Skyrybos ir naujas gyvenimas Izraelyje
Patriko mama lietuvė Dana Ribas A. Prasauskaitės knygoje „Moterys. 12 Įkvepiančių istorijų" atvirai pasakoja savo gyvenimo istoriją. Moteris ištekėjo už Lietuvoje gyvenusio žydo, su kuriuo pirmą kartą į Izraelį atsikraustė 1992 m. ir įgijo šios šalies pilietybę. Po dvejų metų jie grįžo atgal į Lietuvą ir gyveno čia iki pat 2000–ųjų. Visgi po skaudžios sesers mirties Dana nusprendė pakeisti savo gyvenimą, todėl vyrui pasiūlė kraustytis atgal į Izraelį. Tuo metu Patrikui buvo penkeri, o jo vyresniam broliui – dešimt. Galiausiai moteris su vyru pasuko skirtingais keliais ir suprato, kad savimi bei savo šeima reikės rūpintis pačiai.
„Kai tai nusprendžiau, nieko iš buvusio vyro neprašiau, nereikalavau man ką nors duoti. Žinojau: ką pati pasieksiu, tą ir turėsiu. Kovojau už save ir savo vaikus. Hebrajų kalbos beveik nemokėjau, nė vieno artimo žmogaus ten neturėjau, po skyrybų net nebuvo kam paskambinti sunkiomis akimirkomis. Visas bendras turtas dingo, vyras viską pasiėmė. Nesitikėjau tokio elgesio iš šio žmogaus, bet... padarė, tai padarė“, – knygoje pasakoja Dana.
Ji pripažįsta, kad iki skyrybų gyveno labai gerai, o po jų liko tik su vieninteliu turtu – dviem vaikais: „Ką turėjau, viską pardaviau, atsisakiau visų papuošalų, net ir be lovos buvau likusi. O Izraelyje viskas brangu, ten reikia turėti dešimtis tūkstančių vien tam, kad išgyventum ir apmokėtum bazinius poreikius.“ Susiradusi darbą parduotuvėje Dana kasdien dirbdavo po dvylika valandų, kad tik galėtų išgyventi.
Vieną dieną moters gyvenimas netikėtai apsivertė – parduotuvėje ji sutiko itin sėkmingą, deimantų pasaulyje įtakingą verslininką. Būtent jo pavyzdys ir įkvėpė moterį domėtis gemologija, tad pabaigusi mokslus Dana pradėjo dirbti vienoje didžiausių Izraelio kompanijų. Visgi po penkerių draugystės metų jie išsiskyrė ir moteris vėl liko be nieko. Tik vedama didelio ryžto ji gavo licenciją prekiauti deimantais, o galiausiai pasuko į juvelyriką – gavusi dar vieną licenciją, garantuojančią naujos veiklos kokybę, Izraelio deimantų biržoje Danai pavyko atidaryti savo biurą.
Šiandien ji – deimantų namų „The Factory Jewellery and Diamonds by Ribas“ įkūrėja ir vienintelė lietuvė iš vos keleto moterų, priimtų į itin uždarą, didžiausią pasaulyje Izraelio deimantų biržą. Kartu su savo dviem sūnumis ji sėkmingai vysto verslą Izraelyje ir Lietuvoje, taip pat bendradarbiauja su Kanadoje ir JAV įsikūrusiomis kompanijomis.
Pusę gyvenimo – deimantų pasaulyje
Nors Patrikas seka motinos pėdomis ir, atrodytų, tik perėmė jos sėkmingą verslą, tačiau jaunas vyras ir pats nuo mažų dienų itin daug prie jo prisidėjo. Deimantų pasaulyje verslininkas sukasi nuo 12 metų, kai dirbo gamybos fabrike, tačiau dėl to esą nepatyrė šoko, mat jo visa vaikystė nebuvo lengva.
„Į Izraelį atvažiavome beveik be nieko, viską reikėjo pradėti iš naujo. Todėl privalėjome pradėti dirbti taip anksti, neturėjau kito pasirinkimo. Mano brolis taip pat labai sunkiai ir dieną, ir naktį dirbo. Dirbdavome net tada, kai mokėmės. Visa tai pasiekėme kartu, nes esam stipri komanda. Kartu praėjome ir labai sunkius, ir gerus laikus“, – pripažįsta Patrikas.
Kaip jis pasakoja, visa šeima dirba išvien, tik užsiima skirtingais reikalais: jis pats atsakingas už papuošalų gamybos procesą – prižiūri 48 žmones, dizainą, gamybą, brolis atsakingas už parduotuvę Izraelyje, o mama esą viską prižiūri iš viršaus ir daugiausia dėmesio skiria parduotuvei Lietuvoje.
„Mūsų pagrindas – Izraelyje, kur sutelkta viskas – darbuotojai, pagrindinė gamyba, bet Lietuva – namai. Kol kas mums užtenka keturių šalių, tad apie plėtrą per daug negalvojame. Šiame deimantų pasaulyje labai svarbus vardas, o mano mama jį sukūrė. Todėl ir buvo lengva įsitvirtinti Kanadoje ir JAV“, – pasakoja Patrikas.
„Mes atėjome iš deimantų pasaulio, o vėliau daugiau pradėjome užsiimti juvelyrika. Dabar jau pusę gyvenimo tuo užsiimu“, – priduria verslininkas.
Jaunas vyras, galima sakyti, visada ant ratų: verslo reikalais į Torontą vyksta kas tris mėnesius, į Las Vegasą šiek tiek rečiau, o į Izraelį – kiekvieną mėnesį.
