Kaip sutvarkyti dumblą
Šaulietis Antanas prisiminė ir savo darbo pradžią. „Gimiau ir augau Šiauliuose, čia baigiau ir politechnikumą, mokiausi automobilių remonto ir techninio aptarnavimo, tad ir paskyrimą turėjau bei įsidarbinau Šiaulių autobusų parke budinčiu mechaniku. Grįžęs iš SSRS kariuomenės gavau pasiūlymą dirbti „Šiaulių vandenyse“. Taip nuo pat 1974 metų čia ir dirbu, tik anuomet įmonė vadinosi Teritorine vandentiekio ir kanalizacijos valdyba“, – pranešime žiniasklaidai prisiminė A. Baškys.
Per tuos metus Antano ir pareigos kito tikrai ne kartą. Pradėjo dirbti kanalizacijos aeracijos meistru, vėliau vadovavo 12 žmonių pamainai, atsakingai už nuotekų valymą, dar vėliau dirbo mechaniku. Apie 1977 metus Antanas buvo paskirtas eksperimentinio dumblo apdorojimo cecho meistru.
„Vežėme separatorius iš Panevėžio, kurie buvo naudojami alui skaidrinti, t.y. apyniams atskirti, o mes šią įrangą naudojome dumblui sausinti ir tankinti. Tokie tie pirmieji dumblo tvarkymo įrenginiai“, – pasakojo Antanas.
Vėliau A. Baškio vadovaujamas baras pradėjo dirbti su ukrainiečių gamybos centrifugomis, kurios buvo naudojamos žaliam dumblui sausinti.
„Visais laikais buvo problemų, kaip panaudoti susidariusį nuotekų dumblą. Jis buvo vežamas į Baisogalą ir į Dotnuvą, kur mokslininkai tyrė, kiek dumblas yra naudingas, ar galima jį panaudoti žemės ūkyje laukams ir daržovėms tręšti“, – pasakojo ilgametis darbuotojas.
Žino, kada pražilo
Praėjus daugmaž trylikai metų nuo darbo įmonėje pradžios, Antanas tapo nuotekų valymo įrenginių viršininku. Tuomet augant miestui ir pramonei, sparčiai augo vandens vartojimas ir daugiausiai atitekėdavo nuotekų.
„Žinau net kada pražilau, – prisimindamas šį laikotarpį sako Antanas Baškys. – Norėdami suremontuoti pasenusius įrenginius, naktimis stabdydavome juos. Vieną naktį remontavome pagrindinę nuotekų siurblinę, o po remonto darbininkai nebepajėgė atsukti vienos sklendės. Tai reiškė, kad Šiauliai būtų likę be nuotekų valyklos neaišku kuriam laikui. Visgi vėliau sklendę pavyko atsukti, tačiau streso buvo daug – juk buvau už tai atsakingas“.
Antanas prisiminė ir pasikeitusius vartojimo įpročius bei kiekius.
Per 49 metus pokyčių daug
Per visus šiuos metus, matyt, daugiausia pasikeitė įranga. Be to, daugybė procesų kompiuterizuota ir automatizuota. Tad ir pačiam teko nemažai mokytis, gilintis į naujoves.
„Šiauliai visuomet buvo pirmaujančių gretose, tad ir patys stengėmės kuo greičiau visas naujoves priimti. Teko ir po užsienio šalis pavažinėti, stebėti, kaip procesai ir gamyklos atrodo kitose šalyse. Važiuodavome į Švediją, Suomiją, Vokietiją. Tai davė nemažai patirties“, – prisiminė Antanas.
Per šį laikotarpį ir patys darbuotojai keitėsi, reikalavimai jiems taip pat kito. „Anais laikais ceche dirbo apie 90 žmonių, buvo didelė darbuotojų kaita. Kiek žmonių atleidau, nes stikliuko nevengdavo. Bet nė vienas nepyko, nes visi žinojo, už ką. Dabar tokių problemų nebūna. Be to, anksčiau dirbant nereikėjo tiek užsienio kalbų, dabar ateina jaunimas, mokantis kalbas. Mes perduodame patirtį ir matome, kad vandentiekis lieka patikimose rankose“, – džiaugėsi visuomet aktyvus A. Baškys.
Gerų žodžių nestokojo ir Antano kolegos, kurie į savo viršininką nebijodami gali kreiptis ir aktualiais darbo, ir asmeniniais klausimais, nes žino, kad visada gaus atsakymą.
„Esu pareigingas, ko gero, moku bendrauti, nesipykti, nesinervinti ir to neparodyti, visada elgiuosi sąžiningai su žmonėmis. Be to, be gero kolektyvo nebūčiau tiek metų išdirbęs, juk vienas nieko nepadarysi. Labai svarbu rimta, rūpestinga ir darbui atsidavusi komanda, – sako Antanas. Savo pasirinkimo dirbti vandentvarkos srityje jis tikrai nesigaili: – Svarbu atrasti mėgiamą sritį ir skirti jai visą dėmesį. Be to, ir sūnus pasirinko vandentvarkos sritį ir šiuo metu dirba Vilniuje“.
Svarbu domėtis
Antanas teigia, kad šių laikų vandentvarkos specialistai, palyginus su jo karta, yra pažangesni IT srityje, bet kiek mažiau domisi technologinėmis naujovėmis. Jie nori viską perprasti akimirksniu.
Jaunam žmogui, tik ką baigusiam gimnaziją ir besidairančiam naujo kelio, Antanas turi keletą patarimų: įsiklausyti ir suprasti ką jiems sako vidurinioji ar vyresnioji karta, drąsiai dalintis bet kuriomis idėjomis, domėtis pasaulinėmis, kad ir nuotekų sektoriaus naujienomis. „Žingeidumas privalo būti esminė savybė“, – akcentuoja A Baškys.
Jis sako, kad pusiau inžinerinė vandentiekio specialisto profesija niekur nepranyks, jos tikrai nepakeis joks dirbtinis intelektas.
Gali tapti konsultantais
Pasak Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjo dr. Gedimino Rainio, istoricizmas, garbaus amžiaus žmonių įveiklinimas – solidu. Tai plačiai taikoma Japonijoje, kur tiesiog norma dirbti korporacijose visą amžių.
Jo teigimu, vos ne šimtmečius skaičiuojančios alaus gamybos, energetikos ar transporto įmonės privalo turėti žmonių, menančių istoriją. Tai tuo pačiu užtikrina pagarbą tam tikroms industrijoms. Tokius herojus G. Rainys net siūlo vadinti meistrais-mokytojais. Kita vertus, smarkiai senėjančioje ir nedidelių pensijų šalyje Lietuvoje – tai ir papildomas pajamų šaltinis senjorams.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius sako, kad vyriausiojo šalies vandentiekiečio karjera akivaizdus pavyzdys, kad senjorai gali išugdyti jaunąją kartą ir gerai susigaudyti inovatyviame nuotekų sektoriuje.
„Vilnius tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto docentas Mindaugas Rimeika tvirtina, kad tokie žmonės kaip A. Baškys gali būti tam tikrų specifinių sričių konsultantai.