Darbų būna įvairių. Neseniai pasakojome apie žmones, kurie kadaise dirbdavo prisidengę metaliniais narvais. Štai lektorių darbas buvo gerokai mažiau pavojingas, bet gerokai atsakingesnis.
Lektoriais buvo vadinami skaitovai, kurie prablaškydavo ir mokydavo gamyklų darbuotojus. Manoma, kad ši tradicija gimė dar 19 amžiaus Kuboje, kur cigarų gamyklose triūsė tūkstančiai žmonių. Cigarų sukimas yra labai monotoniškas darbas. Darbininkai jo nekentė, tačiau geresnės išeities nebuvo - ir kitose gamyklose laukė tokia pati monotonija. Pavargęs ir viskam apatiškas darbininkas nėra pats produktyviausias, todėl ir buvo samdomi lektoriai.
Manoma, kad pirmieji lektoriai Kuboje atsirado 1865 metais. Juos dažnai samdydavo patys gamyklų darbuotojai, tačiau atlyginimą jiems kartais mokėdavo ir pačios gamyklos. Jie skaitydavo darbininkų pasirinktus tekstus, o vėliau - komunistų leidžiamus laikraščius. Kartais darbininkai rinkdavosi ir grožinę literatūrą - bet ką, kas prablaškytų nuo rutinos.
Lektoriai sėdėdavo aukštai virš darbininkų pozicijų - taip jie tiesiog buvo lengviau girdimi. Jų atlyginimai nebuvo labai aukšti, tačiau ir darbas nebuvo labai sudėtingas. Manoma, kad ir šiandien Kuboje dirba apie porą šimtų lektorių. O štai JAV jie uždrausti dar 1931 metais.
Imigrantai iš Kubos netruko ir JAV įkurti cigarų gamyklas. Jų darbininkai dažnai pasižymėjo komunistiniais įsitikinimais ir aršiais konfliktais su gamyklų valdytojais. Jose taip pat dirbdavo ir lektoriai, kuriems buvo mokama iš darbininkų surenkamais pinigais. Žinoma, nemažai skaitomos literatūros buvo apie klasių kovą, baisųjį kapitalizmą, išnaudojimą ir revoliucijos naudą.
1931 metais Floridoje kilo didelis cigarų gamintojų streikas. Tuo metu daug žmonių neteko darbo dėl prasidėjusios Didžiosios Depresijos. Ekonominė krizė, kaip manė gamyklų darbuotojai, buvo tik dar vienas būdas nuskriausti dirbančiųjų klasę. Šiuos įsitikinimus paskatino ir tie, kurių atlygis priklausė nuo darbininkų skaičiaus gamykloje - lektoriai. Darbininkai jau kurį laiką viešai šventė komunistų šventes, apie kurias kartais taip pat išgirsdavo iš lektorių. Taigi, po šių streikų lektoriai buvo išginti iš gamyklų - juos pakeitė radijas.
Lektoriai greičiausiai nekeitė žmonių įsitikinimų, o tik juos sustiprindavo. Tačiau jie buvo labai įtaigūs ir artistiški. Darbininkai pasakodavo, kad geras lektorius galėdavo pakeisti tūkstančių žmonių nuotaiką. Taigi, ši kultūra buvo iš esmės uždrausta.