Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniai verslo ėmėsi dalyvaudami „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) programoje. Šios nevyriausybinės organizacijos ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo programos kasmet pasiekia apie 20 tūkst. mokinių iš daugiau nei 350 mokyklų, jaunuolius ugdo daugiau kaip 300 specialiai paruoštų mokytojų, praktinės patirties moksleiviai įgyja kasmet sukuriamose apie 200 mokomųjų bendrovių.
Gaminti šildomas pirštines sugalvojusi Akvilė su bičiuliais įkūrė mokomąją mokinių bendrovę TIMBI, kuriai pavadinimą pasufleravo angliškas terminas „team building“ – „komandos kūrimas“. Kad verslas nebūtų tik sezoninis, mokiniai sukūrė ir šildomą miegmaišį, bet dabar TIMBI veikla pristabdyta – baigiamiesiems egzaminams besiruošiantys abiturientai verslui nebegali skirti pakankamai laiko.
Keksiukų kepti nenorėjo
Viskas prasidėjo, kai dar trečioje gimnazijos (11-oje) klasėje Akvilė suvokė norinti kažkuo užsiimti.
„Akademiniai mokslai man niekada nebuvo mėgstamiausia veikla, tad norėjosi atrasti, kas man teiktų džiaugsmą. Ir akiratyje atsirado LJA. Tuo metu nežinojau, kas tai ir ką jie veikia, bet man tai atrodė kažkas kito nei įprastai siūlomos veiklos jaunimui“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo moksleivė.
Mergina nepasidrovėjo parašyti organizacijai, kad norėtų sužinoti daugiau apie jų veiklas, galbūt pradėti savanoriauti. „Taip ir nutiko – pakvietė mane susitikti, pasikalbėti. Man labai patiko jų veiklos, dar labiau – kolektyvas, tad pradėjau savanoriauti: dalyvaudavau verslo renginiuose, juos filmuodavau ir užsiimdavau montažu, ruošdavau reklamas bendrovių mugėms, jų metu padėdavau pasiruošti, kad bendrovių dalyvavimas būtų kuo sėkmingesnis.
Mugėse matydavau savo amžiaus žmonių, kurie jau vystė įdomiausius verslus, laimėdavo prizus, mezgė pažintis. Tad, pasibaigus mokslo metams, pradėjau kalbinti klasiokus nuo kito rugsėjo burtis į bendrovę. Palaikymo iš karto sulaukiau, nes mano aplinkoje LJA veikla buvo kažkas naujo ir didelio.“
Akvilė su penkiais bendraklasiais – Tomu Bajeliu, Emile Daugintyte, Dominyka Kundrotaite, Milda Pimpyte ir Emile Petravičiūte – ėmė ruoštis jau vasarą. Kompanija susitikdavo, dairydavosi internete idėjų.
„Tačiau nieko surasti nepavyko, nes keksiukų kepti nesinorėjo, norėjosi daryti kažką inovatyvaus. Taip sutapo, jog mums besiruošiant vyko Europos moksleivių bendrovių mugė. Joje dalyvavo ir lietuvių komanda C&T, kuri gamino plieno rutuliukus, galinčius greitai atšaldyti arbatą. Pagalvojome: jei jie šaldo, mums reiktų kažką sušildyti.
Idėjų buvo įvairiausių, pavyzdžiui, cheminiai kamuoliukai, kurie tirpdami išskirtų šilumą, bet kad būtų nepavojingi žmogui. Deja, nė vienas iš mūsų nesimokėme chemijos aukštuoju lygiu, o nei draugai, nei mokytojai sprendimo rasti nesugebėjo. Teko šią idėją atmesti. Buvo jau rugsėjo galas, laikas mus itin spaudė, o produkto dar neturėjome…“
Pripažinta metų jaunimo verslo lydere
Gimnazijoje ėmė sklisti žinia, kad jaunuoliai dairosi idėjos, kaip būtų galima ką nors sušildyti. Akvilę pasiekė atgarsiai, jog padėti gali technologijų mokytojas. Į jį mergina ir kreipėsi. Tad jie kartu po pamokų, iki 19-20 val., likdavo mokykloje ir eksperimentuodavo. Taip jie sugalvojo panaudoti anglies pluošto juostelę, prie kurios prijungta baterija leidžia jausti 20-30 laipsnių šilumą.
