– Kaip ir kada susidomėjai aviacija? Gal atsimeni tą momentą, kai pagalvojai, kad wow, kaip būtų įdomu čia dirbti?
– Pačia aviacija susidomėjau dar vaikystėje – tada labai norėjau skraidyti! Esminis lūžis nuo domėjosi iki rimtesnio įsitraukimo – kai pagalvojau, kad tuo ir užsiimsiu gyvenime – įvyko devintoje ar dešimtoje klasėje. Prieš tai svajojau būti automobilių mechanike, bet, bėgant lakui, panorau daugiau. Galiausiai, pasirinkus aviaciją, pavyko vienu šūviu nušauti du zuikius: ir tapti mechanike, ir nenutolti nuo lėktuvų (šypsosi).
– O kas paskatino rinktis studijas Lietuvoje?
– Iš pradžių ketinau studijuoti Anglijoje, visgi, aplinkybės susiklostė taip, kad teko keisti šį planą. Likau Lietuvoje, studijuoti norėjau Kaune, todėl rinkausi tarp Kauno technologijos universiteto ir Kauno technikos kolegijos – pasirinkau studijas kolegijoje, nes čia mačiau galimybę įgauti daugiau praktinių įgūdžių. Šiandien galiu tik pasidžiaugti, kad situacija susiklostė taip, kaip turėjo (šypsosi).
Dabar, studijuodama ir dirbdama KAMS turiu galimybę praktinės patirties įgauti svetur esančiuose „Ryanair“ orlaivių priežiūros padaliniuose. Vasarą, Kaune užbaigus intensyvų sezoną, kolegos kartais pakviečia mus pagelbėti jiems kitose šalyse – pavyzdžiui, šiemet darbavausi D. Britanijoje.
– Pasidalink patirtimi – kaip tau pavyksta suderinti studijas ir darbą?
– Dirbti pradėjau tada, kai kolegijoje atėjo praktikos metas – dabar paskaitų neturiu, todėl viską lengvai suderinu. Bet ir rudenį, kai vėl prasidės intensyvūs mokslai, darbo atsisakyti neketinu, nes jis pamaininis: tris dienas dirbu, dvi poilsiauju; be to, žinau, kad galėsiu susitarti dėl kelių laisvų dienų egzaminams. Jų tikrai pakaks – svarbu tik visko nepalikti paskutinei nakčiai (šypsosi).
– Vasara – atostogų metas, tačiau ir jos metu derini darbą bei laisvalaikį. Štai neseniai padėjai kolegoms Stanstede, Didžiojoje Britanijoje. Ką duoda tokia darbinė patirtis?
– Ši patirtis, nors ir ne ilga, leido pažinti tas lėktuvo dalis, prie kurių dar nebuvau prisilietusi: Kaune daugiausiai dirbau prie lėktuvo apačioje esančių dalių (prie lagaminų skyrių), o Stanstedo padalinyje jau teko padirbėti ir lėktuvo kabinoje. Buvo įdomu pažinti kolegas iš kitų šalių, pasipraktikuoti bendrauti angliškai ir sau asmeniškai atsakyti, kaip jaučiuosi būdama svetur. Norėčiau dar kada sugrįžti į D. Britaniją, daugiau pažinti šią šalį.
– O ką planuoji veikti po studijų? Kokį karjeros pakilimo taką esi sau nusimačiusi?
– Norėtųsi pakeliauti, daugiau padirbėti svetur, bet dabar dar tikrai darbuosiuosi Kaune. Šiuo metu esu mokinė-mechanikė, tikiuosi „išaugti“ mokinės statusą, tapti mechanike, o tada kilti iki antro lygio mechanikės. Aišku, aukščiausias laiptelis – aviacijos inžinierės licencija. Galvoju, kad vėliau dar gilinsiu žinias aviacijoje, gal studijuosiu Aviacijos ir kosmoso inžineriją.
– Ką patartumei savo bendraamžiams, norintiems studijuoti ir dirbti aviacijos srityje?
– Jei domina aviacija, tai neabejoti ir stoti į šią sritį, o vėliau bandyti gauti svajonių darbą! Taip, būsi „žaliukas“, bet, jei turėsi šaunius kolegas, jie tave visko išmokys. Jei tikrai domiesi lėktuvais ir degi noru mokytis – viskas pavyks: juk kai myli tai, ką darai, nori kuo daugiau suprasti, įsigilinti.
Aišku, šiame darbe reikia būti labai atidžiam – aš net pasižymiu, ką kaip išardžiau, kad galėčiau atgal teisingai sudėti (šypsosi). Taip pat labai svarbus gebėjimas dirbti komandoje – paprasčiausiai kai kurių darbų vienas pats neatliksi, reikia kelias galvas apjungti.
– Ar neteko susidurti su stereotipais, neva merginai „netinka šis darbas“?
– Buvo skaudžiausia, kai tik pradėjau ieškoti praktinės patirties ir man į akis išdrėbė: „Šis darbas – ne merginai!”. Aišku, aš nepasidaviau ir nusprendžiau paieškoti kitaip mąstančių darbdavių – tokius galiausiai radau. Dabar tokių replikų beveik nebegirdžiu, kartais tik nauji pažįstami patraukia per dantį, kad oi, į mano remontuojamus lėktuvus nelips. Bet tokie pasisakymai jau nebežeidžia – pamatę mano turimas žinias „gudručiai“ greit nutyla.
– O kaip atrodo tavo laisvalaikis? Ar jame yra aviacijos?
– Yra ir aviacijos, ir kitų užsiėmimų. Kalbant apie padanges, kaip keleivė paskraidau Tauragės aerodrome. O nusileidusi ant žemės laisvą valandėlę randu bosinei gitarai ir žongliravimui ugnimi. Tai mano meditacija.
– Ir pabaigai – kokį filmą ar knygą apie aviaciją rekomenduotumei?
– Rekomenduočiau pažiūrėti filmą „Concorde: A Supersonic Story“. Šis filmas patiks tiems, kurie domisi aviacija ir kurie nori pasvarstyti, kiek daug sukurti gali žmogus – ir kiek daug kartais nedrįsta.