Išgirdę, kad tėvai baugina vaikus policijos pareigūnais, prieina: jie turi suprasti, kad šios profesijos žmonės dirba vardan gerų tikslų

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus viršininkas Darius Krunglevičius bei vyriausiasis specialistas Ričardas Knatauskas – pareigūnai, kuriuos galima sutikti ne tik specialių operacijų ar masinių renginių metu.

Pajuto didelį susidomėjimą

Policijos pareigūnai kartais lankosi ir ugdymo įstaigoje, kur savo profesiją pristato mažiesiems piliečiams. Anot Specialiosios parengties pareigūnų, tokios „užklasinės“ veiklos jie ėmėsi neplanuotai – viskas prasidėjo nuo to, kai pristatyti savo profesiją D. Krunglevičiaus paprašė jo antrokės dukters mokytoja.

„Atvažiuojame, o vietoje vienos klasės, atėjo keturios. Sulaukėme labai didelio dėmesio. Tokių susitikimų metu vaikams aprodome savo darbo priemones, kuo įmanoma paprasčiau pristatome savo profesiją, o kai atvyksta kinologai, vaikai išvysta ir jų pasirodymus“, – kalbėjo D. Krunglevičius, kuris yra sukaupęs 26 metų patirtį policijoje.

„Atrodė, kad visas darbas toje mokykloje trumpam sustojo, visi vaikai su mokytojais prilipo prie langų – toks susidomėjimas labai maloniai nuteikia“, – pridurdamas juokėsi R. Knatauskas, kuris policijos pareigūnu dirba jau dešimtmetį. Jis antrino kolegai, jog mažesniems vaikams net ir antrankiai gali suteikti neišdildomą įspūdį.

Pasiteiravus, ar lengva susikalbėti su vaikais, kai pareigūnai dažniausiai „turi reikalų“ su šiek tiek kitokia auditorija, D. Krunglevičius ilgai nesvarstęs atsako, kad sunku nėra, tačiau tenka rinkti žodžius. „Bendraudami su vaikais pasakojimuose apie darbą dažniausiai vartojame tokius žodžius kaip „geriečiai“, „blogiečiai“ ir apie savo profesiją aiškiname kuo suprantamiau. Su vyresniais moksleiviais šiek tiek paprasčiau – juos labiau domina ginklai“, – šypsojosi pašnekovas.

R. Knatauskas pasakojo, kad smagiausia atsisveikinant su vaikais matyti laimingus ir besišypsančius jų veidus. „Tuomet ir mes pasikrauname teigiamų emocijų“, – kalbėjo R. Knatauskas.

Apie pareigūno profesiją reikia pasakoti nuo mažens

Deja, pareigūnų teigimu, vis dar pasitaiko tėvų, kurie, pamatę policijos pareigūnus, vaikus gąsdina. „Kartais tekdavo patruliuoti mieste, vieną tų kartų mane pamačiusi mama, atsisuko į savo vaiką ir pasakė, jeigu šis neklausys, prie jo prieis policijos pareigūnas. Išgirdęs šiuos žodžius priėjau prie vaiko ir pradėjau jį kalbinti, paspaudžiau ranką, o mamos prašiau negąsdinti vaiko policijos pareigūnais. Vaikai turi suvokti, kad policijos pareigūnai nėra jų priešai. Todėl ir smagu nuvykti į mokyklas, gal bent vieno vaiko širdelę pavyks suvirpinti ir jis užaugęs taps policijos pareigūnu“, – kalbėjo D. Krunglevičius.

Kolegai pritaria ir R. Knatauskas. „Jeigu renginio metu į mus pabaksoja tėveliai, o mes tuo metu turime galimybę ir išgirstame vieną ar kitą repliką, visuomet bandome prieiti prie vaikų ir tuos stereotipus panaikinti. Vaikai jokiu būdu neturi bijoti policijos pareigūnų. Jie turi suprasti, jog šios profesijos žmonės dirba vardan gerų tikslų. Galbūt tėvai taip bando nusimesti atsakomybę, pabaksnoja į pareigūną ir tikisi, kad vaikas klausys, bet su vaiku reiktų ieškoti kitokio ryšio“, – dėstė pašnekovas.

Svajojo nuo vaikystės

Specialiosios parengties skyriuje šiuo metu dirba 21 pareigūnas. Pagrindinės tokio skyriaus pareigūnų funkcijos yra specialiosios sulaikymo operacijos, reagavimas į didesnio pavojaus įvykius, viešosios tvarkos palaikymas arba atstatymas masiniuose renginiuose.

D. Krunglevičius prisiminė, jog pats policijos pareigūnu norėjo tapti dar mokyklos suole. „Mama pasakojo, kad nuo penktios klasės piešiau policijos pareigūnus. Tuo metu ši profesija buvo visiškai nepopuliari, tačiau šis noras taip ir neapleido“, – šypsojosi pašnekovas. Jis pridūrė, kad dar mokyklos laikais visuomet norėjo apginti silpnesnius klasės draugus, dažnai įvykių sūkuryje atsidurdavo ir pats, bet vis tiek jausdavosi nepakeliamai gerai. „Atrodo, kad nuo mažens vadovavausi šūkiu ginti, saugoti ir padėti. Manau, kad kartais ne žmogus pasirenka profesiją, o ji jį“, – pasakojo jis.

Nuo vaikystės apie šią profesiją svajojo ir jo kolega R. Knatauskas. „Tėtis turėjo pusbrolį, kuris tapo policijos pareigūnu – kai pamačiau su uniforma, labai juo susižavėjau. Ši profesija jau nuo mažens asocijavosi su disciplina, gėriu, tvarka. Lankiau krepšinio mokyklą, todėl turėjau du pasirinkimus – tapti krepšininku arba policijos pareigūnu. Vis tik nusprendžiau rinktis realistiškesnę profesiją“, – prisiminė R. Knatauskas. Pareigūnas pripažino: atskleidęs savo planus klasės draugams, didelio palaikymo nesulaukė, tačiau po kelių metų policijos pareigūnais panoro tapti dar trys klasiokai. „Vienas policijos pareigūnu dirba iki šiol“, – šypsodamasis pasakojo policijos pareigūnas. R. Knatauskas pridūrė, jog iš dalies išsipildė ir kita jo svajonė – jis priklauso ir Kauno apskr. VPK krepšinio komandai.

Specialiosios parengties skyriaus pareigūnai tvirtino, jog nė kiek nesigaili šios profesijos pasirinkimu. Ir pridūrė, kad ją rinktis verta ne tik dėl darbo su modernia technika, nuolat atsinaujinančia ginkluote bei ekipuote, bet ir dėl geresnio psichologinio pasiruošimo, disciplinos pagrindų įgijimo bei prasmingumo.

Kauno apskr. VPK informacija