– Algirdai, ar šiandien jau pavyko įdarbinti savo darbščiąsias rankeles?
– Odontologija įdomi ir unikali tuo, kad sieja ir mokslą, ir meną, o visa tai reikia išpildyti rankomis mažoje erdvėje – vos keliuose milimetruose. Taip, jau pavyko ir šiandien padirbėti.
– Kaip jaučiatės?
– Puikiai.
– Pauliau, žinau, kad jūs vedate laidas, taip pat kalbinate kitus nagingus žmones. Ar jums pavyko šiandien kažką rankomis nuveikti?
– Paskutiniu metu rankomis tikrai reikėjo smarkiai darbuotis su kastuvu dėl sniego. Teko net ir ant stogo lipti sniego kasti. Ir šiandien spėjau pasidarbuoti. Jaučiuosi kaip po geros mankštos.
– Sakoma, kad nagingumo galima išmokti, bet čia atsiradusi takoskyra tarp mūsų prigimtinio potencialo ir įgūdžių – kiek mes galime nagingumą išlavinti. Iškyla diskusija. Puikiai žinome, kad vienas žmogus prisėdo ir jau beveik moka arba iš karto daro lengvai, o kitas mokėsi, mokėsi ir vis tiek nepavyksta. Algirdai, kada jūs pastebėjote, kad gebate smulkius darbus atlikti?
– Turbūt mokykloje supratau, kad man patinka „krapštytis“. Smulkius daiktus išrinkti, surinkti. Galvojau, kad galbūt man inžinerija ar mechanika turėtų patikti, bet kažkas ten „nesiklijavo“. Vyresnėse klasėse sugalvojau, kad greičiausiai man tiktų darbas, susijęs su medicina.
– Greičiausiai ne tik periodontologams, tačiau ir chirurgams, ir kitų medicinos profesijų atstovams tai gali būti didelis privalumas?
– Be abejonės, manau visose specialybėse medicinoje, kur reikia ne tik terapinio darbo – geros galvos, bet lygiai taip pat ir rankomis dirbti.
Visos intervencinės procedūros reikalauja būtent smulkiosios motorikos, ypatingai kuomet jos yra mikrochirurginės, labai smulkios.
Chirurgija medicinoje yra labai plati: sakykime, sąnarių keitimas, kuomet net ir fizinės jėgos reikia labai didelės, ir mažytės procedūros, kai operaciją reikia atlikti kelių milimetrų tikslumu.
– Pauliau, žinau, kad ne tik vedate laidą, bet ir dalyvaujate Dakaro raliuose. Kada pastebėjote, kad turite auksines rankas?
– Oho, čia stipriai pasakyta! Manau, kad gydytojai, kurie dirba milimetrų tikslumu, turi auksines rankas. O kas liečia buities, statybos darbus, manau, kad čia labiau reikia noro. Jeigu nori, jeigu tau tas patinka, tai imi ir darai.
Man smagu matyti, kaip keičiasi aplinka. Tai yra būdas leisti laisvalaikį. Matyt, kad iš tėčio išmokau. Mano tėtis yra labai nagingas žmogus, kuris savo rankomis pasistatė namą, nusipirko sodybą prie ežero, kurią visą dabar perstato. Sakiau tėčiui pailsėti, bet statybos vyksta toliau, o sodyba vis gražėja.
– Mano tėvelis mane visą laiką vesdavosi į garažą kartu dirbti, bet man sekdavosi štai taip: jeigu gali varžtas kur nors įkristi, taip ir nutikdavo, jei galima ką nors sugadinti, taip ir padarydavau... Aš gana anksti suvokiau, kad negalėčiau nei laikrodžių taisyti, nei odontologu būti. Ir man tai nei patinka, nei sekasi. Algirdai, ar nutinka taip, kad studijuoti odontologijos ateina žmonės, kurie pilnai savęs nepažįsta, nesupranta savo potencialo? Juk stojant į odontologiją, netikrinamas rankų miklumas ir, koks esi geras smulkiojoje motorikoje.
– Teisingai pastebėjote. Iš tikrųjų ta problema yra. Paaugliams reikia labai anksti nuspręsti, ko jie nori iš gyvenimo. Ir tas spaudimas, kad jau 9–10 klasėje turi pasirinkti, ką mokysiesi ir, ką darysi gyvenime, nors realiai žalio supratimo neturi.
Labai daug žmonių, manau, pasirenka vieną ar kitą specialybę dėl to, kad ji yra arba prestižinė, arba gerai apmokama arba, kad tėvai liepia...
