Vieniems angliakasiams patinka rizikingas jų darbas, kiti tęsia šeimos tradicijas. Darbas savaip įdomus, o užmokestis didelis. Jei anglies kasyklą uždaro, angliakasiai, užuot keitę profesiją, pereina dirbti į kitą kasyklą.
Anglies kasykloje nedirbama nuo 8 iki 17 val.
Įprastai angliakasiai dirba pamainomis, neretai – net 10 dienų iš eilės. Jie išeina į darbą prieš patekant saulei, o grįžta namo po septynių ar net po 12 valandų.
Kaip pasakojo Curtisas Burtonas (42 m.), „Cumberland“ anglies kasykloje Grino apygardoje (Pensilvanijos valstija) yra trys pamainos po aštuonias valandas, bet realiai pamaina trunka 10 valandų, nes poros valandų reikia, norint pasiekti kasyklą ir iš jos išvykti.
Kasykloje nėra dienos šviesos. Pasak C. Burtono, patobulėjus technologijoms, nebetenka dirbti tamsoje, kaip kadaise, „tačiau išjungus visas šviesas, pasidaro tamsu kaip juodžiausią naktį“.
Prieš 17 metų, kai C. Burtonas pradėjo dirbti kasykloje, angliakasiai atsinešdavo savo aprangą – įprastai tai būdavo mėlyni džinsai, marškinėliai, diržas, prie kurio tvirtindavo žibintą ir įrankius, sunkūs batai. Dabar angliakasiai vilki kostiumus su šviesą atspindinčiomis juostomis.
Didžiausioje Lenkijos anglies kasykloje „Pniowek“ angliakasiai prieš darbą persižegnoja priešais Šv. Barbaros, angliakasių globėjo, statulėlę. Kolegoms jie nesako „labas rytas“, nes tai gali prišaukti nelaimę. Vietoje pasisveikinimo jie sako: „Telaimina Dievas.“
C. Burtonas pasakojo, kad dažniausiai vyresni angliakasiai turi savų ritualų. „Angliakasiai – įpročių vergai“, – pasakojo jis. Jei kažkada pirmą apsiavė kairį batą, ir toliau tokia eilės tvarka ausis batus.
Kai C. Burtonas kasdien leisdavosi į kasyklą, prieš darbą pabučiuodavo mirusios dukters nuotrauką ir paprašydavo, kad jinai jį globotų ir po darbo išvestų iš kasyklos.
Angliakasiai leidžiasi giliai į žemę, kad pasiektų anglį. Anot C. Burtono, į kasyklą galima nusileisti greitai – per 4 minutes liftu. Tačiau kartais praeina net dvi valandos, kol palei vagonėlių bėgius prieinama prie darbo sekcijos. Už šį laiką angliakasiams moka. Kasyklos yra giliai, todėl oro spaudimas būna didžiulis. Lubos būna paremtos, sutvirtintos, bet tai neduoda šimtaprocentinio tvirtumo.
Grindys kasykloje gali banguoti, sienos griūti, kasėjai vadina tai šokinėjimu.
Anglies kasyklose būna mirtinai pavojingų dujų – anglies monoksido ir metano. Anksčiau oro kokybė buvo tikrinama įvairiais būdais, o dabar tiesiog įpumpuojama šviežio oro į kasyklą. Deja, metano dujos sunkiai prognozuojamos, jos netikėtai gali pasklisti po kasyklą.
Anglies kasyba buvo ir tebėra kintanti pramonė. Nemažą dalį žmonių darbo pakeitė technika – uolų grąžtai, ekskavatoriai ir pan. Todėl darbuotojų mažėja – 1979 m. jų buvo 250 tūkst., o 2010 m. – tik 53 tūkst., bet anglies kasybos apimtys didėjo.
Technologijos darosi vis pažangesnė, bet tai – sekinantis darbas. C. Burtono teigimu, yra fizinių, monotoniškų darbų – pvz., nutiesti laidus, rankomis sukrauti blokelius (kurie yra atramos kasyklose).
Saugumo inžinierius Piotras Grabonas, dirbantis su angliakasiais Lenkijoje, sako, kad angliakasiai – tvirti vyrai: „Daugeliu požiūrių jie disciplinuoti tarsi kariai, puikiai suvokia, kad klaidos gali baigtis mirtimi.“
Labai svarbus valgis. Vakarų Virdžinijos valstijoje neoficialus angliakasių valgis yra „Pepperoni“ suktinukai. Nuo senų laikų angliakasiai jų nešdavosi į darbą, nes rūkyta, konservuota mėsa ilgiau negenda.
Pasak C. Burtono, „Pepperoni“ suktinukai, sumuštiniai su kumpiu ir kitokia mėsa buvo tradiciniai pietų valgiai. Dabar angliakasiai turi ir mikrobangų krosnelių. C. Burtonas pasakoja, kad kasyklose jie valgydavo gardžių, išradingų patiekalų. Kartais šildydavo maistą ant elektros paskirstymo centro, į kurį sujungti visi prietaisai ir kuriuo teka 12 470 W elektros srovė.
Angliakasio darbą neretai renkasi dėl didelio atlyginimo. Kaip „New York Times“ pasakojo Lečerio apygardoje, Kentukio valstijoje gyvenusi Debbie Baker, mieste visada matydavosi, kas dirba angliakasiu, nes tie žmonės gerai uždirbdavo.
Amerikoje nebūtina baigti koledžo, norint daug uždirbti. 2011 m. Kentukyje nesibaiminantis ilgesnių darbo valandų angliakasys per metus galėdavo uždirbti iki 100 tūkst. dolerių.
Nors keli giminaičiai buvo dirbę anglies kasyklose, C. Burtonas neplanavo tapti angliakasiu. Vis tik jį suviliojo didelis atlyginimas. Jis pradėjo dirbti už 20 dolerių per valandą, paskui įprato prie šio darbo.
Vis tik darbas anglies kasyklose pavojingas. 2010 m. Vakarų Virdžinijoje įvyko didžiausia katastrofa JAV anglies kasyklose per pastaruosius 40 metų – per sprogimą žuvo 29 žmonės.
2009-aisiais dirbdami anglies kasyklose Amerikoje žuvo 34 žmonės – tai buvo labai nedidelis skaičius JAV.
Skaudžiausia JAV istorijoje nelaimė anglies kasykloje įvyko 1907 m. – per sprogimą „Monongah“ kasykloje Vakarų Virdžinijoje žuvo 362 žmonės. Tais metais per įvairius nelaimingus atsitikimus anglies kasyklose iš viso žuvo 3 242 žmonės. Iki šiol anglies kasyklose kyla gaisrų, įvyksta sprogimų, per metus žūsta keli šimtai angliakasių.
Po daug metų darbo kasyklose gali išsivystyti angliakasių pneumokoniozė. Ši plaučių liga atsiranda, nes ilgą laiką įkvepiama anglių dulkių. Jos padengia kvėpavimo takus, baltiesiems kraujo kūneliams nepavyksta suskaidyti dulkių dalelių, todėl galiausiai jos pažeidžia plaučių audinį.
Nepaisant sveikatos problemų, kylančių dėl įkvepiamų anglies dulkių, į pensiją išėjęs Joe Wimmeris pasiilgsta darbo anglies kasykloje. Jis sako, kad trokšta anglies dulkių kvapo taip, kaip rūkoriai trokšta nikotino.