Mintį apie šiltas pirštines Akvilei pamėtėjo ne tik noras atsakyti į šaldančių rutuliukų „iššūkį“, bet ir nuo vaikystės šąlančios, kartais – net iki skausmo, rankos.
Suradus sprendimą, visa laiminga, kaip prisiminė pašnekovė, nes jau buvo beprarandanti viltį, kad kas nors pavyks, ji suskubo įregistruoti moksleivių bendrovę. Sugalvoti pirštinių dizainą ir naudojimo ypatumus jaunuoliams padėjo dizaineriai. „Visokeriopai gelbėjo ir ekonomikos mokytoja Danutė Bareikienė, kuri neleido mūsų ugnelei užgesti, kuomet ištikdavo nesėkmės. Taip pat jautėme didelę mokyklos draugų pagalbą – jie pirko akcijas, buvo mūsų pirštinių modeliai, fotografai, reklamuotojai“, – džiaugėsi mergina.
Taip nepastebimai jaunieji verslininkai sulaukė pernykščio gruodžio. Jie ruošėsi dalyvauti kalėdinėje mokinių startuolių mugėje. „Įtampa buvo didžiulė. Kelios dienos iki mugės, o mes nei įpakavimų, nei reklamos brošiūrų, nei stendo dizaino nepasiruošę, – neramų laiką prisiminė pašnekovė. – Tad paskutinės dienos buvo įtemptos. Bet toji diena atėjo ir mugė mums buvo itin sėkminga!“
Jaunuoliai susipažino su kitais mugės dalyviais, kiekvienas su užsidegimu pasakojo komisijos nariams apie bendrovę. Mugėje savo idėjas pristatė, produkciją pardavinėjo ir dėl geriausiųjų vardo varžėsi 41 verslo komanda, iš viso – 160 mokinių. Įdėtos pastangos atsipirko su kaupu: TIMBI laimėjo robotiškiausios ir elektroniškiausios bei didžiausią skaitmeninės rinkodaros potencialą turinčios bendrovės apdovanojimus. O pati Akvilė buvo pripažinta 2017 metų jaunimo verslo lydere.
Po šios mugės, pilni gerų emocijų ir motyvacijos, gimnazistai darė viską, kad TIMBI toliau gyvuotų ir tobulėtų. Praėjusį kovą jie dalyvavo tarptautinėje mugėje Kaune, kur suvažiavo 19 Europos šalių atstovai. Papasakoti apie savo gaminį Akvilė buvo pakviesta į LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ ir televizijos laidoje „Labas rytas“. Mokykloje jaunuoliai pristatė verslą tėvams, kurie liko sužavėti.
O gegužę LJA nacionalinėje mokinių startuolių mugėje TIMBI buvo apdovanota kaip geriausiai komunikuojanti bendrovė, taip pat laimėjo publikos simpatijų apdovanojimą. Akvilei ta diena buvo dar įspūdingesnė, nes, be bendrovės laimėjimų, ji buvo paskelbta JAV ambasados surengto lyderystės konkurso „Start Strong Leader“ nugalėtoja ir vasarą išvyko į Vašingtono valstiją dalyvauti socialinio verslo projekte.
Sušyla vos per 10 sekundžių
Pradėję gamybą jaunieji verslininkai pirštines pirkdavo iš vienos vietinės įmonės, kurios siūlomas dizainas jiems patiko. Pirštinės vos per 10 sekundžių sušyla įjungus išorinę nešiojamą bateriją. Jas galima sušildyti ir prieš einant į lauką – šiluma išsilaiko ilgai, nes pačios pirštinės pasiūtos iš medžiagos, sulaikančios šilumą.
