Kone stebuklas: po tragiškos autoavarijos išgyvenusi mergaitė kuria ypatingas apyrankes, kurios pildo norus

Sakoma, kad Kalėdos – stebuklų metas. Tačiau stebuklai pačiais įvairiausiais pavidalais mus supa kasdien. Trylikametės Kotrynos istorijai apibūdinti taip pat geriausiai tiktų būtent šis žodis. Po autoavarijos metu patirtos galvos smegenų traumos gydytojų prognozė buvo liūdnos – teigta, kad vilčių išgyventi jai praktiškai nėra. Tačiau praėjus ketveriems metams po šio gyvenimą sukrėtusio įvykio ir paneigus pesimistines prognozes, šiandien Kotryna savo mylimos veiklos dėka kuria stebuklus kitiems.

Norėdama padėti panašaus likimo ištiktiems žmonėms, „8 Fundraising“ organizaciją įkūrusi Kotrynos mama Neringa Stanevičienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad gyvenimas po stiprios smegenų traumos jau niekada nebūna toks pat kaip anksčiau. Šimtaprocentinio atsistatymo pasiekti neįmanoma – sutrinka atmintis, orientacija, kalba ar net fizinis pajėgumas. Tačiau įvairios procedūros ir ilgas reabilitacijos kelias šiuo metu leidžia Kotrynai džiaugtis savo vaikyste ir kasdieniais gyvenimo malonumais. Viena procedūrų Kotryną atvedė ir prie jos mylimo užsiėmimo – šiandien ji veria apyrankes, kurias daugelis vadina stebuklingomis.

„Kalbėdamos su Kotrynos ergoterapeute nusprendėme, kad jai būtų naudinga kokia nors nauja veikla, kuri ir patiktų, tačiau kartu būtų ir naudinga jos smulkiosios motorikos lavinimui. Kadangi mano mama laisvalaikiu užsiima natūralių akmenų dirbiniais, aš pagalvojau, kad tam, jog nereikėtų nieko ieškoti ir pirkti, mama galėtų tiesiog atvežti keletą karoliukų vėrimui. Pamaniau, kad reikia pabandyti, pažiūrėti, ar jai tai patiks, ar ne“, – apie tai, kaip gimė idėja pradėti verti apyrankes pasakoja Kotrynos mama.

Užsakymų pradėjo daugėti staiga

Kaip teigia mergaitės mama, vos tik išbandžius šią veiklą, Kotryna nuo jos nebenorėjo atsitraukti – apyrankių iš karoliukų vėrimas jai patiko nuo pat pirmojo prisilietimo.

„Vos tik pradėjusi verti, Kotryna iš karto sugalvojo dešimt žmonių, kuriems padovanos savo kurtas apyrankes. Paminėjo, kad sudės į jas daug meilės, džiaugsmo, laimės, palinkėjimų, kad nešiojantieji tas apyrankes visada šypsotųsi, niekada neverktų. Pasidalijau šia akimirka savo „Instagram“ profilyje ir taip gavosi, kad visi žmonės pradėjo domėtis, atsirado labai daug norinčiųjų ir visa tai išaugo į tai, kad šiandien Kotryna veria žmonėms apyrankes jau pagal užsakymus“, – teigia N. Stanevičienė.

Akmenukus parenka intuityviai

Tiesa, procesas, norint užsisakyti Kotrynos kuriamas apyrankes, atrodo visai kitaip nei esame įpratę. Čia nepasirinksite savo mylimiausios spalvos karoliukų ar norimo akmens. Juos intuityviai parenka pati Kotryna. Pateikus užsakymą, mergaitė, visų pirma, peržiūri užsisakiusiojo nuotraukas. Kaip teigia mama, ji tarsi jas „nuskenuoja“ akimis, o po to tą patį padaro ir su akmenukais, taip iš gausybės jų išrinkdama tą, kurio žmogui labiausiai reikia. Apibūdinti, pagal ką atrenka akmenis, mergaitė, deja, nesugeba, tačiau kaip pasakoja jos mama, Kotryna neabejotinai sugeba pajausti, ko ir kam tuo metu reikia.

