Testuotojų dienos atsiradimo istorija kelia šypseną – šią dieną 1945 m. Harvardo universiteto testuotojai, tikrindami skaičiavimo mašiną „Mark II Aiken relay calculator“, tarp mechaninės relės rado įstrigusį drugelį. Vabzdžio pašalinimą iš įrenginio jie įvardino kaip „debugging“ (liet. vabalo pašalinimas). Ir nors testuotojų darbo specifika per šiuos dešimtmečius gerokai pasikeitė, šis terminas „prilipo“ testuotojų žodyne kaip įvairių klaidų, trukdančių kompiuterinės programoms veikti, apibūdinimui. Šiandien testuotojai ir toliau išlieka geidžiami specialistai, o žmogiškųjų išteklių ekspertai teigia, kad tai gera karjeros IT srityje pradžia.
Paklausa nuolatinė
Pasak Karolio Česonio, personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ projektų konsultanto, testuotojo specialybė Lietuvoje visuomet būdavo viena populiaresnių darbo rinkoje. „Nors, paanalizavus rinką ir jos proporcijas, testuotojų poreikis yra šiek tiek mažesnis negu programuotojų, tačiau paklausa yra stabili ir nuolatinė. Vadinasi, rasti darbą tikrai nėra iššūkis. Be to, tai yra puikus pirmasis laiptelis žmonėms, kurie nori pradėti arba visiškai pakeisti savo profesiją. Tą supranta ir dažna įmonė, dėl to yra sudaromos puikios sąlygos specialistams su minimalia patirtimi ar kartais ir visai be jos tapti testuotoju“, – pranešime žiniasklaidai sako K. Česonis.
Kalbant apie sektorius, pastebima, kad testuotojų ieško vis platesnis įmonių ratas – ne tik technologijų verslai, IT kompanijos. Ekspertai aiškina, kad vis daugiau įmonių siekia dirbti pagal geriausias praktikas esančias rinkoje ir užtikrinti savo paslaugų ir produktų kokybę. „Būtent testuotojai yra vieni pagrindinių specialistų, padedančių įgyvendinti tokius tikslus“, – pritaria K. Česonis. „Šiandien testuotojai įtraukiami į įvairius paslaugų ir produktų kūrimo etapus, jų įžvalgos ir rastos klaidos leidžia rinkai pasiūlyti išbaigtus ir kokybiškus produktus, sistemas ar paslaugas.“
Galima užsidirbti
Žmogiškųjų išteklių specialistai testuotojo poziciją apibūdina kaip plačias karjeros galimybes turinčią profesiją. Pasak „Alliance for Recruitment“ atstovo, įgavus testavimo žinių, vėliau galima gilintis į procesų valdymą, duomenų analitiką, kodavimo ar automatizavimo sritis ir taip kilti karjeros laiptais daugelyje įmonių.
„Nuo to priklauso ir testuotojo gaunamas darbo užmokestis. Visai be patirties, pradedantys testuotojai šiandien gali tikėtis gauti apie 800–900 eurų. Srities ekspertų atlyginimai, ypač tų, kurie turi automatizavimo patirties, atlygiai sparčiai šauna į viršų – galima lengvai uždirba 2300–2500 ar net daugiau eurų“, – sako K. Česonis.
Ekspertas pastebi, kad nemažai testuotojų taip pat gali gana nesunkiai persikvalifikuoti į programuotojus. Be to, daugelis šiuolaikinių įmonių dabar siūlo įvairius mokymus ar jų programas, tad viskas priklauso nuo pačio darbuotojo pasirinkimo ir savo karjeros vizijos.
Testuoti pradėjo prieš 9 metus
Laurynas Černius, šiuo metu vadovaujantis testuotojų komandai kompetencijų centre „Telia Global Services Lithuania“, testuoti pradėjo prieš beveik dešimtmetį, kai testuotojo pozicija dar nebuvo tokia populiari Lietuvoje.
„Kokybės užtikrinimo srityje atsidūriau, galima sakyti, netikėtai – po studijų dar nebuvau apsisprendęs, kur ir ką dirbsiu, bet be veiklos sėdėti irgi nenorėjau, tad susiradau praktiką būtent testavimo srityje. Ne visiškai supratau, ką tiksliai turėsiu daryti, bet tuo metu vadovavausi moto „Nepabandęs, nesužinosi!”, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, labai tinka testuotojo profesijoje“, – savo karjeros pradžią prisimena L. Černius.
