– Į jus žmonės dažnai kreipiasi, ieškodami savo kelio. O jūs pats nuo vaikystės jį žinojote?
– Galima sakyti, mokausi nuo gimimo, turiu tam tikrą duotybę. Tačiau gyvenime domėjausi labai daug kuo, esu žingeidus nuo vaikystės, išbandžiau įvairių sričių, kad suprasčiau, kas man tinka. Galvoju, kad žmogus visuomet turi tobulėti, tad ir aš ne išimtis.
Esu baigęs geologijos mokslus, kurie man padėjo suprasti, kaip atsirado žemė, kaip ji veikia – šios žinios man taip pat padeda mano darbe. Chiromantija mano gyvenime atsirado prieš 8–9 metus. Pradėjau domėtis ir skaityti knygas. O astrologijos ilgą laiką nesupratau, kol 2018 m. neapsilankiau pas žymiausią Rusijos astrologą A. A. Astrogorą ir galiausiai man pavyko ją suprasti.
– Ar chiromanto darbas – sunkus?
– Darbas nelengvas, nes tai darbas su žmonėmis, kartais tikrai vos kojas namo parvelku. Į konsultacijas ateina įvairiausių žmonių su jiems rūpimais klausimais, kuriuos kartais tenka analizuoti ne dieną ir ne savaitę. Dirbu intensyviai ne tik su klientais, bet ir su savimi. Turiu nuolatos skaityti, tikrinti, ar visos teorijos sutampa su praktika, nes kartais sprendžiami netgi likimo klausimai, tad darbas yra labai atsakingas.
– Kokius atvejus dažniausiai nagrinėjate savo darbe?
– Nagrinėju įvairius klausimus, bet daugiausia dirbu su žmogaus savirealizacija. Darau tokią išvadą, kad nerealizuotas žmogus – piktas. Tai gali pasireikšti įvairiai: zyzimu, burbėjimu, užsispyrimu. Nepriklausomai nuo situacijos, visiems sakau, kad žmogus turi save realizuoti. Nuo to priklauso jo sėkmė.
Dažnai pasitaiko, kad tėvų įtaka sugadina vaikų gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikas jaučia, kad nori būti menininku, nes menas jį traukia. Jei tėvai labai griežti, jų įtaka gali labai stipriai sugadinti vaiko likimą.
– Kokie žmonės į jus kreipiasi?
– Daugiau ateina moteriškos lyties atstovių. Jos yra vandens tipo, tai reiškia – labiau jausmingos, neabejingos, smalsios, todėl viską, ką gali pasiūlyti gyvenimas, bando išnaudoti. Moterys dažniausiai kreipiasi dėl santykių ir galbūt neatsitiktinai, nes nuo moters priklauso, kokie bus jos ir vyro tarpusavio santykiai, kokia bus jų emocinė ir jausminė būsena. Pavyzdžiui, jei moteris pikta, vyras taip pat gali būti piktas. O vyrai labiau skeptiški ir abejingi – žemiško tipo. Jiems svarbu uždirbti ir tikėti tuo, ką mato. O jei nemato, vadinasi, tai neegzistuoja.
– O dėl kokių priežasčių kreipiasi vyrai, jei jau pas jus ryžtasi ateiti?
– Įvairiai, bet dažniausiai dėl verslo ir pinigų. Bendraudamas su žmonėmis, supratau vieną esminę tendenciją: jeigu žmogus moka kurti tarpusavio santykius su žmona, kolegomis, verslo partneriais, jis turės viską. Vyrai iš prigimties yra užkariautojai ir jiems rūpi konkretūs klausimai: „Kur mano pinigai?“, „Kur man jų ieškoti?“, „Ar man pradėti verslą?“, „Ar pakeisti darbą?“.
– O vaikams ar galite skaityti iš delno?
– Tenka žiūrėti ir vaikų delniukus, nes dažnai ateina su jais ir jų tėveliai, bet aš stengiuosi teikti informaciją labai atsargiai, nes vaikas tik formuojasi ir delnas labai sparčiai kinta. Dar norėčiau pabrėžti, kad informacija yra duodama ne tiesiogiai vaikui, o jų tėveliams. Bet geriausia iki 7 metų vaiko delniukų nevertinti, nes formuojasi jo imuninė sistema.
– Kaip žinoti, ar delno linijos nyksta, ar išliks visam gyvenimui?
– Nufotografuoji ar padarai antspaudą. Po to pasižiūri po tam tikro laiko ir palygini. Mano praktika sako, kad „Žmogus gali meluoti, o rankos niekada.“
– Kai pas jus apsilanko klientas, nuo ko pradedate?
