– Aurelija, baigėte mokslus ir nemažai metų dirbote kabinete. Kodėl kilo mintis keisti profesiją?
Tačiau kai paauginus vaiką teko priimti sprendimą, ar grįžti į seną darbą, atėjo mintis: kada, jei ne dabar, siekti svajonės? Buvo labai daug kliūčių, tačiau svajonės vedina baigiau 7 mėn. trukusius kirpėjų kursus. Tuo metu atrodė, kad tai yra labai ilgas laiko tarpas, tačiau jis praskriejo akimirksniu.
– Ar buvo sunku surasti pirmąjį kirpėjos darbą?
– Dabar dirbate puikiai įvertintame grožio salone. Kaip atsidūrėte ten, kur esate šiandien?
– Taigi, drąsa keiti specialybę pasiteisino?
– Tikrai taip. Nors pradžioje buvo visokių dvejonių, tačiau šiai dienai esu tikra, kad reikia nesustoti siekti savo svajonių ir dirbti tokį darbą, kuris teikia ne vien pajamas, bet kuriame kasdien jautiesi laiminga. Dirbdama plaukų priežiūros specialiste jaučiuosi daug geriau, nes darau tai, kad man nuoširdžiai patinka. Dar vienas pliusas, kad galiu laisvai reguliuoti savo darbo grafiką.
– Kaip aplinkiniai reagavo, kai nutarėte keisti darbo profilį?
– Tikriausiai pagrindinis faktorius, dėl kurio žmonės baiminasi keisti specialybę į labiau patinkančią, yra uždarbis. Jūs taip pat minėjote, kad galvojote grįžti į darbą, kuris teiktų daugiau socialinių garantijų. Tai visgi, ar įmanoma užsidirbti dirbant mylimą darbą?
– Užsidirbti būnant kirpėja tikrai galima, ir daug. Kai yra pakankamai klientų, galimybė užsidirbti daugiau yra tikrai didesnė nei sėdint kabinete nuo 8 iki 17 val. Grožio salonas, kuriame dirbu, yra miesto centre, pati salono vadovė suinteresuota kolektyvui rasti klientų, tad jų tikrai netrūksta, todėl ir uždarbis geras.
– Ko palinkėtumėte tiems, kurie nesijaučia laimingi savo darbe, bet bijo kažką keisti?
– Palinkėčiau siekti savo svajonių ir keisti savo gyvenimą, nebijoti išlipti iš komforto zonos ir imtis naujų veiklų, kurios atneš pasitenkinimo jausmą. Tik pabandę sužinosite, kaip gera kiekvieną kartą keliauti į darbą su puikia nuotaiką ir kiek daug galite pasiekti, kai esate savo rogėse. Pirmyn!