Pasak jo, trumpai apibūdinti testuotojo darbą šiandien jau beveik neįmanoma – taip stipriai jis išsiplėtė, o įvairiose įmonėse testuotojo veikla gali labai skirtis. „Testuotojo darbas labai dinamiškas ir tuo pačiu kartais konkrečiai neapibrėžtas. Kiekvieną dieną sužinai ir išmoksti naujų dalykų – tiek technologijų, tiek verslo subtilybių. Todėl nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas yra neatsiejama testuotojo karjeros dalis. Tai ypač didelis privalumas tiems žmonėms, kurie siekia nuolat augti ir plėsti savo kompetencijas“, – pasakoja L. Černius, šiuo metu vadovaujantis daugiau nei 20-ies testuotojų komandai.
Jis pritaria žmogiškųjų išteklių specialistams, kad testuotojui darbų visada užteks, nes šiandien rinkoje reikia įvairių specializacijų specialistų – našumo, automatizavimo, UX ir panašiai.
„Pavyzdžiui, mes „Telia Global Services Lithuania“ dirbame susiskirstę į tris testavimo komandas, kurių pagrindinis tikslas užtikrinti, kad „Telia“ klientai Švedijoje galėtų greitai ir patogiai užsisakyti bei naudotis visomis paslaugomis. Komanda testuoja vadinamuosius „END to END“ scenarijus, todėl tenka susipažinti su daugybe įvairių sistemų ir suprasti, kaip veikia korporacijos lygio IT infrastruktūra. Komandoje turime žmonių, kurie jau sukaupę nemažai testavimo patirties bei tų, kurie tik pradeda savo karjerą. Vieni labiau fokusuojasi į verslo poreikių supratimą, kiti labiau stengiasi automatizuoti pasikartojančius veiksmus ir patobulinti darbo procesus“, – apie darbo specifiką pasakoja pašnekovas.
Pataria neskubėti daryti išvadų
Kokybės kontrolės sričiai išplitus į įvairias veiklos sritis, šiandien testuotojai įsidarbinti gali ir nedidelėje įmonėje, pavyzdžiui, interneto svetainių kūrimo bendrovėje, ir didelėje kompanijoje, kurioje veikia atskiri IT ar net testuotojų padaliniai, pavyzdžiui, kompetencijų centruose, bankuose, logistikos bendrovėse ir pan. Testuotojo karjeros kelią jau praėjęs ir dabar komandai vadovaujantis L. Černius juokauja, kad šiame darbe kartais koją kišą ne IT žinių stoka, bet bendravimo iššūkiai.
„Testuotojui labai svarbu analitinis, loginis mąstymas, kruopštumas, organizuotumas. Taip pat, svarbios yra ir žmogiškosios savybės, kurios leistų kasdieniame darbe rasti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis – tiek būdo, tiek veiklos srities. Dažnu atveju būtent žmogiškosios savybės testavimo srityje tampa iššūkiu. Mes testuotojams leidžiame praktiškai prisiliesti prie visų produkto kūrimo stadijų: pradedant nuo darbo su užsakovais, verslo analitikais, sistemų architektais, programuotojais ir galiausiai žmonėmis, kurie naudosis sukurtu produktu ar sistema. Taigi, bendravimo mano komandai tenka iš tiesų daug, bet tuo pačiu tai reiškia ir įdomų, aktyvų darbą“, – pasakoja L. Černius.
Ekspertas ir skuba raminti, kad nepavykus ar nepatikus vienoje įmonėje, verta neskubėti daryti išvadų, kad testuotojo darbas ne man. Svarbiausia nebijoti ir ieškoti tos testavimo srities, kurioje galėsite atsiskleisti, o galimybių šiandien tikrai labai daug.
