Personalo valdymo profesionalų asociacijos vadovė Aušra Bytautienė teigia, kad galvojant apie profesiją, būtina užduoti sau du klausimus: „Visų pirma, paklausti savęs, kodėl noriu specializuotis tam tikroje kryptyje? Ar todėl, kad tai mane traukia, ar todėl, kad tai madinga? O gal kažkas patarė ar nusprendė, kad turiu sukti būtent tuo profesiniu keliu?“
Ji pabrėžia, kad lengvų atsakymų į klausimą „kaip pasirinkti profesiją?“ nėra. „Investicija į universitetinį išsliavinimą yra puikūs pamatai, tačiau tikrai – ne durys, užtrenkiančios profesinių pasirinkimų galimybes“, – teigia personalo profesionalus vienijančios asociacijos vadovė.
Praktika – investicija į save
Anot jos, geriausias būdas suprasti, ar ketinama pasirinkti profesija yra iš tiesų tai, už ką ne tik gautume pinigus, bet ir kas džiugintų bei padėtų augti tiek profesine, tiek žmogiškąja prasme, yra praktika: „Praktikos metu galima pamatyti tam tikrą darbą iš vidaus ir tai išvaduoja nuo laiko gaišimo, o ir galimo nusivylimo ateityje. Geriau suprasti anksčiau negu vėliau, kad, galbūt, tam tikra sritis visiškai netinka. Todėl praktika yra puiki investicija į save patį.“
Anot jos, būdų pažinti profesijas yra įvairių: tai ir įmonių organizuojami karjeros renginiai, universitetų karjeros mugės, domėjimasis organizacijomis, taip pat drąsa kreiptis į įmones. „Tačiau tiesiausias kelias rasti sau tinkamiausią profesiją yra ją išbandant arba imantis praktikos“, – neabejoja Ž. Valeišienė. Ji priduria, kad pirmajai patirčiai gali pakakti bendrinio pobūdžio kompetencijų, o jau realiai paragavę konkretaus darbo specifikos žmonės toliau gali rinktis pagal polinkius.
Svarbiausia – pažinti save
Kad padėtų studentams lengviau suprasti, kurioje profesijoje jie galėtų pritaikyti įgytas žinias ir asmeninius įgūdžius, „Western Union“ atstovai skaito paskaitas aukštosiose mokyklose. „Dalinamės mūsų patirtimi ir tokiu būdu parodome mokslų krypties pritaikomumą pačiose įvairiausiose sferose“, – sako Ž. Valeišienė.
Tuo tarpu organizacijoje jau dirbantiems žmonėms įmonė siūlo skirtingų priemonių komplektą: vidinius ir išorinius karjeros renginius, individualias konsultacijas, „šešėliavimą“, kai gali stebėti dominančios srities darbą gyvai. Vienu veiksmingiausiu įrankiu Ž. Valeišienė įvardija tarptautiniu mastu pripažintą „Gallup CliftonStrengths“ stiprybių įrankį-testą, skirtą geriau pažinti save: „Jo pagalba kiekvienas darbuotojas gali sužinoti, kokios yra jo asmeninės dominuojančios stiprybės, kokie dalykai motyvuoja, kas ir kodėl sekasi lengvai, kokie yra tikrieji talentai. Šią priemonę labai vertina ir mūsų darbuotojai, ir praktiką atliekantys studentai, nes vėliau lengviau orientuojasi profesijos pasirinkimo kelyje.“
Profesinės paieškos, anot Ž. Valeišienės, naudingos ne tik žmonėms, bet ir organizacijoms: „Įrodyta, o ir mes pastebime, kad organizacijos, kurios kryptingai įdarbina savo darbuotojų stiprybes, sieja asmeninius tikslus su įmonės strategija bei parodo veiklos prasmingumą, pasiekia geresnių tiek finansinių, tiek ir asmeninių rezultatų.
Būtinas ir organizacijų atvirumas
Ji pasidalina prieš porą metų ketvirčiu etato atėjusio dirbti aviacija besidominčio jaunuolio istorija: „Atėjęs į mūsų organizaciją jis buvo dešimtokas ir labai domėjosi rašymu, todėl dirbo mūsų komunikacijos skyriuje, kur buvo atsakingas už ekspertinių straipsių rengimą. Visgi, pabaigęs mokyklą, nusprendė, kad nori studijuoti ekonomiką. Kadangi aviacija yra jo aistra, atsiradus vietai mūsų finansų departamente, jis natūraliai įsiliejo ir į šį kolektyvą. Sunku pasakyti, kuriuo keliu jis galiausiai pasuks, tačiau šiuo pavyzdžiu noriu pabrėžti, kad nusprendus priimti studentus praktikai, kiekvienas vadovas turi labai atsakingai pasiruošti. Svarbu, kad nauju, nors ir laikinu, komandos nariu, būtų pasirūpinta – jis gautų grįžtamąjį ryšį, mokymus, kaip atlikti paskirtas užduotis, o šiam nusprendus pabandyti savo laimę kažkur kitur – atliktų ir mentoriaus vaidmenį.“
Profesijos pasirinkimas aktualus ne tik jaunuoliams
Pasaulinio lygio aviacijos įmonių grupės personalo vadovė pabrėžia, kad profesijos pasirinkimo dilemos aktualios ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus žmonėmis.
Tuo tarpu „Western Union“ personalo vadovė pastebi, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria kompanija, siekdama įdarbinti ne studentus, dažniausiai yra anglų kalbos žinios. „Turime ne vieną atvejį, kai pasitobulinę užsienio kalbos žinias žmonės grįžta pas mus į kitas pareigas, – sako Ž. Valeišienė. – Turime du projektus profesiją norintiems keisti buvusiems kariams ir sportininkams: veteranų ir jų šeimos narių įdarbinimo iniciatyvą, taip pat edukacinį projektą su Lietuvos Tautiniu Olimpiniu Komitetu sportininkams, kurie nebemato savęs sporte ir norėtų savo stiprybes bei turimas kompetencijas, patirtį pritaikyti kitose profesijose.