Patogų gyvenimą kuriasi Lietuvoje
„Izraelyje itin stipriai dirbame su mūsų prekės ženklu, tad intensyviai augame. Šiais metais planuojame atidaryti apie 35 parduotuves. Lietuvoje negalvojame per daug plėstis ar augti. Lietuviams norime palikti kokybišką paslaugą“, – sako Patrikas ir išduoda, kad netrukus Lietuvoje atsiras madingiausias pasaulyje prancūzų juvelyrikos prekės ženklas.
Deimantų parduotuvė „The Factory Jewellery and Diamonds by Ribas“ įsikūrusi Stiklių gatvėje. Ši vieta – išskirtinė, mat neseniai tose pačiose patalpose duris pravėrė ir kavinė, kuriai dizainą kūrė Mantas Petruškevičius.
Kaip pasakoja Patrikas, Lietuvoje kavinę žino dar labai mažai žmonių, nes jokios reklamos kol kas nėra. Maža to, niekur daugiau pasaulyje esą nepamatytumėte vietos, kurioje vyktų juvelyrikos dirbinių gamyba su dideliu langu į parduotuvę ir kavinę.
„Iš pradžių čia norėjau atidaryti dirbtuves, servisą žmonėms iš Kanados ir Las Vegaso, nes visada su juvelyrais yra problemų – negrąžina ar sugadina papuošalus. Man labai patinka Stiklių gatvė, taigi pamačiau šias patalpas – jos buvo tuščios ir labai didelės, o man reikėjo tik mažų dirbtuvių. Tuomet kilo mintis padaryti tris skirtingas erdves: dirbtuves, mažą parduotuvėlę, kur būtų tiekiama produkcija tiesiai iš gamybos, ir dar kavinė“, – apie dar vieną verslo idėją pasakoja jaunas vyras.
Anot jo, Lietuva neturi didelės brangakmenių rinkos, tad, palyginti su kitomis šalimis, čia sudėtingiau: „Lietuvoje normaliai išgyventi galima, bet Izraelyje tikrai galima geriau. Čia turiu patogų gyvenimą – sava aplinka, darbas ir žmonės.“
Per dieną jaunas vyras dirba po 16 val., tad po darbų jau nebeturi jėgų užsiimti kuo kitu. „Aš nežinau, ar teisingai darau, bet dirbu tai, kas man jauku ir faina“, – pripažįsta jis.
Paklaustas, ar dėl savo išskirtinio verslo sulaukia itin daug moterų dėmesio, Patrikas tikina to nepastebėjęs: „Esu labai paprastas, niekur per daug neinu ir nesireiškiu, daug dirbu. Mano visas gyvenimas – darbas ir labai pozityvių žmonių aplinka. Be to, Lietuvoje turiu draugę.“
Deimantą įpirkti gali eilinis lietuvis
Anot Patriko, galima ant rankos suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra gemologų. Jis pažymi, jog mūsų šalis gali pasigirti, jog turi Prabavimo rūmus, kur tikrinami visi papuošalai, parduodami šalyje. Čia gaunamas sertifikatas – uždedama praba, o jei to pardavėjas neatlieka – gauna baudą. Vyras pasakoja, kad Izraelyje juvelyrikos dirbinius galima pardavinėti ir be to. Esą daug lietuvių, parsivežę iš užsienio ar Lietuvoje įsigiję auksą ir kitus brangakmenius, net nežino, ką nešioja.
„Labai geras dalykas, kad Lietuvoje turime šiuos rūmus. Daug žmonių atneša auksus, sumaišytus su nesąmonėmis, sintetinius deimantus. Kai kurie net nežino, ką apskritai parduoda. Brangakmenis – ne drabužis, kuris nusidėvės, tai pirkinys visam gyvenimui, todėl turi žinoti, ką perki“, – akcentuoja Patrikas.
Verslininkas pastebi, kad Lietuvoje vyrai linkę pirkti deimantus ir dovanoti juos savo antrosioms pusėms, tačiau ir pačios moterys nesikuklina – dažnai užsuka ir išsirenka sau papuošalą. Tiesa, įpirkti deimantą, anot Patriko, tikrai galėtų kiekvienas, tad tai nėra prabangos prekė, kaip daugeliui gali pasirodyti. Deimanto kainos prasideda nuo pusės šimto eurų ir gali siekti 1000 Eur.
Vaikus augins Izraelyje
Patriko gyvenime šeima – viena didžiausių vertybių. Jis su savo šeima yra itin artimi – susitinka per visas žydiškas šventes ir gimtadienius. Izraelyje penktadienio šeimos vakarienė – šventas reikalas ir viena iš žydų tradicijų. Anot jo, lietuviams labai trūksta artumo: „Atrodo, kad lietuvių šeimoje vienas nuo kito – labai toli, nesujungti. O Izraelyje, jei penktadienis, visi žino – vakarienė ant stalo, tad susirenka visa šeima, vaikai palieka telefonus.“
Tačiau verslininkas pripažįsta, kad Izraelio gyventojai – itin grubūs, esą lietuviai – mandagesni. Labiausiai Lietuvoje jam patinka ramybė, švara ir gražios moterys, tačiau pripažįsta norintis, jog jo vaikai augtų Izraelyje, mat ten verda gyvenimas.
„Izraelyje – jūra, saulė, kiekvieną dieną atsikėlus prie jūros galima bėgioti, maistas – labai skanus, visas gyvenimas tiesiog verda. Ten labai stipri ekonomika, viskas juda į priekį. O čia gera atvažiuoti ir atsipalaiduoti – ramiau, mažiau žmonių, tvarkingiau. Taip ieškau balanso – kartais ten, kartais čia“, – atvirai sako Patrikas.