„Chebra iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos gamina ir pardavinėja šildomas pirštines, – po pernykštės startuolių mugės įspūdžiais socialiniame tinkle dalijosi „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas. – Perka pirštinę, įsiuva vidun anglies pluošto plokštelę, jungia su laidu prie powerbank‘o. Taip, clumsy, nepatogu, laidas kyšo – obettačiau, pirštinė įkaista per 10-15 sekundžių, pats bandžiau.“
Šių novatoriškų pirštinių kūrėjos žodžiais, pirštines įsigijo apie 20 žmonių, daugiausia – mugėse. Būta ir užsakymų internetu, nes jas pardavinėjo lietuviškose ir užsienio elektroninėse parduotuvėse, TIMBI turėjo savo interneto puslapį.
Tokias bendroves įkūrę ir nedidelį verslą pradėti norintys mokiniai investuoja ne savo santaupas ar tėvų duotus pinigus. Jie gauna akcijų, kurias pardavę sukaupia pradinį kapitalą. Taigi galvą tenka gerokai pasukti ne tik ieškant idėjos verslui, bet ir stengiantis ja sudominti galimus investuotojus.
Svarbią TIMBI dalį sudarė ir maždaug 30 akcininkų – gimnazistai, norėję padėti bendrovei plėtotis, mugių lankytojai, komisijų nariai. Iš pradžių akcija kainavo 2,5 euro, vėliau jos kaina išaugo.
Veiklą pristabdė mokslai
Tą pačią šildymo technologiją, pasak Akvilės, galima pritaikyti ir kitiems drabužiams, tačiau reikia keleto pasiuvimo ypatumų, kurie leistų patogiai naudoti šildymo prietaisą. Tai esą nepavojinga, nes parenkamos reikiamų parametrų medžiagos, kurios neleidžia įšilti daugiau nei iki 30 laipsnių, papildomai uždedama apsauginė guminė juostelė, kuri dar labiau izoliuoja šilumą.
Kadangi pirštinės – sezoninė prekė, paklausiausia šaltuoju metu, TIMBI sugalvojo naują produktą, tinkantį vasarai, – miegmaišį. Kaip buvo rašoma tuomet išplatintame pranešime spaudai, produktas veikia į medžiagos sluoksnį įsiuvus anglies pluošto juostą su USB jungtimi. Šį elementą prijungus prie išorinės baterijos per 10 sekundžių pradedama jausti šiluma, kuri per ~40 sek. pasiekia 25 laipsnių. Šildymo laikas priklauso nuo prijungiamos išorinės baterijos talpos, 1000mhA atitinka 1 šildymo valandą.
Tiesa, gamybos TIMBI taip ir nepradėjo. „Miegmaišį kūrėme ir sukūrėme, tačiau tai buvo vasarą, kuomet jau buvome atsipalaidavę, verslo liudijimas jau buvo pasibaigęs, tad jo nebepardavinėjome, tačiau naudojome patys ir gamindavome artimiausiems draugams“, – pasakojo mergina.
Bendrovės veikla taip pat apmirė – paskutinėje klasėje gimnazistams tapo sunku ją suderinti su mokslais. „Tačiau dabar, užklupus žiemai, žmonės kreipiasi su noru įsigyti pirštines, kas mane labai džiugina“, – atviravo Akvilė.
Po mokyklos mergina ketina kibti į studijas, greičiausiai – užsienyje, svajoja apie Skandinaviją, nes Lietuvoje nėra studijų programos, kuri iki galo atitiktų jos norus. Domina ir kai kurios Lietuvoje siūlomos studijų programos, tad šildomų pirštinių kūrėja dar nėra tikra, kur tęs mokslus.