Štai kaip per pastaruosius 50 metų pasikeitė skrydžių palydovo darbas.
Skrydžių palydovai yra atsakingi už keleivių saugumą ir patogumą viso skrydžio metu. Jie rūpinasi keleivių poreikiais, prireikus pasirūpina medicinine pagalba. Norint dirbti šį darbą, dažniausiai užtenka vidurinio išsilavinimo, tačiau prireikus galima mokytis papildomai ir įgyti papildomų sertifikatų.
Ankstesniais laikais merginos įsidarbindavo „stiuradesėmis“ sulaukusios 18 ar 20 m. ir dirbdavo, kol įstodavo į koledžą ar ištekėdavo. Tais laikais, anot buvusios skrydžių palydovės Diane Hansen, santuoka diskvalifikuodavo moterį – ištekėjusi ji nebegalėjo dirbti šio darbo.
1968 m. federaliniai teismai panaikino taisykles, draudžiančias skrydžių palydovėmis dirbti ištekėjusioms moterims. 1970 m. oro linijos atšaukė draudimą skrydžių palydovėmis pastoti.
Šiais laikais vidutinis skrydžių palydovų amžius yra 46 m. 1980 m. 80 proc. skrydžių palydovų buvo jaunesni nei 35 m., o 2007 m. pusė lėktuvų įgulų narių buvo 45 m. ar vyresni.
Prieš 50 metų skrydžių palydovės darbe patirdavo atviras seksizmo apraiškas. Kai aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje oro linijų pelnas staigiai smuko, sustiprėjo konkurencija dėl verslo klasės keleivių, ir oro linijos ėmė versti skrydžių palydoves dėvėti aptemptus drabužius, buvo kuriamos provokuojančios, seksualumą pabrėžiančios reklamos. Jos turėjo kęsti šukuosenų tikrinimo procedūras ir privalomai skustis kojas. Tam, kad užsidirbtų pragyvenimui, skrydžių palydovės privalėjo avėti aukštakulnius ir dėvėti suknelę. Moterys, kurių svoris viršydavo oro linijų numatytą limitą vos 1 kilogramu, būdavo atleidžiamos iš darbo.
Septintojo dešimtmečio pradžioje skrydžių palydovės atsidūrė priešakinėse kylančio feminisčių judėjimo gretose. 1972 m. dvi moterys pradėjo kampaniją „Stiuardesės už žmogaus teises“, kurios su teismų pagalba mėgino įveikti seksizmą.
Aštuntojo dešimtmečio pradžia taip pat tapo nauja era skrydžių palydovams vyrams – aukščiausiasis teismas nurodė oro linijoms nediskriminuoti vyrų. Devintajame dešimtmetyje oro linijos nustojo vartoti žodį „stiuardesė“ ir pasirinko neutralesnį žodžių junginį „skrydžio palydovas (-ė)“.
Šioje srityje nebuvo lengva įsitvirtinti mažumoms priklausantiems skrydžių palydovams ir palydovėms. Juodaodė Casey Grant, kurią oro linijų bendrovė „Delta Airlines“ pasamdė 1971 m., prisimena, kad keleiviai jos ilgai nepripažino, tarp skrydžių jai ne visada pavykdavo gauti kambarį viešbutyje.
Šiais laikais Amerikoje vis dar didelė baltaodžių skrydžių palydovų persvara. Vos 14,2 skrydžių palydovų yra juodaodžiai, ir tik 6 proc. – azijiečiai.
2001 m. rugsėjo 11 d. taip pakeitė skrydžių palydovų darbo pobūdį. Kai kurie jų mokymų metu mokosi karatė, taip pat mokosi nepastebimai patikrinti įtartiną keleivio veiklą.
Dabar skrydžių palydovai uždirba mažiau pinigų nei anksčiau. Nuo 1980 iki 2007 m. vidutinis valandinis darbo užmokestis sumažėjo 26 proc., nors visų JAV darbuotojų valandinis užmokestis per šį laikotarpį išaugo 13 proc. „Data USA“ duomenimis, šiandien JAV skrydžių palydovai per metus vidutiniškai uždirba 48 874 dolerius (apytikriai 44 tūkst. EUR) – tai apie 3 tūkst. dolerių (apytikriai 2,7 tūkst. EUR) mažiau nei vidutinis metinis uždarbis Amerikoje.
Skrydžių palydovams niekas nemoka už atšauktus ar vėluojančius skrydžius ar už laiką, skirtą nusigauti iki oro uosto. Jiems mokama tik už laiką, praleistą lėktuve. Skrydžių palydovai prisipažįsta, kad jiems tenka dirbti viršvalandžius, kad galėtų susimokėti už būsto nuomą ir mokesčius, kartais jie prašo valstybės paramos maistui.
Vis dėlto, nepaisant iššūkių, skrydžio palydovų paklausa tik augs, nes oro linijų bendrovės mažus lėktuvus keičia didesniais, kuriuose telpa daugiau keleivių – reiškia, reikės daugiau juos aptarnaujančio personalo.