Kur mitas, o kur teisybė: advokatas papasakojo, kaip iš tiesų atrodo jo darbas – serialuose parodoma tik dalis tiesos

Įspūdingi atlyginimai, prabangūs drabužiai ir automobiliai, ištaigingi biurai ir nuolatinis veiksmas – taip daugeliui atrodo advokato darbo kasdienybė. Prie šio įvaizdžio nemenkai prisidėjo apie advokatų gyvenimą pasakojantys JAV serialai, tokie kaip „Suits“ (liet. „Kostiumuotieji“). Advokatas Rokas Venslauskas, advokatų profesinės bendrijos „Lawcorpus|Venslauskas“ vadovaujantysis partneris teigia, kad serialai parodo tik dalį tiesos.

Todėl jei svarbiausias motyvas rinktis advokato profesiją yra pinigai – to daryti tikrai neverta. Kur kas svarbiau suvokti, kad pagrindinis advokato tikslas – ginti žmogaus teises ir padėti klientui išspręsti problemą.

Kas slypi už įvaizdžio fasado

„Blizgantis fasadas – tai bene didžiausias mūsų profesijos mitas. Neneigsiu, reprezentatyvi apranga ir biuras reikalingi, tačiau tai būtini atributai ir daugelyje kitų verslo sričių. Prieš pasirinkdamas advokatą, klientas ieško, kas patvirtintų, kad advokatas yra sėkmingas ir profesionalus. Solidi išvaizda ir darbo vieta prie to prisideda ir padeda užmegzti pirminį kontaktą, tačiau toliau viskas priklauso nuo profesinių teisininko kompetencijų. Taigi mums, kaip ir kitiems, tinka lietuviška patarlė: sutinka pagal išvaizdą, palydi pagal protą“, – teigia R. Venslauskas.

Ypač tokie išoriniai sėkmės simboliai, kaip kostiumo kaina ar kokio dydžio ir kuriame aukšte yra tavo kabinetas, yra būdingi JAV advokatų bendruomenei. Visa tai suvokiama kaip investicija į įvaizdį, advokato veiklos kaštai. Lietuvoje kontekstas yra kiek kitoks. Pasak pašnekovo, kadangi esame nedidelė šalis, atsiranda labai stiprus priežastinis ryšys tarp advokato ir kliento – tai, kokius klientus sugeba pritraukti advokatas savo kompetencija, kokio sudėtingumo bylos jam patikimos, lemia tiek advokato kaip eksperto paklausą rinkoje, tiek pajamų dydį, tiek būsimų klientų ratą ir atvirkščiai. Tad šioje profesijoje ištikimybė moraliniams principams ir žmogaus teisėms turėtų būti aukščiau visko, būtent čia ir slypi giluminė advokato profesijos prasmė. O materialinė gausa ji visada ateina kaip profesionalumo pasekmė.

Kitas iš Holivudo serialų susidaręs stereotipas – advokatų kontoroje dirbantys teisininkai bet kokia kaina nori tapti kontoros partneriais ir dėl to pasirengę daug paaukoti. „Kategoriškai taip neteigčiau – vieniems tai tikrai yra siekiamybė, kitiems tai nėra toks svarbus prioritetas. Partneris yra savotiškas kontoros akcininkas ir sprendimų priėmėjas, taigi jis ne tik dalyvauja priimant strateginius kontoros veiklos sprendimus, bet ir su kitais partneriais dalijasi kontoros uždirbtu pelnu“, – tokios siekiamybės priežastis aiškino R. Venslauskas.

Kritinės situacijos – kasdienybė

Paklaustas, kokie yra pagrindiniai advokato darbo pliusai, kurie padėtų apsispręsti renkantis šį profesinį kelią, R. Venslauskas siūlo žiūrėti plačiau ir pirmiausia atsakyti sau į klausimą: ar tai yra veikla, kurioje matau prasmę ir galimybę realizuoti save, geriausias savo savybes ir gebėjimus? Pasak pašnekovo, pinigai tikrai neturėtų būti lemiamas apsisprendimo faktoriu: jei yra aistra, pašaukimas – jie tikrai ateis. Be to, tai priklauso ir nuo gebėjimo save parduoti bei turimo klientų rato.

Kitas dalykas, kam turi būti pasirengęs advokatas – įvairios krizinės situacijos ir jų valdymas. „Jų būna daug ir įvairių, jos, kaip tiesa, dažniausia nutinka netikėtai. Ilgainiui tai užgrūdina, įgauni reikiamų įgūdžių ir pasirengimo, todėl įvykus kritinei situacijai gebi geriau su ja susitvarkyti – kas kitiems yra duobėtas ruožas, tau atrodo kaip tiesus kelias“, – palygina R. Venslauskas. Be to, advokatas dirba su žmonėmis, o tai – ir galimybė daug iš jų išmokti. Ne tik darbe, bet ir gyvenime pravers išugdytas gebėjimas analizuoti, mokėjimas argumentuotai išdėstyti savo poziciją ir ją apginti.

Neverta apsigauti, kad advokato darbas yra vien tik bendravimas su klientais, susitikimai, atstovavimas teisme ar dalyvavimas derybose, kaip dažnai rodoma serialuose. Už viso to slypi kita, nematoma pusė – pasirengimas, darbas su dokumentais, analizė.

Nors teisės studijas renkasi daug jaunų žmonių ir didelio darbuotojų trūkumo kaip kitiems verslo sektoriams negresia, visgi R. Venslauskas pastebi, kad ne visi absolventai vėliau dirba teisės srityje, o tų, kurie ir nori, ir gali dirbti šį darbą, yra dar mažiau.

Analitikai su vaizduote

Pašnekovas pripažįsta, jog geram advokatui yra būdingos dvi sunkiai tarpusavyje suderinamos savybės: analitinis mąstymas ir vaizduotė, o tiksliau – gebėjimas interpretuoti ir kūrybiškai taikyti surinktą informaciją.

„Gebėjimas analizuoti, teisingai įvertinti faktus, informaciją yra pagrindas ir advokato veiklos pamatas. Tačiau paprastai, jei žmogus yra analitikas, jis sunkiai išeina už savo mąstymo ribų ir sugeba į informaciją pažiūrėti kitu kampu, kūrybingai. Jei žmoguje dera ir kūrybiškumas, ir analitiškumas, tai yra stipri paraiška sėkmei mūsų darbe“, – įsitikinęs advokatas.

Viešas kalbėjimas, be kurio dažnas neįsivaizduoja gero advokato, taip pat reikalingas, tačiau nebūtinai privalomas. „Advokatų kontoroje tikrai yra svarbių užduočių, kurioms šio gebėjimo nereikia: tai – dokumentų rengimas, analizavimas, vertinimas. Tad jei viešai kalbėti jums sunku, vis tiek galite sėkmingai dirbti teisės srityje. Universalių žmonių yra mažai, daug svarbiau rasti savo stiprybes ir jas išnaudoti “, – teigia R. Venslauskas.

Ne mažiau svarbus advokato darbe yra kruopštumas ir atidumas, nes kartais mažiausia detalė gali nulemti ginčo baigtį. Pasak pašnekovo, ne visada yra vienas teisingas atsakymas – ypač dirbant su verslo teise – ir laimi ta pusė, kuri buvo pastabesnė, mokėjo pasinaudoti surinkta informacija ir įtikinti kitą pusę.

„Savo darbe dažnai kvestionuojame taisykles, jų taikymą, todėl kartais iškyla grėsmė, kad ir pats imsi atlaidžiau į jas žiūrėti, tad svarbu laiku tai pastebėti“, – juokavo advokatas R. Venslauskas.