Manau, kad kaip ir kiekvienoje specialybėje, taip ir odontologijoje yra žmonių, kurie supranta, jog yra ne savo vėžiose. Ar dėl to, kad tiesiog nepatinka dirbti su žmonėmis. Ar patinka dirbti su žmonėmis, bet nesiseka rankų darbas.
– Pauliau, sakykite, kaip su nagingumu jūsų aplinkoje?
– Pavyzdžiui, Dakaras. Iš šalies mes matome dykuma lekiančius gražius automobilius, bet tai yra tokia maža dalis to, kas ten iš tikrųjų vyksta.
Vieną naktį teko matyti, kaip dirba mechanikai. Tai yra kažkas nerealaus! Man labai gaila, kad visi to nematome. Jie dirba tokiomis sąlygomis, kai naktis, šalta, oro nėra, nes esi labai aukštai kalnuose... Gražu žiūrėti, kaip žmonės atsiduoda 100 proc. savęs darbui, kad gautų geriausią įmanomą rezultatą. Nenoriu nuvertinti lenktynininkų, bet mechanikų Dakaras yra labai sunkus ir sudėtingas.
– Algirdai, įsivaizduokime, kad jums atostogos. Ar niežti rankos kažką nuveikti?
– Savęs nagingu žmogumi nelaikau. Būdamas keturiasdešimties pirmą kartą gyvenime namuose pats pakabinau paveikslus. Dirbdamas su pacientais jaučiuosi fantastiškai, bet daryti buities darbus, kurie reikalauja nagingumo, manęs netraukia.
Galbūt dėl to, kad trūksta laiko, nes didžiąją dalį praleidžiu darbe, o laisvalaikiu sportuoju. Po to būnu tiesiog pavargęs. Esu buvęs profesionalus biatlonininkas, dabar grįžau sportuoti kaip mėgėjas.
Mokykloje labai daug laiko praleidau su šautuvu: šaudydamas į taikinius, jį prižiūrėdamas. Reikėjo daug smulkių detalių išrinkti, išsivalyti, susirinkti. O šaudamas turi suderinti kvėpavimą, žvilgsnį, lygiagretumą įvertinti, tada labai švelniai nuspausti gaiduką.
Tie įgūdžiai man labai praverčia darbe, kadangi mano specializacija yra dantų implantacija. Čia reikalingas ypatingas tikslumas. Matuojame net vieno laipsnio nuokrypį.
Nežinau, ar tai įgimta, ar ištreniruota. Tai diskutuotina ir labai įdomi tema.
– Pauliau, sakykite jūs, ar jums niežti rankos, kyla noras kažką pačiam nuveikti laisvalaikiu?
– Dabar, kai gydytojas kalba apie procento nuokrypius, žiūriu pro langą ir galvoju apie tvorą, kurią pats dariau – įdomu, kiek ji nukrypus...
Man patinka laisvalaikį leisti darbuojantis. Štai siena už mano nugaros visai neseniai užbaigta tvarkyti, tvorą patys darėme, vaikų sūpynes, terasą, stogą, laužavietę irgi patys. Man patinka gražinti aplinką ir dabar, kai karantinas, vaikus į tą procesą įtraukti. Jie jau gali ir tvorą, terasą nudažyti, ir įkalti vinį, ir varžtą įsukti.
Kartais vaikai tuo nelabai patenkinti, bet šiaip mes aplinkos gražinti nesibodime –smagu, kai pats sau darai.
Vaikai šiandien sakė, kad reikia nusipirkti robotuką žolei pjauti, bet aš sakau, kad žolę pjauti labai smagus užsiėmimas. Tada jie man pasiūlė žolę pjauti pačiam, o aš sakau, kad jau prisipjoviau, o dabar jų eilė.
Dabar jau sugalvojom, kad reikia pirtį statyti, dar įsigijom naują būstą, kur viską reikia nuo nulio įrengti, tai tie darbai ir sukasi visą laiką ratu.
– Iki 6 metų vaikai yra visiškai natūralūs, vėliau jie pradeda elgtis taip, kaip reikalauja sociumas. Pauliau, kaip matote savo vaikų potencialą?
– Dabar mąstau apie savo vaikus, tai vidurinysis turi stipriai išreikštą šitą intelektą. Kai kartą pamačiau, kiek mes turime dėžių „Lego“ kaladėlių, ir paskaičiavau, kiek pinigų išleista... Vyresnėlis buities darbus daro todėl, kad reikia, o paskui eina prie kompiuterio. Mažoji mėgsta namuose pasitvarkyti, bet dar metai laiko pamatyti šitą jos potencialą.
– Algirdai, ar savo aplinkoje pastebite, kad žmonės nevienodai gerai gali tai realizuoti šį intelektą?