– Iš pradžių analizuoju žmogų, naudojamos sistemos – tai tik pagalbinis instrumentas. Konsultacijos metu aš naudoju tris disciplinas: numerologiją, astrologiją ir chirologiją. Numerologija (gimimo data) man padeda suprasti, koks apskritai yra žmogus ir su kokia programa jis atėjo į šį gyvenimą. Astrologija (gimimo data, laikas, vieta) papildo numerologijos discipliną, parodo detales. O Chirologija (delnų tyrinėjimas) parodo, kaip žmogus realizuoja savo programą arba potencialą.
Tarkim, būna tokia situacija, kai pagal asmens gimimo datą jam duota būti įžymiu ir turtingu žmogumi, o delnai gali būti šiek tiek prastesnės kokybės. Žmogus gali apie tai žinoti, bet realizuoti savo programą jis pasiryš minimaliai. Pagal delną tą galima pamatyti.
– Kaip suprasti, kad žmogui iš anksto duota būti vienokia ar kitokia asmenybe?
– Tai gali paaiškinti daugybė sistemų. Pavyzdžiui, pagal astrologiją ir jos Saulės sistemą – planetos nuolatos sukasi pagal savo orbitą, tarpusavyje sąveikauja ir siunčia tam tikras vibracijas. Kai žmogus gimsta konkrečiu metu, jis gauna užfiksuotą planetų išsidėstymą ir tokiu būdu formuojasi žmogaus charakteris. Planetos toliau sukasi, sąveikauja ir siunčia vibracijas, pagal tai galima numatyti, kas jo laukia.
– O kaip tuos pačius dalykus galima pritaikyti žmonėms, gimusiems tą pačią dieną?
– Tą pačią dieną gimę žmonės turi tokią pačią programą. Tačiau visai kas kita – kokioje terpėje jie gyvena: kokie yra tėvai, giminaičiai, aplinka, šalis – pagal visa tai formuojasi charakteris. Astrologijoje labai svarbu žinoti, kokioje vietoje ir kokią valandą gimė žmogus.
Manęs dažnai klausia, kaip būna su dvyniais, tarp kurių – penkių minučių skirtumas. Kai žmogus ateina į šį pasaulį, jis įgauna antspaudą – kaip jo kūnas judės erdvėje, kaip bus užprogramuotas. Tai rodo gimimo data. Visgi remdamasis chirologija supratau, kad siela yra nemirtinga, tik kūnas turi nustatytą laiką gyvenimui. Siela iškeliauja, reinkarnuojasi ir vėl ateina į kūną, atsinešdama savo patirtį. O yra dar ir kitas faktorius – laisva mintis, bet jos nustatyti neįmanoma. Visas mūsų gyvenimas ir sėkmė itin daug priklauso nuo mūsų minčių. Jei jų nekoreguosime, delnų linijos, o tuo pačiu ir gyvenimas, nesikeis.
– Ar jūsų darbe labai stipriai veikia psichologija – atėjęs žmogus patiki jūsų prognozėmis, įsitikina ir vėliau išsineša tą mintį ir ja gyvena? O jei tai neigiami dalykai?
– Žmonės, kurie lanko astrologijos ir chirologijos kursus, užsimano užsiimti šia veikla. Prisiperka knygų ir konsultuodami daro dvi esmines klaidas: žmogų teisia ir užprogramuoja. Tai praeina visi žmonės, kurie pradeda užsiimti konsultacijomis. Žmonės galvoja, kad, jei taip parašyta, taip iš tikrųjų yra. Kelis kartus perskaičius knygą ir išbandžius 50 skirtingų rankų, atrodo, viskas kaip ir aišku. Vėliau atsiverti kitą knygą ir pasimeti – tą patį ženklą toje pačioje rankoje autorius aiškina visai kitaip. Tuomet bandai sujungti abi knygas ir taikyti praktikoje, bet trečioje knygoje, pasirodo, – rašoma dar kitaip.
Chiromantija – labai sunkus mokslas, nes čia yra labai daug sluoksnių ir nieko negalima teigti 100 proc. Kai bendrauju su žmonėmis, niekad griežtai nesakau, kad, tarkim, neturėsite vaikų ar jūsų laukia mirtis ir pan. Taip profesionalai niekada nepasakys. Žmogus turi programą – to pakeisti neįmanoma, bet dėka minčių ją galima gerinti arba bloginti. Jeigu žmogui įteiksite mintį, kad jis neturės vaikų, kaip tas žmogus paskui gyvens? Todėl savo studentams griežtai draudžiu programuoti ir prognozuoti, kad bus taip, o ne kitaip.
– Kur ta riba, ką galite sakyti, o ko ne?