„Kotrynai trūksta žodyno įvardinti viskam, ką ji jaučia ir mato, nes kai aš jos paklausiu, ji tiesiog atsako: „Nežinau. Man atrodo, kad jam šito reikia.“ Ji kažko konkretaus neįvardija, bet be galo įdomu stebėti patį tą procesą. Matau, koks kitoks tuo metu būna jos žvilgsnis, atrodo, kad tą akmenuką net persmelkia. Ir lygiai tas pats būna, kai ji žiūri į nuotrauką. Tas žvilgsnis tarsi išplaukia kažkur. Mano viena draugė kartą paprašė Kotrynos, kad pažiūrėtų į ją ir išrinktų jai tinkamą akmenuką. Tai sakė, kad pojūtis toks, lyg būtų stovėjusi prieš Kotryną nuoga“, – tikina moteris.

Apyrankės, pildančios norus

Kotrynos apyrankės ypatingos ne tik dėl neįprasto akmenų parinkimo. Kiekvienoje mergaitės kurtoje apyrankėje galima rasti ir pildantį norus pienės pūką.

„Ji vieną dieną pasakė, kad jos apyrankės pildys norus. Aš dar pažiūrėjau į ją, paklausiau, kas tuos norus pildo. Ir ji paminėjo, kad norai išsipildo, kai pūti pienės pūką. Tuomet jai ir pasiūliau tą pienės pūką nupiešti, o vėliau jau perkelti ant vieno iš karoliukų, kurį galima graviruoti. Tai ji pati ir nupiešė tą pienę – aišku, ji visa netaisyklinga, nupiešta drebančiomis rankomis, bet tai yra jos tikras piešinys, kuris dabar perkeltas ant karoliukų. Ir žmonės žino, kad reikia sugalvoti norą bei kurį laiką tą karoliuką paturėti, kad noras išsipildytų“, – pasakoja N. Stanevičienė.

Panašu, kad Kotrynos kuriamos apyrankės iš tikrųjų pildo žmonių norus ir sukuria stebuklus. „Buvo viena mergina, kuri dieną prieš svarbų vizitą užsidėjo Kotrynos kurtą apyrankę. Jos didžiausias noras buvo nuvykus pas genetikus išgirsti, kad jos kūdikėlis, kurio ji laukiasi, yra sveikas. Genetikai prieš kurį laiką buvo pasakę, kad yra 90 procentų tikimybė, jog jis turės genetinę ligą ir neišgyvens. Bet nuėjusi, ji išgirdo atsakymą, kad vaikelis visiškai sveikas. Patys genetikai nesupranta, kaip taip gali būti, nes darė echoskopiją ir prieš mėnesį buvo vienaip, o dabar viskas štai taip. Tai kaip aš sakau – stebuklas. Paaiškinimo čia ieškoti nereikia“, – istorija dalijasi Neringa.

Pojūčiai – ypatingi

Netrūksta ir daugiau istorijų apie išsipildžiusius norus bei ypatingą jausmą, vos gavus Kotrynos kurtas apyrankes.

„Gavusi apyrankę, gerą valandą neatidariau dėžutės, o ją atidariusi apsipyliau ašaromis. Taip pataikyti. Ir su spalvomis, ir akmens aprašu. Užsidėjus ant rankos, nemeluosiu, 3-4 minutes tiesiog kaito riešas. Nenusakoma galia“. „Esu turėjusi ne vieną apyrankę iš akmens, visos puikuojasi ant stovelių, bet tik retsykiais ant rankos, o šią iš karto užsidėjau ir nenoriu nusiimti, nepaaiškinamas jausmas“. „Sugalvojau norą ir užsidėjusi ją, ėjau skaityti, ką reiškia šis akmuo. O pasirodo, kad jis pritraukia būtent tai, ko aš panorėjau“. „Vaikas, manęs nematydama, nepažinodama, perskaitė visą mano vidų“.