Pakeitė profesiją
Su tuo sutinka ir bendrovėje „Lietuvos draudimas“ jaunesniąja kokybės užtikrinimo specialiste-testuotoja dirbanti 23-ejų Agnė Jarmalytė. Įdomu tai, kad savo karjerą čia ji pradėjo kaip administratorė, tačiau prieš maždaug pusmetį persikvalifikavo ir šiuo metu sėkmingai tęsia darbus IT srityje.
„Dar studijuodama pradėjau ieškoti darbo, kuriame lanksčiai žiūrėtų į darbo grafiką, galima būtų jį derinti su mokslais. „Lietuvos draudime“ įsidarbinau administratore, dirbau ne visu etatu ir tuo labai džiaugiausi. Tiesa, po kurio laiko pradėjau galvoti apie galimybę darbą pakeisti. Nors studijavau komunikacijos mokslus, mane visuomet traukė IT sritis. Svarsčiau, kaip pasielgti, kol vieną dieną tiesiog užkalbinau IT skyriaus vadovę. Neturėjau jokios patirties, nebuvau baigusi jokių panašios srities studijų, tad galvojau, kad į mano planus ji pažiūrės skeptiškai, bet sulaukiau padrąsinimo, patarimų ir net užuominų apie galimus darbus, kad įgyčiau praktikos“, – pokyčių pradžią prisiminė pašnekovė.
Rankų ji nenuleido ir toliau – baigė programavimo pagrindų kursus, paprašė kolegų praktinių užduočių ir, atsiradus tinkamam projektui, buvo pakviesta prisijungti prie „Lietuvos draudimo“ testuotojų komandos. A. Jarmalytė pradėjo dirbti kaip asistentė, o šiuo metu yra atsakinga už naujai kuriamą įmonės produktą ir rašo jam automatinius testus, atlieka rankinį testavimą, rūpinasi sistemų funkcionalumu.
„Sunku testuotojo darbą apibūdinti vienu žodžiu, bet, man atrodo, kad šioje profesijoje labai svarbus kruopštumas. Testuotojas turi mokėti džiaugtis klaidomis – kuo anksčiau jos pastebimos, tuo greičiau galima išspręsti“, – sako ji.
Tarp testuotojų nemažai moterų
Paklausta, kas testuotojo darbe – įdomiausia, A. Jarmalytė tikina, kad ją labiausiai žavi nuolatinis tobulėjimas, darbas su naujausiomis technologijomis ir įrankiais. Tiesa, iššūkiu dažnam gali tapti didelė atsakomybė – testuotojas yra tas žmogus, kuris uždega žalią šviesą ir pasako, kad atliktoje užduotyje nebėra klaidų.
„Su kolegomis juokaujame, kad kartais testuotojas turi žinoti daugiau už programuotoją – jis turi gebėti suprasti, kur programuotojai dažniausia daro klaidas, ir užbėgti tam už akių. Be to, tenka daug bendrauti ne tik su programuotojais, kitais IT specialistais, bet ir vis stebėti, atliepti vartotojų, užsakovų poreikius. Todėl kiekvienam, kuris galvoja apie programavimą, labai patarčiau, visų pirma, susipažinti su testavimu – įgaunama labai daug įvairiapusiškos patirties“, – aiškina A. Jarmalytė.
Nors netrūksta diskusijų apie įvairius IT srityje neva vyraujančius stereotipus, pašnekovė patikino, kad dauguma jų tebėra tik mūsų galvose. Jai neteko patirti sunkumų nei dėl to, kad yra moteris, nei dėl to, kad baigė studijas, atrodytų, visiškai priešingoje ir ekstravertų labiau pamėgtoje srityje.
„Geriau pagalvojus, komunikacijos žinios yra labai svarbios ir IT srityje, kur kasdien reikia bendrauti ir su savo komandos nariais, ir su kitomis komandomis ar klientais. Be to, naujausios technologijos taip pat labai siejasi su komunikacija – jos tampa įrankiu užtikrinti sėkmingą abipusį ryšį. Galbūt IT sektoriuje dirbti sunkiau toms moterims, kurių artima aplinka jų nepalaiko, tačiau man pačiai tikrai dėl to nekilo problemų, turiu ir nemažai kolegių moterų. Viliuosi, kad taip bus ir toliau, nes pati tikrai esu tvirta savo sprendimu dirbti su IT“, – sako A. Jarmalytė.