– Esminė taisyklė – nepakenkti. Nesakome to, ko žmogus negalės įveikti bent jau dabar. Pirmiausia pabaik „pirmą klasę“, o po to galima žiūrėti toliau. Kol žmogus jos nepraeina, geriau nieko daugiau jam nesakyti. Jei žmogus gauna labai daug informacijos, ji gali pavirsti nuodu. Bendraudamas su žmonėmis bandau duoti mažiau teorijos ir daugiau praktikos, nes kitaip jie paskęs informacijoje. Kartais reikia labai atsargiai dalintis prognozėmis, nes kai kurie žmonės gali tiesiog prisigalvoti nebūtų dalykų.
– Ar dalinate patarimus žmogui, ką jam konkrečiu atveju reikėtų daryti?
– Pavyzdžiui, ateina visko bijantis žmogus, o labiausiai bijo aukščio. Bendraudamas jį bandai padrąsinti: tokiu atveju reikės taip daryti, tą paimti arba taip apsisaugoti ir pan. Kitą kartą, kai jis bandys žengti, jau mažiau bijos. Patariu tiek, kiek pats gyvenime esu praėjęs ir išbandęs. Konsultuoti temomis, kurių nesu praėjęs, nesiimu.
– O žmonės jūsų klausia, ar palikti savo antrąją pusę, ar kartu toliau gyventi?
– Klausia, bet konkrečiai nesakau taip arba ne. Iš savo patirties pasakau, kokios yra abiejų žmonių stipriosios ir silpnosios pusės, kokios jų programos. Aš viską apibūdinu, o po to klausiu: „Kaip jūs jaučiatės?“ Mano pagrindinis darbo tikslas – kad žmogus išmoktų savęs klausyti. Jei žmogus save jaučia ir klauso, jam jau nereikės konsultuotis.
– Gal žmonės dažniau kreipiasi į jus per pilnatį? Kada suintensyvėja skambučiai?
– Yra geresnių ir blogesnių mėnulio fazių – kai įtemptos dienos, žmonės išėję iš savo ritmo ieško atsakymų. Dažniausiai tada ir ateina į seminarus ir konsultacijas. Ateina tuomet, kai jaučia, kad kažkas negerai arba nesuvaldo situacijos. Būna, kad iš pradžių žmogus į šį mokslą žiūri skeptiškai, o po to jam negali padėti nei gydytojas, nei psichologas. Tuomet ateina laikas, kai žmogus ieško, kas jam padės, ir numerologija, astrologija, chirologija tampa ne išimtis.
– Kiek laiko užtrunkate, kol suprantate, koks tai žmogus?
– Remdamasis savo patirtimi, kai ateina žmogus, man suprasti, koks jis yra, – lengviausia. Mano darbe sunkiausia atlikti korekcijas. Žemiško tipo žmonės – jie yra skeptiški – sako: „Tu man suteiksi garantijų, kad taip ir bus?“ arba „Įtikink mane, kad taip yra.“ Kaip aš įtikinsiu? Arba jie priima informaciją, arba ne. Būna tokių žmonių, kurie nieko nenori keisti. Tarkim, sako, kad nori darbe gauti 1000 eurų per mėnesį, kad žmona ir draugai nesikeistų, kad viskas būtų stabilu. Atėjus krizei, žmogui jau negerai, jis bando laikyti tai, kas buvo. Tada prasideda konfliktai, ateina pas mane ir prašo padaryti taip, kaip buvo.
– Pasidalinkite iš savo praktikos įsimintina istorija.
– Susipažinau su viena moterimi, su kuria bendrauju iki šiol. Ji turi skeptišką vyrą, galvojantį tik apie pinigus ir kaip išlaikyti šeimą. Jis gyvenime turėjo etapą, kai pateko į sukčių ratą. Žmona jam sakė: kažkas yra negerai, ne ten investuoji pinigus. Prikalbėjo vyrą ateiti pas mane. Klausiu jo, ar neturėjo nieko bendro su sukčiais. Jis susimąstė. Klausiu, ar bent išėjote iš sukčių rato, nes toliau gali būti tik blogiau. Po kurio laiko man sako: „Na taip, man žmona sakė, kad aš ne ten patekau, o tu man patvirtini. Tai gal man jau ir reikės iš visos tos sistemos išeiti.“ Jam reikėjo atsakyti: „Nejaugi taip yra? Nejaugi mane tikrai apgaudinėja?“ Iš viso jis prarado nemažus pinigus, o save įtikinėjo, kad viskas gerai.