Tai tik keletas atsiliepimų iš gavusiųjų apyrankes, kuriais Neringa dalijasi savo „Instagram“ profilyje. Žmonės, užsisakydami apyrankę, niekada nežino, kokią gaus, tad, kaip teigia Kotrynos mama, ypatingai įdomu išgirsti jų reakcijas ir sulaukti grįžtamojo ryšio.

„Aš su kiekvienu žmogumi gaunu asmeniškai pabendrauti, nes priiminėju užsakymus. Tačiau iš pat pradžių stengiamės bendrauti tik tiek, kiek yra reikalinga užsakymui pateikti. Niekada nesistengiu suprasti žmogaus, kas jis toks ar kas jam yra. Jeigu matau, kad pradeda atvirauti, paprašau tų žmonių nieko nepasakoti, nes tada būtų labai lengva tiesiog skaitant akmenukų aprašymus juos parinkti. Vėliau, jau kai juos pasiekia užsakymas, jie man duoda atgalinį ryšį. Kadangi jie niekada nežino, kada gaus apyrankę, tai sako, kad jausmas toks, lyg lauktum Kalėdų. O gavus siuntinį, aplanko emocija, jog būtent tos Kalėdos ir atėjo. Vieni nori labai greitai išpakuoti, kiti laukia tam tikrų momentų. Bet keisčiausia, tai, kad dabar yra minusinė temperatūra, apyrankės, jas gavus, būna labai šaltos, tuo labiau, kad tai yra natūralus akmuo, tai jis dar ir pats iš savęs yra šaltas. Tačiau vos tik užsidėjus apyrankę ant rankos, ji pradeda labai greitai kaisti. Žmonių pojūčiai būna labai įvairūs, aš jais visuomet dalinuosi savo „Instagrame“, kad kiti matytų, jog tai nėra mūsų kažkoks išsigalvojimas, o tikrų žmonių atsiliepimai“, – teigia moteris.

Iškart po priepuolio – atgal prie apyrankių vėrimo

Apyrankių kūrimas suteikė Kotrynai pasitikėjimo savimi bei padėjo atrasti tikslą, dėl kurio verta stengtis judėti pirmyn. Veriant apyrankes, lavinama smulkioji rankų motorika, koordinacija, ugdomas dėmesys, susikaupimas, tad tai tapo ne tik mylima veikla, tačiau ir svarbia reabilitacijos dalimi.

„Jai dabar tarsi atsirado tikslas, dėl ko ji turi lankyti užsiėmimus – kineziterapiją, ergoterapiją, galų gale, dėl ko būtina mokytis matematiką, nes reikia išmokti suskaičiuoti uždirbtus pinigus. Ir jai ta savirealizacija teikia didelį džiaugsmą. Ji negali kasdien suverti daug apyrankių, jos tempas lėtas, o galimybės ribotos, tad prieš užsisakant, žmonės yra informuojami, kad nebus taip, jog greitai gaus savo užsakytą apyrankę. Pas mus yra force majeure atvejų, kai sutrinka sveikata, tad niekada nežinom, kada ir kiek tų apyrankių ji galės suverti“, – teigia N. Stanevičienė.

Tiesa, Kotrynos mama priduria, kad net ir ištikus priepuoliui, vos atsigavus, pirmasis Kotrynos noras būna vėl kuo greičiau imtis apyrankių vėrimo.

„Visai neseniai Kotryną ištiko epilepsijos priepuolis ir mes savaitei atsidūrėme ligoninėje, kur apie vėrimą tikrai negali būti nei minties. Bet kadangi ji kiekvieną dieną prašė, tai likus dvejoms dienoms iki išleidimo namo, tėtis jau atvežė tų karoliukų, kad ji galėtų verti. Labai keistas dalykas yra tai, kad vos tik atgavus sąmonę po priepuolio, pirmieji jos žodžiai visada būna „Aš versiu“. Sakau jai, kad nevertų, pailsėtų, juk jai ką tik buvo priepuolis, tačiau ji man atsako, kad šitaip medituoja. Tad nežinau, kiek ilgai truks tas jos noras verti, bet tikiuosi, kad kol tas noras bus, ji turės galimybę tuo mėgautis“, – pasakojimą užbaigia Kotrynos mama.