– Tas labai matosi netgi tarp pačių odontologų. Kuomet vyksta praktiniai kursai, kai pademonstruoji, ką reikės padaryti, o tada jau patys dalyviai turi pakartoti tą patį veiksmą, tai matai, kad kai kurie padaro tai tris kartus greičiau, labai tiksliai, o kitiems sekasi sunkiau, būna, kad taip ir neišeina. Atrodo, visi odontologai, turintys licencijas, bet atkartoti kažkokio dalyko, kuris net ne pirmą kartą rodomas, vis tiek neišeina.
Lygiai tą patį galima būtų pasakyti apie žmones, kurie dirba panašų darbą, pavyzdžiui, kirpėjai. Kai kurie taip gerai įvaldę rankų judesius, kad yra nuostabu žiūrėti. Galvoji, kad galbūt tas žmogus galėjo tapti labai geras chirurgu.
Dar vieną dalyką prisiminiau, susijusį su pastebėjimu, apie patikrinimą, prieš stojant mokytis medicinos. 1995 m. bandžiau gauti studijų vietą Berlyne, bet tuo metu buvome tik atgavę Nepriklausomybę, Europos Sąjunga nekvepėjo. Dėl finansų ir organizacinių dalykų nesugebėjau tos vietos gauti, bet stojamuosius egzaminus teko laikyti nuotoliniu būdu.
Jų testai nebuvo panašūs į tuos, kuriuos reikėjo laikyti Lietuvoje – nebuvo klausimų, susijusių su biologija, zoologija, botanika, chemija. Gavau tokią knygutę, kuri buvo pilna tokių užduočių, pavyzdžiui, nufotografuota geometrinė figūra, šalia kitos kelios nuotraukos ir reikia pasakyti, kuri nuotrauka vaizduoja pagrindinę figūrą iš kairės, dešinės, apačios, viršaus ir pan. Arba visas lapas labai smulkiu šriftu prirašytas mažųjų „b“ ir „d“ raidelių. Per penkias minutes reikia išbraukyti visas „b“ raideles. Matyt, kad tokiomis užduotimis jie matavo smulkiąją motoriką.
– Pauliau, ar sutinkate žmonių, kuriems geriau plaktuko, atsuktuvo ar kito įrankio į rankas neduoti?
– Taip, žinoma, tarkime, mes filmuojame ne tik laidas apie statybas, bet ir apie automobilius. Kalbant apie automobilius, esu ne tas žmogus, kuris remontuos automobilį. Tai manęs netraukia.
Turiu kolegą, kuris tą puikiai išmano. Visai neseniai filmavome laidą ir aš atėjau pas jį į garažą, kai pamačiau, kaip atrodo jo automobilis... Kėbulas nukeltas, pažirę daugybė detalių. Neįsivaizduoju, nuo kurios vietos reikėtų jį pradėti surinkinėti. O kolega sakė, kad netrukus su juo važinės... Man tai neįtikėtina.
Aš geriau važinėsiu su automobiliu, bet remontuoti atiduosiu meistrams, kurie išmano, ką daro. Pats nelysiu, nes tai visiškai ne mano sritis.
– Algirdai, ko palinkėtumėte žmonėms, kurie svarsto apie specialybės, kur reikalingas aukštai išreikštas kūno subtilusis intelektas, įgijimą?
– Vertėtų susitarti su įstaiga, pabendrauti su profesionalais, kurie tą darbą dirba ilgus metus. Praleisti toje aplinkoje savaitę, nuvažiuoti į kitą įstaigą, palyginti pasižiūrėti, ar tas darbas jums tinka. Pagalvoti, ar bus įdomu ir užteks kantrybės dirbti rankomis visą dieną.
– Pauliau, ko jūs palinkėtumėte žmonėms, kurie atrado savyje tą pašaukimą: dieną dirba mokytoju, o vakare sukiša pirštus į varžtus?
– Kaip tik prieš šią laidą teko vesti pamoką ketvirtokams apie specialybės pasirinkimą. Jiems sakiau, jeigu darysite, kas jums tikrai patinka, padarysite gerai. Jeigu padarysite gerai, tai uždirbsite pinigų. Nežiūrėkite, kur daugiau moka, žiūrėkite, kas patinka. Jeigu būsite geriausi savo srities specialistai, pinigai ateis patys.
Svarbiausia yra nebijoti, išdrįsti ir pabandyti – daugumai tikrai turėtų pavykti.
Laidas „1toks unikalus“ su edukacinių bendrovių „Kalba“ ir „EgoPerfectus“ kūrėju, karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu žiūrėkite per „Delfi TV“ kiekvieną ketvirtadienį.
