, ko pati išmokau per dvidešimt metų vystydama gėlių verslą. Viskas, ką sakau, perleista per mano asmeninę patirtį.

– Kokių gabumų ir savybių reikia geram floristui?

– Floristas – tai menininkas, todėl reikia talento, kūrybiškumo, kantrybės, darbštumo. Visose srityse praverčia gebėjimas greitai ir tikslingai priimti sprendimus, prisitaikyti prie naujovių, tendencijų išmanymas ir sekimas bei, žinoma, empatija. Išmanyti tai, kas dabar madinga ir patrauklu, būtina, nes kitu atveju, sunku bus realizuoti savo kūrybą. Taip pat labai svarbu jausti, ko nori ir ko reikia klientams.

– Kokių patarimų duotumėte svajojantiems apie floristo karjerą?

– Svarbiausia, susidūrus su pirma nesėkme, nenuleisti rankų. Jeigu tai yra jūsų kelias, apsišarvuokite geležine kantrybe ir dirbkite. Kad ir koks greitas šiuolaikinis pasaulis būtų, aš savo mokiniams visada patariu karjeros siekti mažais žingsneliais.

Pradėti nuo floristo padėjėjo, kuris valo vazas, tvarko gėles ir gali matyti visą gėlių parduotuvės virtuvę iš vidaus. Tada jau galima tapti asistentu ir dirbti gėlių parduotuvėje – padėti kurti nesudėtingas puokštes ir gėlių kompozicijas.

Visi, kurie nori tapti floristais, turi praeiti šiuos etapus. Net ir floristai, baigę floristikos profesinę mokyklą, atėję atlikti praktikos pirmiausia dirba pačius paprasčiausius darbus.

Tada labai svarbu žinios. Ir nesvarbu, kur nuspręsite mokytis – profesinėje mokykloje ar privačiuose kursuose, labai svarbu, kad rastumėte mokytoją ar programą, artimiausią jūsų braižui. Net jeigu ir turite didžiulį talentą kurti, jaučiate spalvas, formas – elementarios techninės žinios bei floristikos pagrindai vis tiek būtini. O tada svarbiausia išsikelti tikslus ir jų siekti.