Savanorė G. Dylertaitė tai pastebėjo dar tada, kai jos artimiesiems teko kovoti su klastingais onkologiniais susirgimais. Būtent tada ji pamatė, kiek pozityvumo einant sveikimo keliu suteikia terapiniai užsiėmimai ir nusprendė savo patirtimi, įgyta studijuojant ir padedant brangiems žmonėms, pasidalinti su kitais, kuriems reikalinga pagalba.
– Kaip nusprendėte tapti POLA savanore ir padėti onkologiniams pacientams, teikdama šokio-judesio terapijos paslaugas?
– Nusprendžiau padėti kovojantiems su vėžiu, nes bendraudama su onkologine liga sergančiais artimaisiais jaučiau, kad dėmesys ir bendravimas yra labai svarbūs, padeda puoselėti jų emocinę savijautą. Tuomet pajutau ir savotišką šios paramos ribą. Pamačiusi, kaip vėžiu sergantis artimasis lanko įvairias menų terapijas ir skleidžiasi, supratau, kad ta riba gali išsiplėsti į tikresnį ir naujesnį savęs bei aplinkos pažinimą, o svarbiausia – gijimą. Tai ir buvo paskatinimas man pradėti taikyti šokio-judesio terapiją suaugusiųjų onkologijoje.
Tad pernai rudenį nusprendžiau šokio-judesio terapijos universitetinę praktiką atlikti su onkologiniais pacientais. Su POLA atradome būdą, kaip saugiai pasiekti žmones koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu – nutarėme terapiją vesti nuotoliniu būdu.
Na o išsiuntus kvietimą ir atsiradus gausiam dalyvauti norinčių moterų skaičiui, supratau, kad po praktikos liksiu savanoriauti.
– Ar galima teigti, kad šokio-judesio terapija padeda lavinti ne tik šokio judesius, bet ir gerina pacientų emocinę savijautą, kuria teigiamą gerą nuotaiką?
– Esu tikra, kad taip. Kūnas lavėja terapijos metu. Tik ne siekiant tam tikro rezultato – estetiško judesio ar šokio žingsnelių sekos atkartojimo, o leidžiant per šokį kaip kūno judesį kūrybiškai atsiskleisti vidiniam pasauliui, kurti ir tyrinėti santykį su savimi, kitais bei aplinkiniu pasauliu.
Terapinio proceso metu neišvengiamai veikiamos tiek mintys, tiek kūnas, kurie yra labai glaudžiai susiję. Taip pat yra ir su gera nuotaika, kai kūnas pajunta judėjimo malonumą. Tad pokyčiai kūne atspindi pokyčius mintyse ir atvirkščiai.
Visgi emocinės savijautos gerinimas yra tik vienas iš daugelio galimų šokio-judesio terapijos tikslų.
Dažnai į mano vedamą terapiją žmonės ateina norėdami geriau pažinti save, pakeisti įprastus elgesio modelius, išmokti kurti empatišką santykį su kitais, sumažinti fizinį skausmą, psichologinį nerimą ar kitus gyvenimo kokybę trikdančius simptomus.
– Iki šiol šiuos užsiėmimus vedėte nuotoliniu būdu. Galbūt artimiausiu metu nusimato ir gyvi užsiėmimai?
– Be jokios abejonės, toks užsiėmimų formatas buvo nulemtas esamų karantino aplinkybių. Dabar, jam laisvėjant, jau planuojame užsiėmimus įprastu būdu. Nekantriai jų laukiu. Juk šokio-judesio terapijoje kūniškas ryšys turi ypatingą reikšmę. Bendroje erdvėje atsiveria ir laisvesnis įvairių šokio-judesio terapijos elementų panaudojimas.
Vis dėlto, nepaisant gyvo kontakto svarbos, virtuali patirtis skatina galvoti apie nuotolinės terapijos taikymo galimybes ir ne pandemijos fone. Juk vos keliais mygtuko spustelėjimais galima persikelti į terapinę erdvę ir pasiekti labai daug žmonių, kurie laukia tokių užsiėmimų. Manau, kad kiekvienas galime įžvelgti laiko ir vietos privalumų.
– Ką reikėtų žinoti norintiems prisijungti ir išbandyti šokio-judesio terapiją?
– Norėtųsi paminėti, kad šokio-judesio terapija yra atvira visiems, nepaisant jų amžiaus, gebėjimų ar pažiūrų. Šią terapijos rūšį galima taikyti tiek individualiose, tiek grupinėse sesijose. Taip pat norėtųsi supažindinti ir su tuo, kad šokio-judesio terapijoje šokio kaip kūno judėjimo patirtis gali būti minimali, o sesijose daugiau dėmesio skiriama kitoms technikoms. Šokio-judesio terapijos turinys priklauso nuo kliento poreikių bei terapinių tikslų.
Labai malonu, kai didžioji dalis nuotolines terapijos sesijas lankiusių POLA narių nustebo, kad terapijoje mes ne tik judame, bet ir kvėpuojame, keliaujame į vaizdines meditacijas, piešiame ar rašome. Taigi ši terapija apjungia daugybę metodų. Svarbu, kad jie būtų naudojami terapiniuose rėmuose.
– Ką Jums pačiai reiškia šokio-judesio terapija?
– Šokio-judesio terapija man yra galimybė būti autentiška, laisvai kurti ir megzti santykį su aplinka. Šiuo metu ryškiausias asmeninis šokio-judesio terapijos aspektas – susitikimas su savo mintimis ir jausmais, kuriuos dažnai sunku išreikšti žodžiais. Giliai glūdintį turinį aš sutinku per kūrybinį procesą.
Tai padeda paleisti susikaupusią įtampą, atrasti daugiau vidinių resursų, didinti sąmoningumą sau.
Na, ir žinoma, tai profesija, kuri suteikia pilnatvės jausmą. Galėdama padėti kaip šokio-judesio terapeutė, aš turiu unikalią galimybę derinti šokio meną su medicinos mokslu. Esu tikra, kad ši jungtis yra itin svarbi, nes ji veda į turtingą ir nuolatinį augimą.
Ačiū už pokalbį.