Kartais žmogus nebūna miręs.
Turbūt teko girdėti istorijų, kaip žmogus atgauna sąmonę morge ir ima šaukti iš siaubo. Na, dėl šauksmų gal perdeda, bet žmonių, kurie buvo paskelbti mirusiais, o po kelių valandų atgavo sąmonę, iš tiesų būna. Gana nejauku, jei tokiu atveju esate vienas šalia mirusiojo.
Kai kurie lavonai dar kelias valandas išlieka šilti.
Sakoma – šaltas kaip lavonas. Bet tai – ne visada tiesa. Iš tiesų kai kurių mirusiųjų kūnai dar kelias valandas išlieka šilti.
Kūnai be galvų.
Kas neskaitė garsiojo romano „Raitelis be galvos“, kuris pasirodo ant žirgo ir gąsdina žmones. Iš tiesų gana nejauku žiūrėti į kūną be galvos. Deja, dirbantys morge nuo tokio reginio nėra apsaugoti.
Nukirsta galva be kūno.
Mažai kas gali būti baisiau už nukirstą galvą be kūno. Ne todėl, kad mirusiojo veidas atrodo baisiu nei veidas, turinčio kūną. Tiesiog dauguma žmonių patirtų stiprų išgąstį, matydami nukirstą galvą.
Išpurtęs lavonas.
Antsvorio turinčio žmogaus niekas nebijotų, o išpurtęs lavonas – kas kita. Kai negyvo žmogaus kūnas išpursta, jis pasidaro dvigubai didesnis už gyvą buvusį žmogų. Tiesa, oda išsitempia, išnyksta visos raukšlės, todėl asmuo atrodo jaunesnis.
Neatpažįstamai sumaitoti kūnai.
Siaubo filmuose demonai ir vaiduokliai dažnai būna sudarkytais veidais. Režisieriai žino – tai visada suveikia. Jei dirbate morge, teks įprasti kasdien matyti tokių veidų. Ir vis tik net po daug metų darbo gali būti negera žiūrėti į sumaitotą veidą.
Stipriai suluošinti kūnai.
Dirbant morge neišvengiamai matysite stipriai suluošintų kūnų. Tai – žuvusieji autoavarijose, lėktuvų katastrofose arba mirtinai sumušti žmonės.
Negyvėliai kartais dejuoja.
Iš tiesų iš kūnų kartais pasigirsta dejonės. Sujudinus lavoną, išeina plaučiuose suspaustas oras, taigi atrodo, kad lavonas sudejavo. Lakesnės vaizduotės žmogui iš baimės pasišiauš plaukai.
Nykiai tylu.
Morge praktiškai visada tylu. Viduje girdisi menkiausias krebždesys, kiekvieno lašelio kaptelėjimas. Jei tenka dirbti naktį, šie pavieniai garsai dar labiau trikdys.