Kęstutis su žmona gyvena Biržuose. Jiedu abu, kaip sako vyras, laisvi menininkai. Jis – daugiausia tapo aliejiniais dažais natiurmortus, gimtojo krašto gamtą, statinius. Ji – tekstilininkė, dirba su linu, vilna. „Taip ir eina mūsų diena. Atsikeliam – kuriam. Pavalgom – kuriam“, – paprašytas papasakoti apie savo kasdienybę, trumpai drūtai sako K. Preidžius.
Tautodailininkas tapo jau daugiau nei dvidešimt penkis metus. „Žmona kurti pradėjo prieš kokį dešimtmetį – sako ir šmaikščiai priduria. – Tikriausiai nuo manęs užsikrėtė“.
Kęstutis savo stilių vadina realistiniu. Ir paties kūrybos proceso neromantizuoja. „Įkvėpimas?.. kaip čia pasakius... Esu arčiau prie žemės. Sugalvoju temą ir vystau. Vaikštau, žiūriu į tai, kas aplinkui. Tai žiūrėk obuolys ant stalo dailiai atrodo. Tai sodas, rudens nudažytas, akį patraukia. Biržuose gražu – pilis, Astravo dvaras“, – pasakoja tautodailininkas.
Liaudies menas ant...senų lentų
Piešti K. Preidžiui patiko nuo vaikystės, bet to nesureikšmino. „Gerą pradinių klasių dailės mokytoją turėjome. Veždavosi mus į miesto estradą piešti. Vėliau šį pomėgį apleidau. Tarnyba armijoje, hidromelioratoriaus darbas. Piešimą prisiminiau jau būdamas netoli trisdešimties. Kartą užėjau pas buvusį klasės draugą, kuris Dailės akademijoje mokėsi. Jis buvo pirmasis profesionalas mano kelyje. Papasakojo apie dažus, atskleidė tapybos technikų subtilybes. Pamačiau jo darbus, stebėjau, kaip dirba, ir užsikabinau“.
Nors dažniausiai tautodailininkas tapo ant drobės, jo piešiniai gula ir ant kiek neįprastos medžiagos – senų lentų. Tos lentos turi būti ne bet kokios, bet 60-ies ir daugiau metų amžiaus. „Nušlifuoju ir tapau ant jų natiurmortus su duona, medumi, linais. Peizažus, sodybų ar Biržų krašto motyvus“. Tokių lentų gauna retai. Kaip gražiai sako tautodailininkas, seni pastatai jau „išėję“. Kitaip tariant, sudeginti arba supuvę. „Jei pažįstamas verčia kokį statinį, paskambina, pasiūlo. Kartais pats važinėju po apylinkes, ieškau. Bet nedažnai pavyksta surasti“, – pasakoja Kęstutis.
Savo krašto dirbiniais namus puošia vis rečiau
K. Preidžiui su žmona menas yra ir kasdienė duona. Jiedu ja maitinasi ir dvasiškai, ir fiziškai. „Sunkoka, bet gyvenam, – šypsosi tautodailininkas. – Šiandien parduotuvėse lentynos lūžta nuo pigių kinietiškų dirbinių, todėl žmonės rečiau domisi savo krašto menu. Kam reikia tiesiog namus pasipuošti, autentiškų menininko kūrinių pirkti nelinkę. Mugėse prieina ar asmeniškai skambina tie, kurie domisi liaudies menu. Tie, kuriems jis svarbus. Paprastai žmonės net žino, ant kurios sienos darbą kabins“, – patirtimi dalijasi tautodailininkas. Ir priduria, kad šiuo metu žmonės, apskritai, visko perka mažiau. „Laukia krizės arba tiesiog neturi pinigų. Iš tikrųjų tai tos krizės, manau, ir sulaukėm. Virusas finansiškai atsilieps visiems. Po tų visų Vyriausybės pareiškimų, kad reikia saugotis ir vengti masinių susibūrimo vietų, net nežinau, kiek žmonių ateis į Kaziuko mugę“, – savo pamąstymais dalijasi vyras.
Mugės – pragyvenimo šaltinis
Jokia paslaptis, kad kelis kartus per metus šalyje šurmuliuojančios miestų mugės yra daugelio liaudies menininkų ir amatininkų pragyvenimo šaltinis.
Paties K. Preidžiaus darbai mugėje kainuoja nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo dydžio. Beje, Kaziuko mugėje Vilniuje savo kūriniais neprekiaus. Padės žmonai. Tačiau į Kauno mugę, vyksiančią kovo 13–15 dienomis, savo kūrinius vešis abudu.
Anot tautodailininko, šios mugės svarbios ir tuo, kad žmonės gauna pamatyti savos šalies meno. „Šiandien vaikai vien į išmaniųjų prietaisų ekranus žiūri. Nežinotų, kaip paprasčiausią šaukštą išsidrožti. Juk yra 3D spausdintuvai, kurie gali tai padaryti...Rankų darbo daiktai tampa retenybe, o tautiškumui juk taip svarbu, kad austas rankšluostis, juosta, drožinėtas šaukštas, žiestas puodas išliktų. Kiekvienas savo namuose turėtume kažką lietuviško saugoti. Apskritai, tautodailė, galima sakyti, tik Lietuvoje dar gyvuoja. Latvijoje ir Estijoje tik amatininkai likę.“
Kviečia palaikyti menininkus
Vilniaus Kazimiero mugę organizuojančios įmonės „Concept Events & Media“ direktorė Vaiva Jozaitytė portalą Delfi patikino, kad nė vienas dalyvis savo registracijos neatšaukė. „Kadangi niekas pinigų grąžinti neprašė, tikimės, kad atvyks visi, kurie yra užsiregistravę.
Dėl viruso neįvyks tik tie renginiai, kuriuos planuota rengti uždarose patalpose. Vienas iš jų yra Vaikų Kaziukas. Tie vaikai, kurie norės prekiauti gryname ore, galės tai daryti nemokamai Katedros aikštėje.
Taip pat planavome statyti didžiulį 1200 kvadratinių metrų paviljoną Katedros aikštėje, kuriame turėjo vykti amatų demonstravimas ir regionų virtuvių pristatymas. Deja, dėl virusas planus pakoregavo. Koncertai, kurie turėjo būti surengti paviljone, svečius džiugins lauke, prie varpinės.“
Moteris sako, tikisi sulaukti nemažo srauto svečių ir skatina visus palaikyti liaudies menininkus. „Nepanikuokime, įvertinkime savo sveikatos būklę. Žinau, kad amatininkai šventės laukė visus metus ir labai rimtai ruošėsi. Dėkimės kaukes, dezinfekuokime rankas, bet ateikime. Tai yra mūsų krašto menininkai, jiems tai yra pragyvenimo šaltinis, reikia juos palaikyti. Ir priduria. – Saugokime ne tik vieni kitus, bet ir gamtą. Renginio metu visus raginu atsisakyti plastiko, rūšiuoti savo šiukšles, o pirkinius dėti į atsineštus daugkartinio naudojimo maišelius.“