Pasidalinsiu dar viena istorija – moteris papuolė į vestuvines aferas: susituokė ir ją vyras apiplėšė iki paskutinio cento. Vėliau ji sakė, kad sunkiausia buvo ne tai, kad viską prarado, o atstatyti santykius su žmonėmis. Visi sakė, kad jis aferistas, nebendrauk su juo. Moteris nieko neklausė, ypač mamos. Dabar jau viskas susitvarkė.
– Kuo skiriasi būrėjo ir chiromanto darbas?
– Jei būrėjas dirba su delnais, tai tas pats. Jei dirba su Taro kortomis ar tirščiais, svarbu, kad jis žinotų, ką jis daro ir mokėtų kitus ir išmokyti, ir paaiškinti, bet tokių yra ne tiek daug. Aš einu tokiu keliu, kad sau ir kitiems galėčiau viską pagrįsti. Kitiems gal to nereikia, nes remiasi pojūčiais.
Dirbti chiromantu – sunkiausia, nes reikia daug žinoti. Pageidautina, kad chiromantas išmanytų mediciną, astrologiją, chirologiją, psichologiją, fiziologiją. Kai jis supranta daug sričių, kartais gali įvardyti ir diagnozę. Aš diagnozių nesakau, nes nesu baigęs medicinos. Yra medikų chiromantų, kurie turi patirties onkologijoje, todėl pamatę ranką gali nustatyti, ar žmogus serga tam tikra liga ar ne.
– Galite paaiškinti, kaip astrologai masėms kuria horoskopus?
– Dažniausiai astrologai rašo tiesą, bet prognozės tampa labai apibendrintos ir kiekvienas astrologas skirtas tik tam tikriems skaitytojams. Anksčiau, kai astrologai laikraščiuose rašydavo horoskopų straipsnius, apačioje pasirašydavo. Dabar dažniausiai autorius nenurodomas. Bet jei žmogus norės tikslesnės prognozės, geriau ateiti asmeniškai pas gerą astrologą, kad jis sudarytų jam skirtą asmeninę prognozę.
– Jums 33–eji metai. Ar žmonės kreipia dėmesį į jūsų amžių, kad galbūt esate labai jaunas, o žmones konsultuojate tokiais jautriais gyvenimiškais klausimais?
– Tie žmonės, kurie praėjo tam tikrą gyvenimo kelią, labiau save pažino, supranta savo ir kitų žmonių vertę, jie neklausia ir nekreipia dėmesio. Kiti klausia, kiek tau metų, kiek laiko užsiiminėji. Jei atsakysi, kad 10 metų, tada galbūt pas tave ir ateis, o jei dvejus – tai gal neverta. Aš jiems sakau: „Amžius nėra rodiklis, kad žmogus turi išminties.“ Turiu klientų, kuriems po 60–70 metų, ir mes puikiai sutariame. Yra ir labai jaunų, bet jie žino savo vertę.
– Ar tai pelningas darbas – iš to galima oriai gyventi?
– Jei matuosime pinigas, įdėjus daug pastangų galima uždirbti labai didelius pinigus, daugiau nei verslininkai – tūkstančius ar net milijonus.Tarkim, valandos įkainis gali būti ir 300 eurų, o kiti gali imti ir 2 tūkst. eurų už pusantros-dviejų val. konsultaciją. Lietuvoje kol kas situacija kitokia ir reikia objektyviai vertinti žmonių galimybes.
– Kiek Lietuvoje gali kainuoti chiromanto paslaugos?
– Konsultacijos gali kainuoti apie 20-50 eurų už valandą. Tai yra itin atsakingas ir kruopštus darbas, nes žmogų, kurio niekada gyvenime nematei, turi suprasti ir pažinti geriau nei jis pats.
Geriau viską vertinti ne pinigais, o jausmais. Jei pavyksta padėti kitiems žmonėms – tu padedi sau. Jei žmogus padeda kitiems, jis neturi problemų, nes gyvena kitų problemomis. Kai moki išklausyti, moki nukreipti, apsaugai save nuo tos situacijos arba papildomai įgauni patirties. Kai visa tai kaupiu, gaunu stiprų pasitenkinimą.
– Ką daryti, jei žmogus norėtų tapti chiromantu, kaip jūs?
– Kiekvienam žmogui duota tai, ko jis nusipelnė arba tai, ką jis turi žinoti. Arba žmogus jaučia duotybę arba ne. Yra keli variantai: galima mokytis savarankiškai – iš knygų, interneto, bet taip galima labai pasiklysti. Arba galima semtis žinių iš mokytojų. Aš mokiausi ir savarankiškai, ir iš geriausių mokytojų. O dabar jau ir pats turiu nemažai mokinių, vedu kursus bei mokymus.
Atkreipiame dėmesį, kad interviu pateikiama subjektyvi pašnekovo nuomonė, kuri nebūtinai atitinka DELFI.